- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-1454-657/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00217-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- J. P. Ž.
- Atsakovas
- R. A., J. S.
- Advokatai
- Aušra Bartninkienė, Vita Neverauskaitė
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo advokatės Vitos Neverauskaitės atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti advokatės Vitos Neverauskaitės atskirąjį skundą dėl 2015 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1-443/2015 pagal ieškovo J. P. Ž. ieškinį atsakovėms R. A. ir J. S. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. P. Ž. atstovaujamas advokatės padėjėjos Aušros Bartninkienės kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2012-07-16 tarp ieškovo ir J. S. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją (T.1, b.l. 2-9).
Ieškovas J. P. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi pašalino ieškovo J. P. atstoves advokatę Vitą Neverauskaitę ir advokato padėjėją Aušrą Bartninkienę iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo bei atsisakė priimti advokato padėjėjos Aušros Bartninkienės prašymą įtraukti į civilinę bylą prokurorą (T.5, b.l. 32-34).
Šalies argumentai
Advokatė 2015 m. balandžio 7 d. teismui pateikė atskirąjį skundą dėl 2015 m. kovo 26 d. nutarties toje dalyje, kurioje buvo atsisakytas priimti advokato padėjėjos Aušros Bartninkienės prašymas įtraukti į civilinę bylą prokurorą (T.5, b.l. 40-44).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šakių rajono apylinkės teisme teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi advokatės Vitos Neverauskaitės skundą atsisakė priimti (T.5, b.l. 46-47). Teismas nurodė, kad 2015 m. kovo 26 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovių R. A. bei J. S. atstovės prašymas ir advokatė V. Neverauskaitė ir jos padėjėja A. Bartninkienė buvo pašalintos iš byloje dalyvaujančių asmenų, bei buvo atsisakyta priimti ieškovo atstovės A. Bartninkienės prašymas dėl prokuroro įtraukimo į civilinę bylą Nr. 2-1-443/2015 ir atmestas atsakovių prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad advokato ar advokato padėjėjo sutarčiai dėl teisinių paslaugų taikytinos pavedimo santykius reglamentuojančios teisės normos. Advokato ar advokato padėjėjo įgalinimai baigiasi, kai pasibaigia pavedimo sutartis. Vienas pavedimo sutarties pabaigos pagrindų yra vienos iš sutarties šalių mirtis (CK 6.763 str. 1 d. 4 p.). Ieškovas mirė 2014 m. gruodžio 20 d., o teismas 2015-03-26 nutartimi aukščiau paminėtu pagrindu pašalino byloje mirusios šalies – ieškovo atstoves iš dalyvaujančių asmenų, todėl sprendė, kad atskirąjį skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo ir tuo pagrindu jį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde advokatė Vita Neverauskaitė prašė panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties (T.5, b.l. 49-51). Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai riboja iš Konstitucijos kylančią teisę bent vieną kartą apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (nutartį). Byla dar nėra pradėta nagrinėti iš esmės. Ieškovas J. P. Ž., sudarydamas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)., dovanojimo sutartis su atsakovėmis, nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, kadangi sirgo psichikos sutrikimu. Remiantis teisminiu viešojo intereso gynimu gali būti ginami ir privatūs interesai. Šiuo atveju teismas, mirus ieškovui, privalėjo savo iniciatyva į civilinę bylą įtraukti prokurorą. Konstitucinė asmens teisė bent vieną kartą apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) negali būti paneigta vien tik aplinkybe, kad tokį skundą teikia ne pats ieškovas, o jo atstovas. Ieškovui sudarius atstovavimo sutartis dėl žemės sklypų dovanojimo panaikinimo, jo atstovės turi iš Advokatūros įstatymo nuostatų kilusią pareigą atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus, kad neteisėti atsakovių veiksmai būtų įvertinti teismo ir byloje būtų atstatytas teisingumas. Teismas nepagrįstai užkirto kelią aukštesnės instancijos teismui įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, tokiu būdu paneigiant Konstitucijoje įtvirtintą instancinę teismų sistemą ir nuostatą, kad teisingumą vykdo tik teismas. Tokie teismo veiksmai paneigia asmens teisę į teisingą, aktyvų, nešališką teismą, iškreipia civilinio proceso esmę ir prasmę bei daro pažeistų teisių gynimą teisme beprasmiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytus atvejus (CPK 301 str. 1 d.). CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 315 straipsnio 2 dalyje išvardinti pagrindai, kuriems esant apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Vienu iš šių pagrindų yra aplinkybė, kai skundas paduotas neveiksnaus asmens arba asmens, neturinčio teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas J. P. Ž., kurio atstovėmis buvo advokatė Vita Neverauskaitė ir advokatės padėjėja Aušra Bartninkienė mirė (duomenys neskelbtini) d., o palikimą atsiradusį po jo mirties priėmė dukra R. A. (T.1, b.l. 99; T.4, b.l. 161; T.5, b.l. 29-30).
Apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str.). Ši įstatymo nuostata reiškia, kad tokio skundo negali paduoti bet koks kitas asmuo, jeigu jis pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje nėra dalyvaujantis byloje asmuo.
Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog kliento ir advokato ar advokato padėjėjo santykius sieja pavedimo sutartis, todėl vienos iš sutarties šalių mirtis yra pavedimo sutarties pabaigos pagrindas, atsisakė priimti atskirąjį skundą, kaip paduoto asmens, neturinčio teisės jį paduoti ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka.
CPK 56 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą – tame tarpe advokatai ir advokato padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 1 d. 1 ir 2 p.), kas reiškia, kad advokatą su atstovaujamuoju sieja pavedimo santykiai (CPK 57 str. 3 d.). CK 6.763 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog pavedimo sutartis, be kitų prievolių pasibaigimo pagrindų, taip pat baigiasi, kai miršta viena iš sutarties šalių.
Nagrinėjamos bylos atveju atskirąjį skundą pasirašė mirusiojo ieškovo J. P. Ž. atstovė pagal pavedimo sutartį advokatė Vita Neverauskaitė, kuri nebėra dalyvaujantis byloje asmuo kaip ieškovo J. P. Ž. atstovė pagal pavedimo sutartį, nes pavedimo santykiai yra pasibaigę. Ji taip pat nėra ir ieškovo J. P. Ž. turtinių teisių ir pareigų perėmėja (CPK 48 str.). CPK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese, tačiau tokių įrodymų apeliantė į bylą neapteikė. Taigi, darytina išvada, jog advokatė Vita Neverauskaitė, mirus jos atstovaujamajam J. P. Ž., neatitiko CPK 57 straipsnio 3 dalyje ir CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl pagal CPK 305 straipsnį savarankiškai negalėjo paduoti atskirojo skundo.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra teisiškai reikšmingi bei neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti advokatės Vitos Neverauskaitės skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties, tinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Šakių rajono aplinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.