Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal BnP Finance, AB ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (įteikta 2017 m. sausio 10 d.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei apie bylos nagrinėjimą yra tinkamai pranešta, teismas nutaria bylą išnagrinėti iš esmės (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „Kubis“ 2013 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 13884, pagal kurią pradinis kreditoriaus atsakovei suteikė 72,40 Eur (250 Lt) kreditą 60 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti kas mėnesį mokėdama po 41,41 Eur. Sutarties sudarymą elektroniniais ryšių kanalais atsakovė patvirtino pervesdama pradiniam kreditoriui 1 ct. Pradinis kreditorius pagal sutartį pervedė į atsakovės sąskaitą 72,40 Eur. Atsakovė sutartyje nustatytais terminais ir tvarka kredito negrąžino.

2016 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Kubis“ ir AB „BnP Finance“ sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 20160818/1, pagal kurią ieškovas perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę. Atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir raginimas sumokėti skolą. Savo prievolės atsakovė tinkamai nevykdė, į raginimus susimokėti skolą nereagavo, todėl ieškovas 2016 m. rugpjūčio 22 d. vienašališkai sutartį su atsakove nutraukė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės, t. y. grąžinti ieškovui, perėmusiam skolos reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus, kreditą nevykdė, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 42,41 Eur skola už negrąžintą kreditą.

Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 166,95 Eur mokėjimo palūkanų.

Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus. Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, matyti, kad Sutartimi šalys susitarė dėl 10,42 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino (standartinė informacija apie vartojimo kreditą, bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovė turėjo grąžinti 285,97 Lt, taigi mokėjimo palūkanos yra 285,97 Lt – 250 Lt kredito suma = 35,97 Lt = 10,42 Eur palūkanų). Šios palūkanos atlieka mokėjimo funkciją, dėl jų šalys susitarė sudarydamos sutartį, todėl jos yra pagrįstos ir priteisiamos.

Likusią palūkanų sumą, t. y. 156,53 Eur (166,95 – 10,42 Eur), ieškovas paskaičiavo už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šios palūkanos yra kompensuojamosios.

Sprendžiant klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 156,53 Eur kompensuojamas palūkanas (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 114,94 proc.). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiu. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas, priteisti sutartines palūkanas, kurių bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 114,94 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Pažymėtina, kad ieškovas, norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalėjo šiuos nuostolius įrodyti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 27,10 Eur palūkanos (42,41 x 0,05 proc. x 1278 dienos (2013-06-11 – 2016-12-14)). Kita reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo, yra nepagrįsta, todėl netenkintina.

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnis numato, jog skolininkas privalo sumokėti kreditoriui delspinigius, kurių dydį nustato sutartis, įstatymas arba teismas, jei prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos kredito kainos, ar kitų sutartyje nurodytų mokėjimų. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 4,14 Eur delspinigius. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas ir palūkanas, atlyginamas tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-25 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kadangi ieškovas reikalauja tiek kompensacinių palūkanų, tiek netesybų, atliekančių kompensuojamąją funkciją, o ieškovui priteistina 27,10 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma yra didesnė už prašomų priteisti netesybų sumą, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 27,10 Eur kompensuojamosios palūkanos, kurios apima ir 4,14 Eur netesybų sumą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 str. 2 d. nurodo, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 213,49 Eur sumą, teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui 79,93 Eur, t. y. patenkino 37,44 procentus pareikštų reikalavimų. Todėl iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 51,22 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo AB BnP Finance, į. k. 302447985, naudai iš atsakovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 42,41 Eur negrąžinto kredito, 10,42 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo, 27,10 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.