Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2022-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-938-1059/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-09-07
Bylos Nr.
e1-938-1059/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21149-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. e1-938-1059/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21149-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.8.6.2;1.1.8.12;1.1.9.2;1.1.9.8;1.2.25.4.2.6.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 7 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi paskirtas 30 parų areštas, taikyta baudžiamoji poveikio priemonė 225 LT konfiskavimas. Pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, 87 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 5 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skirta auklėjamojo pobūdžio priemonė – elgesio apribojimas;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, paskiriant 15 parų areštą;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, laikant, kad A. P. yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo bausmės, 2021 m. spalio 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2022 m. birželio 11 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (12.16 val. jam buvo nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, o 12.32 val. – 2,42 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis A. P. parodė, kad 2022 m. birželio 11 d., nuo kokios 10 val. garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, su pažįstamais, kurių anketinių duomenų nesakys, šventė. Jie visi gėrė degtinę. Išgėrė nemažai. Gėrė iki pietų, paskui susiruošė vykti į namus. Kadangi jis jautėsi neblogai, tai yra galintis vairuoti, nusprendė pats vairuoti jam priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuoti į namus, esančius už kokių 500 metrų. Parodė, kad automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į du stovėjusius automobilius, kuriuos apgadino. Išlipęs iš savo automobilio, apžiūrėjo savo ir apgadintus automobilius, tada nuvažiavo namo. Nežino, kodėl pasišalino iš įvykio vietos, nesupranta savo poelgio, gal išsigando pasekmių. Kuomet jis parvyko į namus, nuėjo pas žmones, kurių automobilius apgadino, jų atsiprašė. Ne už ilgo atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis prisipažino įvykio metu vairavęs. Nuoširdžiai gailisi ir apgailestauja (b. l. 55-59).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojos V. G. apklausos protokolu iš kurio matyti, kad ji 2022 m. birželio 11 d., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 11.50 val., per langą pamatė, kaip dideliu greičiu nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuoja tamsios spalvos „Peugeot“ markės automobilis. „Peugeot“ automobilio išskirtinis požymis buvo oranžiniai ratlankiai, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), skaičių nepamena. Ties (duomenys neskelbtini) namu esančiame kelio vingyje „Peugeot“ vairuotojas nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į šalikelėje stovėjusį „Chrysler“. Šis nuo smūgio užvažiavo ant šaligatvio ir galine dalimi trenkėsi į „Nissan“. Trečiasis automobilis neapgadintas. Iš „Peugeot“ vairuotojo pusės išlipo vyras apie 40 metų amžiaus, kuris, kaip ji pamena, buvo be batų, su šviesios spalvos maikute ir šortais. To vyro vardas A., pavardės nežino. Iš minėto automobilio kartu su vairuotoju išlipo keleivis. Tuomet vyrai abudu apžiūrėjo savo sudaužytą transporto priemonę, sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Nematė, kas vairavo automobilį pasišalinimo iš įvykio vietos metu. „Peugeot“ šalinantis iš eismo įvykio vietos, girdėjosi metalinių detalių trintis į asfaltą. Ji žino, kad „Peugeot“ vairuotojas, kuris padarė eismo įvykį, gyvena netoli darželio t. y. (duomenys neskelbtini). Apie apgadintus automobilius pranešė jų savininkei L. T.. Vyrai pasistatę sudaužytą „Peugeot“ automobilį prie darželio, pėsčiomis pradėjo eiti atgal link eismo įvykio vietos, automobilių apžiūrai. Tuo metu prie automobilių priėjo ir sudaužytų automobilių savininkė L., ji (V. G.) taip pat buvo kieme prie sudaužytų automobilių ir matė, kad „Peugeot“ automobilio vairuotojas yra neblaivus, pastarasis siūlė jos kaimynei susitarti, jog ši nekviestų policijos, žadėjo atlyginti nuostolius per vieną mėnesį. Jai nesutikus, vyras pasišalino. Būnant eismo įvykio vietoje, atvyko policijos pareigūnai, kurie kartu atsivežė ir „Peugeot" vairuotoją, jiems ji paaiškino, jog policijos automobilyje sėdintis vyriškis ir vairavo automobilį (b. l. 33-35).

Liudytojos policijos pareigūnės D. K. apklausos protokolu iš kurio matyti, kad 2022 m. birželio 11 d. dirbo ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu A. R., kai apie 11.56 val. iš Panevėžio apsk. VPK budėtojų dalies gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja eina paskui asmenis, kurie sudaužė kaimynų ir pranešėjos automobilius. Vykstant nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) juos sustabdė A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad su savo automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus padarė eismo įvykį ir apgadino kitus automobilius. Bendraujant su A. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Kartu su A. P. jie nuvyko pranešimo adresu (duomenys neskelbtini), kur stovėjo apgadinti automobiliai „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vietoje buvusi V. G. nurodė, kad buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir matė, kaip juodos spalvos automobilis „Peugeot“ su oranžinės spalvos ratlankiais, dideliu greičiu važiavo nuo upės pusės link (duomenys neskelbtini), važiuojant vingiu į kairę, automobilis trenkėsi į kelkraštyje stovėjusius du automobilius „Chrysler“ ir „Nissan“. Sustojus automobiliui „Peugeot“, vairuotojas išlipo ir apsikeitė vietomis su keleiviu. V. G., patvirtino, kad sulaikytasis A. P. yra eismo įvykio metu vairavęs asmuo. V. G. apie eismo įvykį pranešė automobilių savininkams. Pirmu tikrinimu A. P. buvo nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu - 2,42 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. P. sutiko (b. l. 38-41).

2022 m. birželio 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo iš kurio matyti, kad 2022 m. birželio 11 d., apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini), ties gyv. namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1.51 prom. neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0211, patikros sertifikato Nr. 1667219, 12 val. 16 min. A. P. nustatytas 2.66 prom. (be paklaidos) neblaivumas, pakartotiniu tikrinimu - 2.42 prom. neblaivumas (be paklaidos). Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas neblaivumo aktas (b. l. 5-6).

2022 m. birželio 11 d. daiktų apžiūros, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais iš kurių matyti, kad automobilis „Peugeot 307“, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo kieme, išklotame trinkelėmis, 1,2 m atstumu iki bortelio, automobilio priekis į vakarų pusę. Ant automobilio dešinės pusės galinio sparno matomas baltos spalvos ruožas, nėra priekinio dešinės pusės sparno dalies, nulūžęs priekinio dešinio rato posparnis, sudaužytas priekinis dešinės pusės žibintas, priekinėje dešinėje pusėje nukritęs priekinis bamperis, dešinėje pusėje sulankstytas variklio dangtis, nėra „Peugeot“ ženklo, sulūžusi vidurinė priekinio bamperio dalis, atšokusi kairės pusės priekinė bamperio dalis. Automobilio viduje ir bagažinėje vertingų daiktų nėra (b. l. 7-18).

2022 m. birželio 11 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad A. P. fiksuotas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Pirmas alkoholio tikrinimas atliktas 12 val. 16 min., nustatyta 2,66 prom., antras alkoholio tikrinimas atliktas 12 val. 32 min., nustatyta 2,42 prom. (b. l. 19-22).

Eismo įvykio vietos schema iš kurios matyti, kad užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 23).

VĮ „Regitra“ išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 64-65).

VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris 1997 cm3, variklio galia 79 kW/ 107 AG, pasirinkti gamybos periodo 2002-2006 m., pasirinkti metai 2003, vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. birželį 1113,90 Eur be PVM mokesčio ir 1410 Eur su PVM mokesčiu (b. l. 30).

Aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. P., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2022 m. birželio 11 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (12.16 val. jam buvo nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, o 12.32 val. – 2,42 promilių neblaivumas). Kadangi kaltinamajam nustatytas neblaivumas didesnis nei 1,51 promilės, A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme, tačiau prašo, kad paskirta piniginę bausmę galėtų sumokėti per 12 mėnesių, nes šiai dienai tokių pinigų neturi ir su sugyventine augina tris mažamečius vaikus. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. A. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, jis teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje – neregistruotas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, savo dydžiu artimą minimaliai. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Baudą kaltinamajam leistina savanoriškai sumokėti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo kaltinamajam A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise 3 metams. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju A. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei užtikrinti visuomenės saugumą, teismas laiko tikslingu jam skirti prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kuris nustatytinas lygus vidurkiui.

Prokurorė taip pat prašo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant valstybės nuosavybėn automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo vairuotas kaltinime nurodytas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra paties kaltinamojo nuosavybė (b. l. 29, 64-65). Atsižvelgiant į tai, nesant pagrindų netaikyti turto konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis), siekiant užkirsti kelią nusikalstamo elgesio recidyvui, minėtas automobilis konfiskuotinas.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir uždraudimas naudotis specialiąja teise yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, jų skyrimas darys teigiamą poveikį kaltinamajam.

Kaltinamajam paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti: automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas prie bylos, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui;

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) (60 MGL) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. galutinę bausmę – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) (40 MGL) baudą. Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos laisvanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti A. P., jog paskirtą baudą jis per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti A. P., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo raktu, saugomo UAB „Automera“ aikštelėje, esančioje adresu Smėlynės g. 106B, Panevėžys, konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Leisti A. P. iš automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Automera“ aikštelėje, esančioje adresu Smėlynės g. 106B, Panevėžys, pasiimti jame esančius asmeninius daiktus, kurie nėra integruotos ar pagrindinės automobilio sudedamos dalys.

Išaiškinti A. P. kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ignas Totilas