- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- e2-20-291/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- UAB „BG Verso“
- Advokatai
- Eglė Gecevičė, Rita Roščenkovienė
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui UAB „BG Verso“ dėl sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Eglė Gecevičė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti 2012-10-24 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R-138 tarp ieškovės L. G. ir atsakovo UAB „BG Verso", priteisti iš atsakovo UAB „BG Verso" ieškovės naudai nekokybiškų baldų kainą 1700,07 Eur už virtuvės baldus ir 854,38Eur už spintą, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisti iš atsakovo UAB „BG Verso" 290 Eur neturtinei žalai atlyginti bei įpareigoti atsakovą savo transportu ir savo lėšomis per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovės gyvenamosios vietos pasiimti nekokybiškus baldus. Nurodo, jog 2012 m. spalio 24 d. tarp ieškovės L. G., ir atsakovo UAB „BG Verso" buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. R-138, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti ir parduoti virtuvės baldus ir spintą ieškovei, o ieškovė įsipareigojo už virtuvės baldus sumokėti 1700,07 Eur (5870 Lt), o už spintą 854,38 Eur (2950 Lt). Sutarties pasirašymo metu ieškovė sumokėjo 2600 Lt avansą. Likusią sumą sumokėjo 2012-12-19 ir 2013-02-11. Atsakovas baldus atvežė ir sustatė 2012 m. gruodžio 18 d. Pastebėjus broką, tų pačių metų gruodžio 28 d. UAB „BG Verso" atstovai dalį virtuvinio komplekto baldų išsivežė perdaryti. Praėjus dar kuriam laikui, pasimatė, kad visi pirkti baldai yra brokuoti, pagaminti ir sumontuoti nekokybiškai, neturi tinkamo estetinio vaizdo ir netenkiną tų lūkesčių, kurių ji, kaip vartotoja, tikėjosi, įsigydama šiuos baldus. Dėl nekokybiškų gaminių ieškovė daug kartų kreipėsi į atsakovą su prašymu pašalinti broką, tačiau, nors baldai porą kartų buvo taisomi, baldų brokas nebuvo pašalintas. Kadangi baldų būklė yra labai prasta, jų pataisyti nebėra galimybių, 2014 m. gegužės 26 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti sumokėtus pinigus, o nekokybiškus baldus pasiimti. 2014 m. gegužės 27 d. raštu atsakovas atsisakė tai padaryti. Po baldų įsigijimo praėjo daugiau nei 3 metai, o jais normaliai naudotis negali iki šiol. Kai kurie išlindę varžtai iš spintos, krentantys stalčiai bei kiti defektai kelia pavojų sveikatai ne tik pačiai ieškovei, bet ir kartu gyvenantiems jos šeimos nariams. 2014 m. gegužės 29 d. ieškovė kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyrių su prašymu įvertinti virtuvės baldų ir spintos kokybę bei tarpininkauti grąžinant sumokėtus pinigus už baldus. Inspekcija nustatė, kad pretenzija yra pagrįsta ir nurodė, kad spintos stalčių priekinės plokštės tvirtinimo, viršutinės lentynos išlinkimo, virtuvės baldų dešinės pakabinamos spintelės apatinio lanksto tvirtinimo defektai nėra mažareikšmiai. UAB „BG Verso" buvo pasiūlyta tenkinti ieškovės reikalavimus, tačiau atsakovas nesutiko su inspekcijos 2014-06-10 patikrinimo akto Nr. 1AAU-47 išvadomis, nepripažino savo kaltės ir pasiūlė pašalinti esamus baldų defektus. Jos nuomone nustatyti defektai yra esminiai, atsakovas bandė juos pašalinti anksčiau, tačiau jam tai nepavyko, todėl mano, jog tolimesnis remontas nėra protingas. Ieškovė taip pat pageidauja, kad jai būtų priteista neturtinė žala, nes dėl daugiau nei tris metus trunkančių ginčų su atsakovu, ieškovė ir jos šeimos nariai neturi galimybės normaliai naudotis virtuvės baldais bei spinta, defektai kelia pavojų jos pačios ir šeimos narių sveikatai. Be to, dėl nekokybiškų baldų, atsakovo elgesio bandant jai išspręsti ginčą, pablogėjo ieškovės sveikata, todėl pageidauja, kad iš atsakovo būtų priteista 290 Eur neturtinė žala. Patenkinus ieškinį, taip pat prašo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo atstovas UAB „BG Verso“ direktorius G. Š. su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodydamas, jog ieškovės užsakyti ir jų bendrovėje padaryti baldai pagaminti ir sumontuoti pagal ieškovės pageidavimą, ji iš pradžių jokių pretenzijų nepareiškė, už baldus visiškai atsiskaitė 2013-02-11d. pavedimu, tuo pačiu patvirtindama, jog baldai yra kokybiški, kuriais galima naudotis ir kuriais ieškovė naudojasi iki šiol. Jis visiškai nesutinka su 2016-02-08 ekspertizės, kurią atliko VšĮ FURNITEST, išvada savo nesutikimus išdėstydamas Paaiškinimuose dėl patikslinto ieškinio ( 2 tomas, 15-25 b.l.) Jis ieškovei ne vieną kartą siūlęs sutvarkyti jai netinkančius baldus, o pastarajai nesutikus, siūlęs juos sutvarkyti pas kitus meistrus, tačiau ieškovė pageidavo ekspertizės, su kurios išvadomis jis visiškai nesutinka. Baldais ieškovė naudojosi ilgą laiką, iki pat 2014 m. gegužės mėn. 26 d., ir nebuvo nei vieno raštiško kreipimosi dėl baldų kokybės ar kažkokių neatitikimų, ir atsakovo atstovo nuomone ieškovė pati neteisingai naudodama ir eksploatuodama baldus, juos sugadino, sulaužė, be to, baldai buvo naudojami daugiau nei trejus metus, todėl visi ekspertizės akte nurodyti defektai, galėjo atsirasti kaip natūralaus nusidėvėjimo pasekmė arba neteisingai eksploatuojant baldus. Visiškai nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai 290 Eurų neturtinės žalos, nes ieškovė byloje nepateikė konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų neturtinės žalos priteisimo galimybę šioje byloje. Atsakovo atstovas prašo atsižvelgti į tai, kad visi defektai yra lengvai pašalinami, ir kad sutarties nutraukimas šiuo atveju nėra proporcingas ieškovės teisių gynimo būdas, nes baldai pagaminti pagal individualų užsakymą, jau naudojami trejus metus, todėl negali būti lengvai realizuojami kitam pirkėjui.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė Rita Roščenkovienė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o iš ieškovės priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl vartojimo rangos teisinių santykių
Vartojimo sutarties instituto tikslas - didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios taisyklės sutarčių aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, sutarčių pabaigos klausimams reguliuoti. Šio teisės instituto specifika, be kita ko, reiškiasi platesniu vartotojo teisių gynimo būdų nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teisės nutraukti vartojimo sutartį specialiose vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, kurios su CK 6.217 straipsnio 1 dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrąja, nustatytais pagrindais.
Įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai tiek esant vartojimo pirkimo-pardavimo, tiek ir vartojimo rangos teisiniams santykiams neturi būti diferencijuojami. Įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia išvadą, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo-vartotojo) teisių gynimo būdą.
Vartojimo rangos teisiniuose santykiuose CK 6.666 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalys taikytini kaip specialiosios teisės normos, nepaisant to, kad jie yra CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus "Ranga" pirmajame skirsnyje "Bendrosios nuostatos", ir užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti minėtose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo-vartotojo) teisių gynimo būdą.
Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų.
Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-12-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-581/2008)
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vartojimo rangos sutarties šalies – užsakovo – teisės reikalauti, nustačius pagamintų baldų trūkumus, nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Šalys 2012-10-24 sudarė sutartį Nr.R- 138, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš savo medžiagų ir savo priemonėmis pagaminti, surinkti bei pristatyti nestandartinius virtuvės baldus ir spintą, o ieškovė įsipareigojo darbą priimti ir už jį sumokėti: už virtuvės baldus – 1701,45 Eur (5870 Lt), už spintą- 855,07 Eur (2950 Lt). Sutarties pasirašymo dieną ieškovė sumokėjo 753,62 Eurų (2600 Lt) avansą, o likusią sumą ji sumokėjo 2012-12-19 ir 2013-02-11. Atsakovas baldus pagamino, atvežė ieškovei ir juos surinko 2012-12-18. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas pateikė nekokybiškus baldus, pirmieji nekokybiškos produkcijos požymiai išaiškėjo baldų pristatymo ir montavimo dieną, kiti – vėliau.
Anot ieškovės, atsakovas kelis kartus bandė taisyti greitai išryškėjusius trūkumus, bet jam to nepavyko padaryti. Ieškovės nuomone, šalinant trūkumus, praktiškai visas baldų komplektas turėtų būti perdarytas ir abejotina, ar atsakovo meistrai sugebės pagaminti geros kokybės produktą. Ieškovės teigimu, ji patyrė neturtinę žalą – daiktų negali naudoti pagal paskirtį ir prašo priteisti visą jos sumokėtą sumą, o atsakovą įpareigoti nekokybiškus baldus pasiimti.
Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų. Ji įgyvendinama per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.
Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001, 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB „ Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB „Grigiškės“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2008,2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „ Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. G., civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „ Ribenos prekyba“ , bylos Nr. 3K-3-536/2008).
Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslus. Vartojimo sutarties instituto tikslas – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios taisyklės sutarčių aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, sutarčių pabaigos klausimams reguliuoti. Šio teisės instituto specifika, be kita ko, pasireiškia platesniu vartotojo teisių gynimo būdų nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teisės nutraukti vartojimo sutartį specialiose vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, kurios su CK 6.217 straipsnio 1 dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrąja, nustatytais pagrindais.
Šioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, nes užsakovas yra fizinis 41-42asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovo ir jo šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas – juridinis asmuo (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-12-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-581/2008)
Tarp šalių kilus ginčui dėl baldų kokybės, ieškovė kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyrių, kuris sprendė ginčą. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 20014-06- patikrinimo akte Nr.1AAU-47 priimtame atlikus patikrinimą pagal ieškovės skundą, konstatuota, kad ieškovės pretenzija pagrįsta: dalis defektų, išskyrus spintos stalčių priekinės plokštės tvirtinimo, viršutinės lentynos išlinkimo, virtuvės baldų dešinės pakabinamos spintelės apatinio lanksto tvirtinimo, yra mažareikšmiai ir pardavėjui pasiūlyta grąžinti pirkėjui už baldus sumokėtus pinigus. ( 1 tomas, 41-42 b.l.) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2014-07-16 nutarimu Nr. 10-569 nutarė, jog vartotojos prašymas yra teisėtas, o reikalavimas nutraukti baldų pirkimo- pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus yra pagrįstas. (1 tomas, 49-52 b.l.) Kadangi atsakovas nesutiko su priimtais nutarimais ir nevykdė jų nurodymų, su ieškove nesutarė dėl taikaus ginčo išsprendimo, pastaroji 2015-05-05 pateikė teismui prašymą dėl ekspertizės skyrimo. ( 1 tomas, 140 b.l.) Teismas 2015-10-05 nutartimi paskyrė ekspertizę, kurios ekspertams klausimus pateikė tiek ieškovė tiek atsakovas. Iš 2016-02-08 atliktos ekspertizės akto išvadų matyti, jog atsakovo pagaminti baldai ( virtuvės komplektas bei spinta) turi trūkumų bei esminių trūkumų dėl kurių jų negalima naudoti pagal paskirtį, nes naudojimas iš esmės tampa apsunkintu. Atsakovo pagaminti baldai sumontuoti ne visai tinkamai, buitinė technika sumontuota pažeidžiant techninius reikalavimus. Taip pat akte nurodyta, jog defektai negalėjo atsirasti dėl to, kad buvo nesilaikyta korpusinių baldų eksploatacijos ir priežiūros taisyklių. Jie galėjo atsirasti baldų eksploatavimo metu dėl to, kad buvo neteisingai sumontuotos spintelės, panaudota netinkama baldų furnitūra, netinkamos metalinės tvirtinimo detalės. (1 tomas 176-194 b.l.)
Byloje buvo apklaustas liudytojas A. S., kuris parodė, jog 2014m. lapkričio mėn. pabaigoje vyko pas ieškovę į namus ir matė, kad nuplėšti stalčių priekiai, ir ieškovės motina aiškinusi, kad juos nuplėšusi, nes norėjusi po jais išvalyti dulkes. Liudytoja R. B. parodė, jog ji dirbo pas atsakovą dizainere –projektuotoja, ir ji projektavo baldus ieškovei, su pastarąja suderinusi viską iki smulkmenų. Apklausta liudytoja ieškovės motina R. G. parodė, jog atsakovo baldai jau nuo pradžių buvo nekokybiški, nestabilūs, ir atsakovas nors ir bandė taisyti savo broką, jo neištaisė. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, daro išvadą, jog jie tik patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovo pagaminti baldai buvo nekokybiški, neatitinkantys tokiems gaminiams keliamų reikalavimų, netinkamai sumontuoti, dėl ko jų negalina naudoti pagal paskirtį, nes jų naudojimas tampa apsunkintu.
Teismas, įvertinęs visus šalių pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į 2016-02-08 ekspertizės aktą Nr. 1, daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas, ir 2012-10-24 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. R-138 tarp ieškovės L. G. ir atsakovo UAB „BG Verso" nutrauktina, o iš atsakovo priteistina nekokybiškų baldų kaina - 1 700,07 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų 07 ct) už virtuvės baldus ir 854,38 (aštuonis šimtus penkiasdešimt keturi eurais 38 ct) už spintą.
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 290,00 Eur dydžio neturtinę žalą.
Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 5 p. Neturtinė žala LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Ieškovė nurodė, jog dėl kokybės reikalavimų neatitinkančių baldų, atsakovo neteisėto elgesio pablogėjo jos sveikata, ji patytė dvasinius išgyvenimus, turėjo kreiptis teismą ir daugiau nei metus laiko bylinėtis teisme. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris dar nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „BG Verso" yra profesionalus baldų gamintojas ir pardavėjas, ieškovė yra vartotoja, parduotų nekokybiškų baldų kaina yra pakankamai didelė, ieškovė negali jais naudotis virš trejų metų, patiria dėl to daug nepatogumų, todėl iš atsakovo prašoma priteisti 290,00 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui, teismo nuomone yra reali ir protinga.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 93str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovės atstovė pateikė įrodymus apie tai, jog ieškovė yra sumokėjusi 1169,56 Eur už jai suteiktą teisinę pagalbą bei atstovavimą teisme. Taip pat ieškovė yra sumokėjusi 363,00 Eur už ekspertizės atlikimą bei 85,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Šios ieškovės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.
nusprendė:
Nutraukti 2012-10-24 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R-138 tarp ieškovės L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „BG Verso", įm. kodas 302467087.
Priteisti iš atsakovo UAB „BG Verso" ieškovės naudai nekokybiškų baldų kainą - 1 700,07 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų 07 ct) už virtuvės baldus ir 854,38 (aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 38 ct) už spintą.
Priteisti iš atsakovo UAB „BG Verso" 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo UAB „BG Verso" ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Įpareigoti atsakovą UAB „BG Verso" savo transportu ir savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti iš ieškovės gyvenamosios vietos, esančios Korsako g. 41-38, Šiaulių m., nekokybiškus baldus.
Priteisti iš atsakovo UAB „BG Verso“ ieškovei L. G.: 1169,56 Eur ( vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 56 ct) už suteiktą teisinę pagalbą bei atstovavimą teisme, 363,00 Eur ,( tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) sumokėtus už ekspertizės atlikimą bei 85,50 Eur ( aštuoniasdešimt penkis eurus 50 ct) sumokėto žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.