Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 3 000 Eur (60 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2000 Eur (40 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, (2022 m. rugsėjo 22 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones);

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 1970,00 Eur dydžio bauda, kurios mokėjimo terminas ir tvarka nustatyti įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 15 (penkiolikos) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – areštas 10 (dešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, bausmė dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi bei bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 70 (septyniasdešimčiai) parų ir 1970 Eur dydžio bauda, kurios mokėjimo terminas ir tvarka nustatyti įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) ir įpareigojant jį per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų (savo gyvenamosios vietos), jeigu tai nesusiję su darbu; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 70 straipsnio 1 dalimi, A. P. įpareigotas per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (2024 m. gegužės 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro kaip atlikęs arešto bausmę);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainėje – virtuvėje, sudavė vieną smūgį delnu O. T. į kairę akį, po to, kai ji nuo smūgio nugriuvo, įspyrė ne mažiau penkių kartų O. T. į įvairias kūno vietas. Taip mušdamas sukėlė šeimos nariui – sugyventinei O. T. fizinį skausmą bei, dėl veido sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kairiosios akies aplinkos minkštuosiuose audiniuose, nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

2. Be to, A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 10.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainėje – virtuvėje, sudavė vieną smūgį delnu O. T. į kairę akį ir vieną smūgį į nosį, taip mušdamas sukėlė šeimos nariui – sugyventinei O. T. fizinį skausmą.

3. Be to, A. P. vengė atlikti baudžiamojoje byloje Nr. e1-938-1059/2022 įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, taip pat pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2025 m. sausio 26 d. apie 21.35 val. (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ 21.41 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas (be paklaidos), o 21.58 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu nustatytas 1,68 prom. neblaivumas (be paklaidos).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

4. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai O. T. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. dirbo iki 17 val. (duomenys neskelbtini), iki namų pusė valandos kelio. O. T. tuo metu „baliavojo“ su kaimynu jų namuose. Jis grįžo, o O. T. su kaimynu M. P. šventė, prie jų prisidėjo ir jis, gėrė degtinę. Nieko tą dieną neįvyko, paprasčiausiai O. T. supavydėjo, nes jis bendravo su panele. O. T. užpavydėjo, paskambino V. N. ir pasakė, kad jis primušė, nors niekas jos nemušė. O. T. gėrė kelias dienas pas kaimyną. S. O. nežino kada atsirado, ji sakė, kad griuvo. Jis tuo metu su O. ir kaimynu nebuvo. O. T. jam sakė 26 dieną, kad užsigavo, kai jis grįžo iš darbo. Kaip užsigavo, jis nežino, nematė, sužalojimus matė. Sužalojimas buvo po akimi, buvo raudona. Tą vakarą su O. konfliktavo, ji labai pavydi. Konfliktas buvo žodinis, jokių veiksmų iš jo pusės nebuvo. Iš O. pusės buvo, jie pasistumdė, daugiau nieko nebuvo. Jis nelabai gerai reagavo į jos pasistumdymus. Kaimynas irgi neilgai buvo, išėjo apie 19-20 valandą. Kai O. stumdėsi, kaimynas nematė, jo nebebuvo. Žodinis konfliktas įvyko, kai kaimyno nebebuvo. O. tyčia pareigūnams pasakė, kad jis ją sumušė dėl pavydo, nes ji labai pavydi, papyko ir pasakė, kad jis sumušė. Tą vakarą gėrė nedaug, gal pusę butelio degtinės, apie dešimtą valandą vakaro nuėjo miegoti. Kitą dieną į darbą išvyko apie 8 val., bet dirbo neilgai, baigė objektą ir grįžo namo. Grįžus namo, O. nebuvo. O. grįžo su kaimynu M. P., jis (A. P.) vėl išgėrė. O. susiskambino su V. N., ji paskambino D. G., o šis paskambino policijai. Jis (A. P.) buvo išgėręs, nelabai ką atsimena, bet niekas O. T. nemušė. Antrą dieną vėl sukonfliktavo žodžiu su O. T. dėl panelių, fizinių veiksmų nebuvo. Nežino, ar O. T. siuntė nuotrauką V. N., gal ir nesiuntė, tik kalbėjo vaizdo skambučiu. Jis matė, kad jos bendravo, mano, kad todėl V. N. pagalvojo, kad jis primušė. O. T. su V. N. bendravo rugpjūčio 27 d. Kokias aplinkybes nurodė apklausiamas policijos pareigūnų, nepamena. Taip pat nepamena, kad būtų nurodęs, jog sudavė vieną smūgį delnu O. T.. Ką šnekėjo pareigūnams, neatsimena, buvo girtas, pripūtė virš dviejų promilių. Kodėl pareigūnai nurodė tokias aplinkybes, nežino, taip išėjo, gal jis kažko pabijojo, bet ko – nežino. Smurto šeimoje nėra buvę, barnių būdavo, būna, kad apsistumdo su O.. Gali būti, kad tik pasistumdė su O.. Sukelto fizinio skausmo tikrai nebuvo. Jis devynis metus su O. gyvena. Policiją iškvietė arba V. N., nes O. su ja bendravo, arba D. G.. Iš O. nebuvo nei vieno žodžio, kad kviečia policiją, ji nenorėjo pakenkti, tai tik dėl pavydo. Su V. N. santykiai be pykčių. Dėl V. N. parodymų, kad jos su O. kalbėjo vaizdo skambučiu ir ji girdėjo O. šauksmus, kad neliesk, nemušk, taip tikrai nebuvo. Jis buvo prie O. priėjęs, O. tikrai neverkė. Kai jos kalbėjosi, jis sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, O. tikrai niekaip neišvadino. Kaip išsijungė O. telefonas – nepamena. Atrodo, kad sakė O., kad išjungtų telefoną, ką ten šneka nesąmones. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai atvykę buvo. Ką jiems nurodė O., jis negirdėjo, O. melavo nurodydama, kad jis mušė. Anksčiau teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ką sužalojo, nepamena, tikrai ne savo sugyventinę. Nepilnamečių šio įvykio metu nieko nebuvo, dukra, atrodo, kad buvo pas močiutę, nors jei pareigūnai kameromis užfiksavo, gal tada ir buvo namuose.

5. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, pripažino. Parodė, kad datos nepamena, bet galėjo būti 2025 m. sausio 26 d., su D. G. buvo pas uošvienę – O. mamą (duomenys neskelbtini) kaime. Alkoholį su D. G. pradėjo vartoti pavakary. P. D. jis išgėrė vieną ar dvi skardines alaus. Jie kartu vartojo alų, D. G. taip pat buvo neblaivus. Paskui D. G. nuėjo miegoti, o jis vienas išgėrė gal pusė butelio degtinės. Čia buvo gal tarp 20-21 val. D. G. nematė, kaip jis gėrė. Prieš tai alkoholio buvo vartojęs, dvi – tris dienas. Uošvienei paskambino jos draugė iš (duomenys neskelbtini), kad ją reikia parvežti namo į (duomenys neskelbtini). Jis prikėlė D. G. ir kartu su juo nuvažiavo paimti tos moters. Tada sustabdė policijos pareigūnai. Jis nebėgo, tvarkingai sustojo. Jo paprašė pažymėjimo, jis jo neturi, pareigūnai paėmė D. G. automobilį. Automobilis priklauso D. G.. Suprato, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę. Negali paaiškinti, kodėl taip padarė, bet viskas įvyko ekspromtu. Neblaivumas buvo nustatytas 1,87 prom. pirmu tikrinimu, antru - 1,68 promilių. Nustatyto neblaivumo neginčija. Vairavo automobilį „Ford Mondeo“. Kad neturi teisės vairuoti, jis žinojo, nors nelabai apie tai galvojo tuo metu, buvo išgėręs, jo paprašė, kad skubiai reikia. Teisė vairuoti atimta iki 2025 m., nuo 2023 m. Pareigūnams sakė, kad apie savaitę vartojo alkoholį, bet tikrai ne tiek. Apsvaigęs tą dieną iki įvykio nebuvo, važiavo į darbą, veža kolega. Vairuoti moka nuo vaikystės, pažeidimų nedaro, reikėdavo ir važinėdavo. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Daugiau nebevažinės. Labai gailisi.

6. Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. veikos kaltę pripažįsta iš dalies, dėl 2027 m. rugpjūčio 27 d. kaltės nepripažįsta. 2024 m. rugpjūčio 26 d., apie 21 val. jis su sugyventine O. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko, negali įvardinti. T. O. jam sudavė į veidą, tuomet jis supykęs dešiniu delnu sudavė vieną smūgį O. į kairę akį. Jis nematė, kad ji būtų nugriuvusi ant grindų, jis jai neįspyrė, nežino, kodėl ji sako netiesą. 2024 m. rugpjūčio 27 d. jis su sugyventine O. apie 10 val. namuose vartojo alkoholį. Kartu buvo ir jo draugas M. P.. Visi trys visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, iki kol jį sulaikė policijos pareigūnai. Tiksliai laiko pasakyti negali, tačiau begeriant alkoholį tarp jo ir O. kilo žodinis konfliktas. Jis jai liepė negerti alkoholio, o rūpintis vaikais, padaryti valgyti. Vienu metu jie abu susistumdė, tačiau jis jai nesudavė jokio smūgio nei į akį, nei į nosį. Jos kairė akis jau buvo pamėlusi nuo praeitos dienos smūgio, tai yra 2024 m. rugpjūčio 26 d. 2025 m. sausio 26 d., apie 21.35 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. G. priklausantį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Pirmu girtumo tikrinimu įpūtė 1,87 prom., pakartotinu tikrinimu įpūtė 1,68 prom. Važiavo su D. G.. Abu buvo neblaivūs, kadangi tą vakarą kartu išgėrė pas O. T. mamą. Važiavo su tikslu paimti tokią moterį parsivežti, vardo pavardės nežino, ji O. T. mamos pažįstama. Žinojo ir suprato, kad atsisėdo už vairo būdamas neblaivus, bet negalvojo, kad tiek promilių pripūs, nes jautėsi blaiviai. Taip pat niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Jis žino, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia važinėti, kai esi neblaivus ir neturintis teisės vairuoti. Jis pripažįsta visiškai ir labai gailisi (2 t., b. l. 161-164, 171-174, 181-184.)

III. Kiti bylos įrodymai dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo

7. N. O. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, gyvena kartu su juo, augina du nepilnamečius vaikus. Teismui išaiškinus nukentėjusiajai teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, neatsakyti į jai užduodamus klausimus, nukentėjusioji O. T. parodė, kad nori pasinaudoti teise neduoti parodymų, nesutinka atsakyti į klausimus.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiosios O. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 27 d . Nukentėjusioji parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d., apie 21.00 val. jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainėje – virtuvėje kilo žodinis konfliktas su neblaiviu sugyventiniu A. P. dėl to, kad sugyventinis turi meilužę. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji pastebėjo, kad A. meilužė jam paskambino telefonu. Sugyventinis po skambučio iš meilužės, bandė paimti jos automobilio užvedimo raktelius ir su automobiliu kažkur išvažiuoti. Ji nedavė jam automobilio, nes jis buvo neblaivus ir neturi teisės vairuoti. Jai atėmus raktelius iš sugyventinio rankų, tyčia netikėtai jai sugyventinis sudavė delnu į kairę akį. Po smūgio ji pargriuvo ant svetainės grindų ir tada jos sugyventinis jai įspyrė nemažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas. Jam atsitraukus nuo jos, ji išbėgo iš buto. Ji išėjusi į lauką laukė, kol jis užmigs, kad galėtų pareiti į namus. Kai sugyventinis smurtavo, jai skaudėjo. Kitą dieną, 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 10.00 val. jai būnant namuose tuo pačiu adresu, svetainėje-virtuvėje, vėl tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl sugyventinio meilužės. Supykęs ir neblaivus sugyventinis A. P. sudavė jai delnu į kairę akį ir vieną kartą susmūgiavo į nosį. Po jo smurto ji išėjo į koridorių. Šie sugyventinio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Sugyventinis A. P. prieš ją smurtauja dažnai. Ji į policiją nesikreipia, nes jo bijo, yra įbauginta. Jos sugyventinis A. P. jai grasina, kad ją užmuš ir kad ji su kitais vyrais negyvens. Ji sugyventinio A. P. bijo. Prašo, kad A. P. butų skirtos kardomosios priemonės, kad jis prie jos nesiartintų. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Norėtų, kad jos sugyventinis A. P. būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka. Su A. P. gyvena aštuonis metų ir turi bendrą vieną dukrą K. P., gim. (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 25 d. papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad ji pasinaudos savo teise ir jokių parodymų neduos, aplinkybių netikslins, parodymų neduos net teisme, į tyrėjos klausimus neatsakinės (1 t., b. l. 38-39, 42-44).

9. Liudytojas L. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliko pirmą nukentėjusiosios A. T. apklausą. Praėjo ilgas laikotarpis nuo įvykio, pamena tik fragmentus, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), buvo nepilnamečių vaikų. Nuvyko į įvykį, pateko į butą. O. T. buvo su mėlyne, kažkokiu veido sužalojimu, tačiau tiksliai nepasakys, kokiu. Pradėjo gilintis, kas atsitiko. O. T. papasakojo, kad ją sumušė, lyg vakar. Kai jis vedė įtariamąjį, šis irgi nurodė, kad praeitą dieną ją mušė. Žino, kad moteriai buvo sukeltas fizinis skausmas. Moteris buvo išsigandusi, bijojo ir dėl vyro, nes jis išlaiko šeimą, yra dirbantis. Iš pradžių ji kalbėjo, o paskui norėjo, kad jį paleistų, bet ji buvo įbauginta dėl finansinės padėties, kad nebeliks šeimos maitintojo. Parodymus moteris davė, apklausos parodymų nepamena, jis turėjo parodymus užfiksuoti liudytojo apklausos protokole. Turi būti vaizdo įrašas, turėtų puikiai matytis, kaip vedė įtariamąjį, kaip apklausė. Medikai lyg ir buvo atvykę, turėjo konstatuoti sužalojimus.

10. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo L. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 26 d. Liudytojas šioje apklausoje parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – PK) Reagavimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2024 m. rugpjūčio 27 d. dirbo ekipaže kartu su vyr. patruliu M. P.. Apie 14.55 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur pranešėjo seserį sumušė sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu, prie buto durų stovėjo medikai ir bendravo su vyriškiu, stovinčiu 10 bute. Vyriškis iš karto nenorėjo įleisti į butą, teigė, kad namie jis vienas, tačiau nurodžius, jog buvo gautas iškvietimas ir jie vis vien privalo patikrinti butą, vyriškis pasitraukė nuo durų. Nustatė to vyriškio asmenybę: A. P., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Bute buvo O. T., jos kairė akis buvo su kraujosruva, patinusi, jos nosis buvo patinusi. O. T. apžiūrėjo medikai. Jis O. T. išsivedė pasikalbėti į bendro naudojimo koridorių, kur O. T. nurodė, kad ji patyrė smurtą, prieš ją smurtavo sugyventinis A. P.. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, pasakodama verkė, nurodė, kad ji ne pirmą kartą yra mušama. O. T. buvo apklausta kaip liudytoja, apklausos metu ji nurodė, kad tarp jos ir sugyventinio A. P. kilo konfliktas, nes ji įtaria, jog jis turi kitą moterį, meilužę. O. T. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. sugyventinis A. P. namuose sudavė vieną smūgį į kairę akį, jai nugriuvus ant grindų – įspyrė ne mažiau penkių kartų į įvairias kūno vietas, į kokias – ji nepasakė, jautė fizinį skausmą. Taip pat O. T. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d., ryte, tarp jų vėl dėl meilužės kilo konfliktas ir sugyventinis A. P. delnu sudavė smūgį į kairę akį ir kitą smūgį į nosį, jai skaudėjo. O. T. nurodė, kad smurtą iš sugyventinio patiria dažnai, į policiją nesikreipia, nes bijo. Buvo matyti, kad O. T. yra akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido alkoholio kvapas, nusistatyti girtumą ji atsisakė. Sugyventinis A. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam buvo nustatytas girtumas. A. P. prisipažino, jog sudavė vieną smūgį sugyventinei O. T. į kairę akį, tačiau apie kitus smurtinius veiksmus jis nieko nesakė. Bute buvo jų mažametė dukra, o kitas vaikas buvo kieme. Kadangi abu tėvai buvo neblaivūs, tai į įvykio vietą buvo iškviesti vaiko teisių skyriaus specialistai. A. P. buvo sulaikytas, pristatytas į policijos komisariatą (1 t., b.l.198-200).

13. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji parodė, kad turi draugą D. G., o jis turi seserį O. T., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ji su draugu D. gyvena Vilniuje. 2024 m. rugpjūčio 26 d., tikslios valandos nepamena, bet vėlai vakare, gal galėjo ir būti po 22 val., jai paskambino O. T., su kuria ji dažniausiai bendrauja „Messenger“ programėle, ir pasakė, kad sugyventinis A. susirado draugę, ji įtaria, kad jis turi meilužę ir dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje ją A. sumušė. Ji buvo susijaudinusi, verkė. Tiksliau kaip ją mušė, ji neįvardijo, tik prašė nieko nesakyti broliui D.. Ji pažadėjo nieko nesakyti, paramino ją, bet vis vien liepė kviesti policijos pareigūnus arba išeiti iš tų namų, siūlė savo pagalbą apgyvendinant. T. O. sakė dar pagalvos. 2024 m. rugpjūčio 26 d., apie 12 val. jai į „Messenger“ paskambino O. ir pasakė, kad nori jai kai ką parodyti ir atsiuntė nuotraukas, kuriose ji pamatė O. veidą. Ant jos veido buvo matyti sužalojimai, tai yra ant kairės akies sumušimai, kraujosruva, po foto ji parašė: „tik nieko nesakyk D.“. Tuomet ji jai paskambino. O. neatsiliepė. P. O., kad nesileistų būti skriaudžiama, jog negali taip tęstis. Ji jai nieko neatrašė, tuomet gal po kokios valandos ji vėl paskambino O., kuri atsiliepė, bet nešnekėjo. Girdėjosi, kaip O. šaukė: „neliesk manęs“, „nemušk“, fone girdėjosi vaiko verksmas, šaukimas, išgirdo A. balsą, kuris sakė: „tu debilė, išsiuntei foto, tau bus blogai“ ir telefonas išsijungė. Tuomet ji parašė O., kad ji važiuotų pas ją ir nekentėtų jo smurto, O. neatrašė. Tai ji vėl gal po kokio pusvalandžio paskambino O.. Telefoną pakelė A.. Ji paprašė parodyti Oksaną vaizdu. A. jai parodė, kad O. guli lovoje. Tai vyko trumpai, iš toli, tai ji gerai Oksanos ir nematė. Tada ji A.i pasakė, kad kviečia policiją ir paskambino draugui D., kuriam pasakė, kad jo sesę Oksaną sumušė A. ir kad girdėjo ir vaiko verksmą. Kiek žino, D. iškvietė policijos pareigūnus. Dar tą patį vakarą ji su D. nuvyko pas O. į butą. Ant O. kairės akies buvo matyti patinimas, didelė kraujosruva. O., nepasakojo, kas vyko rugpjūčio 26 ir 27 dienomis, nepasakojo, tik pasakė, jog ją abi dienas mušė sugyventinis A.. Prie ikiteisminio tyrimo ji pridėjo 2024 m. rugpjūčio 27 d. dienos susirašinėjimą su O. (3 lapai) juos persiuntė ir tyrėjai į el. paštą (1 t., b.l.183-185).

14. Liudytoja V. N. parodė, kad pirmiau jos perskaityti parodymai teisingi. Galėjo O. paskambinti 26 d. vakare. Parodymus sutikrino su „messenger“ programėle. Geriau viską prisiminiau tada, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodžiau, kad 26 d. po 22 val. A. sumušė Oksaną. Ji buvo susijaudinusi, verkė. Nurodžiau, kad kitą dieną, apie 12 val. O. atsiuntė nuotrauką. Tą pačią dieną nuvykau pas O. į namus, kai buvo iškviesta policija. Kai atvykome pas O., ji buvo šiek tiek išgėrusi. Džiaugėsi, kad pirmą kartą gyvenime išdrįso parašyti pareiškimą ant A.. Kad šį kartą eis iki galo. Deja, to neįvyko. Jau gal po savaitės jie susitaikė, A. P. jau gyveno namuose. Dėl sužalojimo, pirmiausia pamatė nuotrauką, po to lyg ir kalbėjome, kitą dieną, 27 d. Jos susiskambindavo kiekvieną dieną. Iki to skambučio anksčiau sužalotos jos nematė.

15. Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad situacijos nelabai prisimena. 2024 m. rugpjūčio 27 d. buvo ką tik pradėjęs dirbti policijoje, jam buvo viskas nauja, labai sunku prisiminti.

16. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo M. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 27 d. Liudytojas šioje apklausoje parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriuje. 2024 m. rugpjūčio 27 d. dirbo ekipaže kartu su vyr. tyrėju L. Č.. Apie 14.55 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur pranešėjo seserį sumušė sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko nukentėjusioji O. T., buvo matyti, kad jos kairė akis yra su kraujosruva, patinusi, nosis taip pat patinusi. Paklausus, kas jai atsitiko, ji nurodė, kad prieš ją smurtavo neblaivus sugyventinis A. P.. Paaiškino, kad smurtavo ir 26, ir 27 dieną. Ką tiksliau nurodė, neatsimena, nes liudytoja ją apklausinėjo vyr. tyrėjas L. Č.. Kadangi buvo matyti, kad O. T. yra akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, buvo nurodyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau ji atsisakė. Bute buvęs jos sugyventinis A. P. taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus, jam buvo nustatytas 2,52 prom. girtumas. A. P. pripažino, kad sudavė vieną smūgį sugyventinei O. T. į kairę akį, tačiau apie kitus smurtinius veiksmus jis nesakė. Taip pat bute buvo vyriškis M. P., kuriam nustatė 3,66 prom. girtumą. Jis nurodė, kad smurto nematė. Bute buvo O. T. mažametė dukra. Taip pat dar išsiaiškino, kad kieme yra ir kitas jos mažametis jos sūnus. Kadangi abu tėvai buvo neblaivūs, tai į įvykio vietą iškvietė vaiko teisių skyriaus pareigūnus. A. P. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą (1 t., b.l.174-177). Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo M. P. parodymus, liudytojas parodė, kad jo duoti parodymai teisingi. Pildomas tarnybinis pranešimas, kai yra smurtas artimoje aplinkoje. Yra tam tikros grafos, kuriose pažymi tai, ką pamato įvykio vietoje. Yra pažymėta grafa „patinimas, kraujosruva“. Prisimena, kad buvo kažkokie sužalojimai, bet kokie jie buvo – tikrai nepasakys, bet ką matė, tą užrašė. Nukentėjusiosios būsena taip pat užrašė, bet tikrai neatsimena.

17. Teismui pagarsinus M. P. surašytą tarnybinį pranešimą, kuriame nurodytos analogiškos liudytojo M. P. apklausos protokole nurodytos aplinkybės, M. P. parodė, kad aplinkybės nurodytos teisingai, nurodė, kad tarnybinį pranešimą surašė iš karto po asmens sulaikymo, grįžęs į komisariatą.

18. 2024 m. rugpjūčio 27 d. M. P. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės analogiškos liudytojo M. P. parodymams (1 t., b. l. 84-85).

19. Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo darbe Vilniuje. Jam paskambino jo sugyventinė V. N. ir pasakė, kad A. sumušė jo sesę O. T.. Detalesnių aplinkybių ji nenurodė, viskas įvyko labai greitai, pasakė tik tiek, kad A. sumušė O.. Kas ir kada įvyko, nieko nepasakė. P. V. jam pasakė, kad jai paskambino O., visa sumušta. Pasakė, kad skambinu į policiją ir viskas. V. nurodė, kad O. sumušė A. P.. Kokie sužalojimai – nenurodė, tik kad kažkas veidui. Informaciją, kurią sužinojo iš V. N., paskambinęs perdavė bendro pagalbos centro operatorei. Byloje esančiame garso įraše nurodė, kad sumušta sesė, ne pirmą kartą. Jai sužalota akis, tiksliai neatsimena. Buvo klausta, ar reikalinga greitoji medicinos pagalba, pasakė, kad taip. Visų įvykių nežinojo. Smurtas prieš jo sesę yra buvęs labai senai. Kai buvo apklaustas pas tyrėją, minėjo apie tuos santykius, sakė, kad yra parašyti keli pareiškimai dėl smurto. O. neskambino, jam vėliau paskambino pareigūnai, pasakė, kad O. sumušta. Vėliau paskambino greitosios pagalbos darbuotoja, pasakė, kad visi girti, po akimi mėlyna. Vakare atvyko pas O. į namus, A. nebuvo, gal policija buvo išsivežusi. O.i skambino tik po įvykio. Paklausė, kas nutiko, ką ji papasakojo, jis neatsimena. Sesė sakė kad apsipyko, kaltas alkoholis. O. po įvykio pasakė, kad ją pastūmė, nugriuvo, kažką tokio, daugiau nieko. Po iškvietimo, atvykus pas sesę, jo laukė vaikų teisių darbuotojai bei O.. O. buvo išgėrusi. Ji buvo šoke, tuo metu neverkė. Jis su O. tada nebendravo. Sužalojimus pas O. matė, buvo akis mėlyna, nieko O. nepasakojo. Jie labai greitai supildė su vaikų teisėmis sutartis, pasiėmė vaikus ir išvažiavo. Matė, kad O. kažkuri akis, nepamena kuri, buvo pamėlusi. Ar reikia pagalbos, nepamena ar klausė. Nežino, ar vaikai matė patį konfliktą, vyresnėlis lyg ir buvo kieme, mergaitė viduje. Vaikai jam išvis nieko nepasakojo. Vaikus išsivežė mėnesiui laiko jie su V. N.. Po to jis atsisakė ir dar mėnesiui laiko vaikus pasiėmė pati V.. O. nepasakojo, kas ten tarp jų įvyko, gal kad pastūmė. Kodėl buvo sužalota O., nežino, gal susimušė. Su A. P. po įvykio nebendravo. Turėjo daug darbo, kartais susiskambindavo su O., atvažiuodavo irgi labai retai. Po įvykio su A. kurį laiką nebendravo, dabar po truputį pradeda bendrauti. Apie įvykį A. nieko nepasakojo, viskas buvo pasimiršę. Į įvykį nelabai gerai reagavo, nes O. jo sesuo. Nežinojo, kad O. tuo metu buvo išgėrusi, kai iškvietė pareigūnus. Kai paskambino V., pasakė, kad O. nėra girta, ji sumušta. Su V. N. yra anksčiau draugavę, gyvenę. Įvykio metu jau nelabai draugavo su V. N., bet dar kažkiek abu bendravo, dar kartu gyveno, todėl ir paskambino V. jam. V. su O. tada bendravo, jų ryšys tuo metu buvo tikrai geras, artimas. Dabar jos nebebendrauja. Tuo metu dažnai bendraudavo.

20. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo D. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 19 d. Liudytojas šioje apklausoje parodė, kad turi seserį O. T., ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pats gyvena ir dirba Vilniuje, tačiau su seserimi O. gana dažnai pabendrauja telefonu. 2024 m., tikslaus laiko nepamena, ji jam sakydavo, kad pablogėjo šeimoje santykiai su sugyventiniu A. P., tačiau kas tiksliai ten tarp jų vyko, jis nežino, daugiau apie tai galbūt žino jo draugė V.. 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 14.40 val. jam paskambino draugė V. ir pasakė, kad O. muša A.. Tuomet jis paskambino „112“ ir pranešė apie tai, kad, kiek jam žinoma, A. P. muša jo seserį O. ir toje šeimoje yra vaikų. Nurodė, kad O. buvo sumušta ir ankščiau, nes žinojo, jog ji buvo parašiusi keletą pareiškimų dėl ankstesnių smurtų. Tą patį vakarą kartu su drauge nuvyko pas O. į butą, kur ant O. kairės akies buvo matyti didelė kraujosruva, patinimas. O., kas tiksliai vyko rugpjūčio 26 ir 27 dienomis, nepasakojo, tik pasakė, jog ją abi dienas mušė sugyventinis A.. Su ja daugiau bendravo ir kalbėjosi jo draugė V., kuri turi gana artimą ryšį su jo seserimi O. (1 t., b.l.179-181).

21. Liudytoja D. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Panevėžio rajono savivaldybės Velžio seniūnijoje socialine darbuotoja su šeimomis. 2024 m. liepos 29 d. jai buvo paskirta O. T. ir A. P. šeima, šiai šeimai nuo 2019 m. yra skirtos socialinės paslaugos, įgūdžių ir ugdymo paslaugos. Pirmą kartą toje šeimoje apsilankė 20274 m. rugpjūčio 21 d., rado A. P. su dukra Katlėja, namuose buvo neblaivių pašalinių asmenų, kuriuos ji išprašė. A. P. nurodė, kad O. dirba, su ja pabendrauti nepavyko. 2024 m. rugpjūčio 27 d., ap[ie 14 val. ji vėl nuvyko į šeimos namus, tačiau namuose nieko nerado. Skambino telefonu O., ši pasakė, kad yra išvykusi. Tą patį vakarą sužinojo, kad O. buvo sumušta A. P.. Po to keletą kartų buvo nuvykusi į šeimos namus, tačiau niekas nedarydavo durų, nei A., nei O. telefonu neatsiliepdavo, į žinutes neatrašydavo. O. T. vaikai tuo metu buvo laikinoje priežiūroje pas giminaičius. 2024 m. spalio mėn. viduryje, tikslios datos nepamena, ji nuvyko į šeimos namus, namuose rado O., A. nebuvo. O. klausė, kas nutiko, ar ji patyrė smurtą, O. labai nenoriai su ja bendravo, teigė, kad smurto nebuvo, ji neaiškino aplinkybių. Smurto žymių ant O. nematė. O. jai pasakė, kad ji laukiasi. Paprašius pateikti gydytojų pažymą apie nėštumą, kad galėtų pagelbėti registruojant ją apžiūrai pas specialistus, O. pagalbos atsisakė. O. jokios neštumą patvirtinančios pažymos nepateikė, 2024 m. lapkričio 21 d. sakė, kad ji yra nėščia 21 savaitę. Su A. P. ji nebendravo, nes A. P. telefonu neatsiliepia, į skambučius neatsako (t. 1., b. l. 193-195).

22. 2024 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33476-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu svetainėje – virtuvėje, konflikto metu sugyventinis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė tyčia delnu į kairę akį ir vieną kartą sudavė delnu į nosį sugyventinei O. T., gim. (duomenys neskelbtini) A. P. veiksmai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 23-25).

23. Iš 2024 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio M. P. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), O. T. nurodė, kad jos sugyventinis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą su delnu į kairę akį ir vieną kartą smūgiavo į nosį, taip sukėlė fizinį skausmą. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai yra patinimas, kraujosruva (mėlynė). Smurtą patyrusio asmens būsena yra akivaizdi baimė. Nepilnamečiai (vaikai) gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Informacija apie įvykio aplinką yra išmėtyti daiktai (rūbai), matosi girtavimo pėdsakai (1 t., b. l. 33-35).

24. Iš 2024 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 965/2024 (05) (toliau – Specialisto išvada) matyti, kad O. T. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairiosios akies aplinkos minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiosios apžiūros 2024-08-27, 15.09 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. O. T. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 62).

25. Iš 2024 m. lapkričio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir elektroninio laiško matyti, kad liudytoja V. N. pateikė susirašinėjimo su O. T. išrašus (3 lapai), kuriuose matoma, kad O. T. V. N. atsiuntė savo veido nuotrauką. Nuotraukoje matoma kraujosruva aplink O. T. akį (1 t., b. l. 186-191).

26. Iš 2024 m. rugpjūčio 27 d. alkoholio kiekio matuoklio rodmenų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d., 15.26 val. A. P. nustatytas 2,52 prom. girtumas (1 t., b. l. 86).

27. Iš 2024 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), svetainės – virtuvės kambaryje. Daugiabutis namas yra 3 aukštų, baltų plytų. Butas Nr. 10 yra dviejų kambarių su vonios kambariu. Koridoriuje rytų pusėje yra svetainė – virtuvė. Svetainės – virtuvės rytinėje dalyje yra ištiesta sofa, ant kurios yra sudėti patalai. Svetainės – virtuvės pietinėje dalyje yra buitinė technika bei virtuviniai baldai. Svetainės – virtuvės viduryje yra rudos spalvos medinis stalas. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta. Įvykio vietoje fotografuota, pridedama fotolentelė (1 t., b.l. 26-32).

28. Iš 2024 m. rugsėjo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas pareigūno kūno kamera darytas vaizdo ir garso įrašas „PSS-20240827-151406UTC+0300.mp4“. Filmuojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip O. T. policijos pareigūnams nurodo, jog ją sumušė sugyventinis A. P.. Vaizdo ir garso įrašas įrašytas į kompiuterinę laikmeną – CD diską (1 t., b.l. 79-83).???

29. Iš 2024 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro pateiktas pokalbio garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92301324615, skambučio pradžia_ 2024-08-27 14_48_40)“. Pranešėjas, prisistatęs D. G., bendrojo pagalbos centro operatorei nurodė, kad reikalinga pagalba, taip pat: „gal ir medikų ir policijos“, adresu (duomenys neskelbtini), kur sesę O. T. sumušė A. P.. Garso įrašas įrašytas į kompiuterinę laikmeną – CD diską (1 t., b.l.75-78).

30. Iš 2024 m. rugsėjo 6 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir darbo ministerijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų vaiko situacijos vertinimo anketų matyti, kad atlikus nepilnamečių – A. M., gim. (duomenys neskelbtini), B. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. P. situacijos vertinimą, nustatytas vaikų apsaugos poreikis, iki 2024 m. spalio 28 d. buvo vykdoma vaikų laikinoji priežiūra. Šeimai nuo 2021 m. liepos 1 d. iki šiol taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos intensyvios socialinės paslaugos (1 t., b. l. 9-171).

IV. Kiti bylos įrodymai dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę ir transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam

31. Liudytojas S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. sausio 26 d. patruliavo Ramygalos miestelyje. Pastebėjo įtartiną automobilį, nusprendė sustabdyti. Tuo metu buvo vakaras. Sustabdžius kilo įtarimas, kad vairuotojas neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Vairuotojo pažymėjimo vairuojantis asmuo neturėjo. Neblaivumas buvo nustatytas virš 1,5 promilių, vairuotojui įteikė šaukimą į teismą. Yra „bodycamera“ įrašai, tarnybinis pranešimas, detalesni parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, apklausos metu detales prisiminė geriau. Nustatyto girtumo A. P. neginčijo, sutiko. Automobilis buvo ne jo, važiavo lyg ir iš uošvienės. Važiavo ne vienas, su draugu.

32. Liudytojas S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. sausio 26 d. dirbant nustatytu maršrutu ekipaže ,,1909’’ kartu su specialistu T. V., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio švyturėliais sustabdė automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimui. Jam prisiartinus prie minėto automobilio, buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. P., neturintis teisės vairuoti transporto priemonės, o automobilio keleivio pusėje kartu važiavo D. G., kuriam priklauso „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, kurį šis pirko prieš kelias savaites. A. P. bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 5000“, Nr. ARMM-0318, buvo atliktas tikrinimas, kuris nurodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Paklausus A. P., prieš kiek laiko vartojo alkoholį, jis nurodė, kad maždaug prieš 15 minučių, todėl patikrinus kitu alkoholio kiekio matuokliu „Alcostest 6810“ Nr. ARFM-0438, pirmuoju tikrinimu 21 val. 41 min. buvo nustatytas 1,87 prom. neblaivumas, o antruoju tikrinimu 21 val. 58 min. buvo nustatytas 1,68 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 42-45).

33. 2025 m. sausio 26 d. Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto T. V. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės analogiškos liudytojo S. R. parodymams (2 t., b. l. 19).

34. Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo atvykęs pas mamą iš Vilniaus, atvyko apie 18-19 val. Su A. susitiko kaime, nuėjo iki parduotuvės nusipirkti alaus. Tą vakarą tiesiog su A. išgėrė po skardinę alaus, jam pradėjo labai skaudėti galvą ir jis nuėjo miegoti. Iš miego jį pakėlė A. ir pasakė, kad reikia važiuoti, reikia parvežti moteriškę. Ar kitas dienas prieš tai A. P. buvo vartojęs alkoholio, jis nežino, nespėjo pakalbėti. Prieš išvažiuojant išgėrė vienodai, jis nuėjo miegoti ir nematė, ką A. toliau vartojo ir su kuo vartojo. Viskas gavosi ekspromtu, todėl nesakė nevairuoti, nes buvo išgėręs alaus. Rakteliai buvo palikti mašinoje, savam kieme mašinos nerakina. Kad A. ilgai gėrė žinojo, nes jie bendravo. Kai jie išvažiavo, juos sustabdė pareigūnai. A. buvo už vairo ir pripūtė. Jis miegodamas nematė, kiek ten A. išgėrė, būtų žinojęs, būtų nedavęs tos mašinos. Manė, kad išgėrė po skardinę alaus ir viskas. Kaip suprato, reikėjo parvežti kažkokią moterį pas vaikus. Jį A. pakėlė, nes reikėjo važiuoti su jo automobiliu. Pasakė, kad važiuojam kartu. Jis nevairavo, nes buvo išgėręs, nenorėjo rizikuoti. Priekaištų, kad jo automobilį vairavo A. P., nereiškė, važiavo kartu. Jei A. būtų išvažiavęs vienas, neatsiklausęs, gal būtų tada ką pasakęs. Kad A. P. vartojo alkoholį, jis nematė. Tik tiek, kiek nusipirkę parduotuvėje alaus, išgėrė po skardinę alaus. Koks buvo nustatytas neblaivumas A. P., jis neatsimena. A. atrodė tuo metu išgėręs, neprieštaravo, kad A. vairavo. Viskas vyko labai greitai, pažadino, pasakė, reikia pavažiuoti ir išvyko, jis pasakė, kad nevairuos. Žinojo, kad A. išgėręs, tik nemanė, kad tiek daug. Po to, kai jau pareigūnai sustabdė, grįžo, išgėrė, kartu gėrė ir jo mama. Automobilis buvo tik nupirktas, tik nespėjo užregistruoti savo vardu. Nupirko iš moters, pavardės nepamena. Byloje yra pridėta pirkimo-pardavimo sutartis. Automobilis buvo servise, po to parvažiavo į kaimą, manė, kad dar pasiremontuos ir prisiregistruos. Faktinis automobilio savininkas įvykio metu buvo jis. Automobilį norėtų atgauti, nes į darbą reikia važinėti, vaiką su negalia turi, reikia vežioti pas gydytojus. Kodėl leido važiuoti girtam – nemanė, kad A. tiek išgėręs. Gyvena Vilniuje, savo automobilio šiuo metu neturi. Už automobilį mokėjo 1 300 eurų.

35. Iš 2025 m. sausio 27 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus vyriaus. tyrėjos E. P. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2025 m. sausio 26 d., apie 21. 35 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM – 0438, metrologinės patikros Nr. 2197750, 21.41 val. A. P. buvo nustatytas 1,87 prom. girtumas (be paklaidos). Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas „Neblaivumo nustatymo aktas“, o 21.58 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 1,68 prom. girtumas. A. P. nepageidavo būti pristatytas į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, kad būtų atlikta jo medicininė apžiūra. A. P. įteiktas šaukimas atvykti apklausai (2 t., b. l. 8-18).

36. Iš 2025 m. kovo 3 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos D. Y. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. P. vengė atlikti baudžiamojoje byloje Nr. e1-938-1059/2022 įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, taip pat pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2025 m. sausio 26 d. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,87 prom. ir 1,68 prom. girtumas (1 t., b. l. 2-4).

37. Iš 2025 m. sausio 26-27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekiu į šiaurės vakarų pusę. Ant automobilio išorinių apgadinimų nesimato, salone vertingų daiktų nėra. Įvykio vietoje paimtas automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelis. Įvykio vietoje fotografuota, pridedama fotolentelė (2 t., b. l. 20-27).

38. Iš 2025 m. vasario 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad 2025 m. sausio 14 d. buvo surašyta transporto priemonės – automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis tarp pardavėjos J. S. ir pirkėjo D. G. (2 t., b. l. 59-65).

39. Iš 2025 m. sausio 26 d., 21.50 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija, pėda už pėdos – negalėjo, pataikyti pirštu į nosies galą – galėjo. Panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių ir alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0438, metrologinės patikros Nr. 2197750, pirmu pūtimu 21.41 val. A. P. nustatytas 1,87 prom. girtumas, antru pūtimu 21.58 val. nustatytas 1,68 prom. girtumas (2 t., b. l. 30-33).

40. Iš 2025 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas „PSS-20250126- 220054UTC+0200“. P. S. R. kalbasi su A. P., kuris stovi prie tarnybinio policijos automobilio. S. R. pildo dokumentus ir parodo bei paaiškina A. P., kas yra parašyta dokumente. S. R.: „Čia žiūrėk pažymėjau, kad bekontaktinį daviau tau. Iš burnos „biški“ sklido. Pėda tiesiai negalėjai eit, kai sakiau, į nosį pataikei, pažymėjau, kad pataikei. Prieš kiek vartojai. 1,68. Su tikrinimo rezultatais sutinkat, nesutinkat, gailiesi ar nesigaili“. A. P. pasiima dokumentus ir atsitūpęs prie automobilio rašosi, S. R. paaiškina kur pasirašyti. Kol S. R. pildo dokumentus, A. P. kalba telefonu, šalia jo yra dar vienas vyriškis - D. G.. S. R. paaiškina A. P., kad išrašys jam šaukimą ir šis turės atvykti į policijos komisariatą kitą dieną. A. P. pasako, kad rytoj pagal šaukimą neatvyks. A. P.: „Man čia reikia miegot tris dienas, kad atsigaučiau“. S. R.: „Kiek dienų gėrei? Tai ne vieną jau?“. A. P.: „Taip, jeigu rimtai“. D. G.: „Kokį porą savaičių“. A. P.: „Tai savaitę“. Garso ir vaizdo įrašas įrašomas į kompiuterinę laikmeną – CD diską (2 t., b.l.50-54).

41. Iš Panevėžio apylinkės teismo teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 2000 Eur bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones 3 (terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 22 d.) bei turto (automobilio) konfiskavimą (2 t., b. l. 98-102).

42. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Ford“, pagal techninius duomenis atitinkančio automobilio, kurį 2025 m. sausio 26 d. vairavo A. P., duomenis, kaina – 1832,80 Eur be PVM, 2320,00 Eur su PVM (2 t., b. l. 55).

43. Iš 2025 m. vasario d. UAB „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nurodytas J. S., gim. 1985 m. (2 t., b. l. 56-58).

44. Iš transporto priemonės 2025 m. sausio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad D. G. nusipirko automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. S..

V Įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo

45. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

46. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. P. 2024 m. rugpjūčio 26 d., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai O. T. į kairę akį, o jai nugriuvus, įspyrė ne mažiau penkių smūgių jai į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat A. P., 2024 m. rugpjūčio 27 d., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai O. T. į kairę akį ir vieną smūgį į nosį, taip sukeldamas nukentėjusiajai savo šeimos narei fizinį skausmą.

47. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino nurodydamas, kad 2024 m. rugpjūčio 26 ir 27 dienomis jis su nukentėjusiąją O. T. tik žodžiu konfliktavo, jokio smurto prieš ją nenaudojo, nukentėjusioji susižalojo pati griūdama ir jį apkalbėjo dėl pavydo. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta, kadangi juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma bei juos vertina tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

48. Iš bylos matyti, kad policijos pareigūnų pagalbą dėl fizinio smurto kvietė liudytojas D. G. nurodydamas, jog kaltinamasis A. P. sumušė jo seserį O. T. (BPC garo įrašas). Iš į įvykio vietą atvykusių pareigūnų L. Č. M. P. parodymų matyti, kad pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji O. T. jiems nurodė, jog prieš ją 26 ir 27 dienas smurtavo A. P., jos kairė akis buvo su kraujosruva, patusi nosis, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, sakė, kad A. P. ne pirmą kartą smurtauja. Iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūrų protokolų matyti, kad nukentėjusioji O. T. nurodė, jog ją sumušė sugyventinis A. P., pasakoja įvykių aplinkybes, kurios sutampa su jos apklausoje nurodytomis aplinkybėmis. Tą pačią dieną nukentėjusioji O. T. apklausoje parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d., apie 21.00 val. jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainėje – virtuvėje kilo žodinis konfliktas su neblaiviu sugyventiniu A. P. dėl to, kad sugyventinis turi meilužę; A. P. tyčia jai sudavė delnu į kairę akį; po smūgio ji pargriuvo ant svetainės grindų ir tada A. P. jai įspyrė nemažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas; kai A. P. smurtavo, jai skaudėjo; kitą dieną, 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 10.00 val. jai būnant namuose tuo pačiu adresu, svetainėje-virtuvėje, vėl tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl sugyventinio meilužės; supykęs ir neblaivus sugyventinis A. P. sudavė jai delnu į kairę akį ir vieną kartą susmūgiavo į nosį; šie sugyventinio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą; sugyventinis A. P. prieš ją smurtauja dažnai; ji į policiją nesikreipia, nes jo bijo, yra įbauginta (1 t., b. l. 38-39). Teisiamojo posėdžio metu šią nukentėjusiosios apklausą atlikęs liudytojas L. Č. parodė, kad su nukentėjusiąją bendravo jos namuose, buvo dviese toliau nuo pašalinių, nukentėjusioji pati pasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, kad sugyventinis vakar ir šiandien prieš ją smurtavo, ką pasakojo, tą jis ir užrašė apklausoje, moteris buvo išsigandusi, bijojo ir dėl vyro, nes jis išlaiko šeimą. Tai, kad A. P. prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinį smurtą minėtomis dienomis ir aplinkybėmis patvirtina ir liudytojos V. N. parodymai, kur ji nuosekliai viso proceso metu parodė, jog rugpjūčio 26 ir 27 dienomis ji telefonu bendravo su O. T., pastaroji jai pasisakė, jog A. P. prieš ją smurtavo, siuntė jai savo nuotraukas, kuriose matė O. T. veido sužalojimus, O. T. buvo susijaudinusi, verkė, prašė nieko nesakyti broliui; telefonu kalbant girdėjo kaip O. šaukė: „neliesk manęs“, „nemušk“, fone girdėjosi vaiko verksmas, šaukimas, išgirdo A. balsą, kuris sakė: „tu debilė, išsiuntei foto, tau bus blogai“ ir telefonas išsijungė (1 t., b. l. 183-185). Liudytojos V. N. parodymai dėl įvykių aplinkybių sutapo su nukentėjusiosios O. T. parodymais, pagrindo jais nesivadovauti nėra. Svarbu akcentuoti ir tai, kad kaltinamasis tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tiek vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2024 m. rugpjūčio 26 ir 27 dienomis konfliktavo su O. T. vartojo alkoholį, 2024 m. rugpjūčio 26 d. jis delnu sudavė vieną smūgį O.i į kairę akį (2 t., b. l. 161-164). Tai, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją O. T. panaudojo fizinį smurtą patvirtina ir objektyvūs bylos įrodymai – Specialisto išvada, iš kurios matyti, kad O. T. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairiosios akies aplinkos minkštuosiuose audiniuose; sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiosios apžiūros 2024-08-27, 15.09 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu; O. T. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 62). Taigi, pirmiau aptarti įrodymai jungiasi į nuoseklią visumą ir leidžia teismui daryti išvadą, jog A. P. tyčiniais smurtiniais veiksmais – 2024 m. rugpjūčio 26 d. suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajai O. T. į kairę akį, o jai nugriuvus, įspirdamas ne mažiau penkių smūgių jai į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą bei 2024 m. rugpjūčio 27 d. suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajai O. T. į kairę akį ir vieną smūgį į nosį, taip sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos narei – sugyventinei O. T. fizinį skausmą. Tokie A. P. veiksmai kvalifikuojami kaip du savarankiški nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje, jo kaltė įrodyta.

VI. Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę

49. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

50. Pagal BK 243 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

51. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

52. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. P., žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams, tyčia vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę bei pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, o būtent: 2025 m. sausio 26 d. apie 21.35 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ 21.41 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas (be paklaidos), o 21.58 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu nustatytas 1,68 prom. neblaivumas (be paklaidos). Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad sėsdamas už automobilio „Ford Mondeo“ vairo, jis žinojo apie teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau vis tiek vairavo automobilį, prieš tai vartojo alkoholį ir, būdamas neblaivus, vairavo automobilį iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Be kaltinamojo parodymų įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai: liudytojų S. R., D. G. parodymai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, kūno kamerų garso ir vaizdo įrašas, apžiūrų protokolai ir kiti pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, kaltinamasis, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, pažeisdamas šį draudimą – vairuodamas transporto priemonę, neabejotinai suprato, jog sąmoningai nevykdo jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, aiškiai ją ignoravo, to siekė ir norėjo. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, bei vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, požymiai, todėl kaltinamojo A. P. veiksmai kvalifikuotini ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, jo kaltė įrodyta.

VII. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

53. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

54. Už BK 243 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama bauda arba areštu. Nuo 2025-02-01 įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje numatyta, kad už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija, kuri už aptariamo baudžiamojo nusižengimo padarymą numato papildomas alternatyvias bausmes – švelniausią baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – viešuosius darbus, taip pat laisvės apribojimą, švelnina kaltinamojo teisinę padėtį. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal naują BK 243 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d.

55. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

56. Kaltinamojo A. P. atsakomybę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje padarų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas, atsižvelgęs į padarytų nusikaltimų pavojingumą, jų skaičių, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas teistas, į anksčiau jo padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, pripažįsta kaltinamąjį A. P. recidyvistu ir tuo pačiu nustato, kad jo atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sunkina tai, kad šiuos nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

57. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. Kaltinamasis A. P. padarė du nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis), vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą teisingumui (BK 243 straipsnis), veikos baigtos. Kaltinamasis ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą: nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis), transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), paskutiniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 243 straipsnį, jam skirta galutinė su kitu nuosprendžiu subendrinta bausmė – areštas 70 parų ir 1970,00 Eur dydžio bauda, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) mėnesiams (arešto bausmę atlikęs). Nagrinėjamas veikas kaltinamasi įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjęs nė dalies iš jam paskirtos 1970,00 Eur baudos. Kaltinamasis ignoruoja jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kurios niekada nebuvo įgijęs, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei vengė vykdyti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, tuo pačiu daug kartų už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir už kitus KET pažeidimus. Kaltinamasis išsituokęs, gyvena kartu su nukentėjusiąją O. T. ir kartu augina du nepilnamečius vaikus, iš nukentėjusios pozicijos byloje matyti, kad kaltinamajam ji atleido ir nenori, kad jis būtu nubaustas, Sodros duomenimis, kaltinamasis nedirba, pats teigė, jog šiuo metu dirba prie statybų, vienas išlaiko šeimą. A. P. Psichikos sveikatos ir Priklausomybių ligų centro įskaitose neregistruotas ir negydytas. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, skiriamos švelnesnės bausmės yra neefektyvios ir savo tikslų nepasiekia, nes kaltinamasis toliau vykdo nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant griežčiausias sankcijose numatytas bausmes: už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas – laisvės atėmimą ilgesniam nei sankcijoje numatytas minimalus terminas (6 mėnesiams), už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimą ilgesniam nei minimalus sankcijoje numatytas šios bausmės terminas (7 mėnesiams), už BK 243 straipsnyje – areštą, kurio terminas artimesnis maksimaliam (35 paroms).

58. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais ir A. P. skirtina bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Pridedamos bausmių dalys nustatytinos atsižvelgus į nusikalstamų veikų pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kitas pirmiau prie bausmės skyrimo aptartas aplinkybes.

59. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos (1970,00 Eur) bausme ir A. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams bei 1970,00 Eur bauda. Baudos bausmė vykdytina pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytą tvarką.

60. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. 15.49 val. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. 16.50 val. (dvi paros).

62. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti A. P. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad tam yra pagrindas. Kaltinamasis pirmą kartą nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas su intensyvia priežiūra bei paskirti įpareigojimai, nuteistasis atliko, nėra duomenų apie kokius nors fiksuotus probacijos sąlygų pažeidimus, kas leidžia spręsti, jog asmuo gali būti probuojamas. Po nagrinėjamų veikų padarymo apie priimtus ir įsiteisėjusius procesinius sprendimus dėl kitų kaltinamojo galimai padarytų veikų byloje duomenų nėra, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, jo atžvilgiu nagrinėjamų bylų taip pat nėra. Kaltinamasis susitaikė ir toliau gyvena šeimoje kartu su nukentėjusiąją O. T., augina du mažamečius vaikus, iš kaltinamojo ir nukentėjusios parodymų matyti, kad jis vienas išlaiko šeimą, nukentėjusiosios pozicija byloje rodo, kad ji nesiekia, jog A. P. būtų nuteistas. Teismo vertinimu, šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog A. P. apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, kad jį yra būtina izoliuoti nuo visuomenės. Aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, neardant jo socialinių ryšių, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl A. P. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

63. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

64. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

65. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad kaltinamasis A. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,68 prom. neblaivumas. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat už tai, kad vairuoja transporto priemonę, kuomet jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, ne kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vairuoja transporto priemonę, neturėdamas tam teisės (nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo). Atsižvelgiant į tai bei siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas laiko tikslinga skirti kaltinamajam A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ilgesniam nei vidurkis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam laikotarpiui (5 metams), šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

66. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme.

67. Bylos medžiaga nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, A. P. įvykdė naudodamasis automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasis minėta transporto priemone ją vairavo neblaivus, tokio pobūdžio nusikaltimą padarė ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam A. P. būtina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

68. Iš bylos matyti, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, bet kartu su juo šiuo automobiliu važiavusiam D. G.. Pažymėtina, kad ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą, gali būti konfiskuojamas tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose įtvirtintas aplinkybes. Ši nuostata taikoma ne asmenų, bet daiktų atžvilgiu. Nagrinėjamai bylai aktualus BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021).

69. Kaip aptarta pirmiau, įvykio dieną automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kaltinamasis A. P., o automobilio savininkas D. G. sėdėjo automobilyje kaip keleivis. Bylos duomenys rodo, kad D. G. leido jam priklausantį automobilį vairuoti A. P. žinodamas, kad pastarasis yra neblaivus, t. y. žinodamas, kad jo turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti (prieš įvykį kaltinamasis ir D. G. kartu vartojo alkoholį, A. P. iki įvykio ilgą laiką buvo vartojęs alkoholį ir tą D. G. žinojo, iš kaltinamojo ir D. G. parodymų matyti, kad D. G. davė A. P. vairuoti savo automobilį dėl to, kad jis pats (D. G.) buvo neblaivus ir neprarastų teisės vairuoti, (kaltinamasis) nėra įgijęs teisės vairuoti). Taigi, D. G., žinodamas, kad jo turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, prisiėmė ir tokio turto praradimo riziką (šiuo atveju turto konfiskavimo riziką). Todėl nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes taikytinos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos.

70. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas aplinkybes ir nenustačius BK 72 straipsnio 5 dalies numatytų pagrindų, dėl kurių transporto priemonės konfiskavimas būtų netikslingas, konfiskuotinas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, ši baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju yra būtina, proporcinga ir tikslinga teisinė priemonė.

VIII. Kiti bylos klausimai

71. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

72. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. rugpjūčio 26 d. veika) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. rugpjūčio 27 d. veika) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) areštą 35 (trisdešimt penkioms) paroms;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, ir A. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams bei 1970,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septyniasdešimties eurų, 00 ct) baudą. Baudos bausmę vykdyti pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytą tvarką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. 15.49 val. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. 16.50 val. (dvi paras).

A. P. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 6 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. P. įpareigoti: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti valstybės nuosavybėn D. G. priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.