Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-866-480/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
2A-866-480/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Galina Blaževič
Atsakovas
individualios įmonės „Medeira“
Trečiasis asmuo
Kėdainių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-866-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00934-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 41; 121.18; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės individualios įmonės „Medeira“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1557-559/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jonsta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Medeira“, trečiasis asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija, dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia ieškovės su atsakove 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį bei šalių atžvilgiu taikyti restituciją - priteisti iš atsakovės 8470,00 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi UAB „Jonsta“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. kovo 28 d. Bankroto administratorius nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 31d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi BUAB „Jonsta“ perleido atsakovei IĮ „Medeira“ 8470,00 Lt reikalavimo teisę į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją, pagal 2007 m. lapkričio 29 d. Rangos sutarties Nr. VP934, sudarytą tarp UAB „Jonsta“ ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos. Sutartis pažeidė ieškovės kreditorių teises bei interesus, todėl ji turi būti pripažinta negaliojančia CK 6.66 str. (actio Pauliana) numatytais pagrindais. Sudaryti sandorio ieškovė neprivalėjo, nes nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę sudaryti Sutartį, iš kurios naudą gavo tik vienas ieškovės kreditorius - atsakovė, nors tuo metu ieškovė buvo skolinga ir kitiems kreditoriams. Ieškovė (rangovas) 2007 m. lapkričio 29 d. su užsakove Kėdainių rajono savivaldybės administracija sudarė Rangos sutartį, kuria įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) pastatų rekonstrukciją, o užsakovas už ieškovės atliktus darbus įsipareigojo atsiskaityti su ieškove pagal PVM sąskaitas faktūras per 5 darbo dienas, gavęs lėšas iš Finansų ministerijos, t. y. užsakovas už atliekamus darbus įsipareigojo mokėti tiesiogiai ieškovei. 2012 m. rugpjūčio 21 d. statybos rangos sutartimi Nr. VP-934/MDR1, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, ieškovė dalį statybos darbų perdavė atlikti atsakovei, kaip subrangovui, o šios sutarties 5 dalyje šalys nustatė atsiskaitymų ir mokėjimų tvarką. UAB „Jonsta“ jau nuo 2010 metų buvo nemoki. Todėl Sutarties sudarymas pažeidė jau egzistuojančių kreditorių teises bei teisėtus interesus, nes ieškovė, būdamas nemoki, suteikė pirmenybę atsakovei patenkinti savo reikalavimus, nors jos reikalavimai atsirado žymiai vėliau. IĮ „Medeira“ reikalavimas į ieškovę nebuvo užtikrintas hipoteka ar įkeitimu, todėl ji neturėjo pirmumo prieš kitus kreditorius. Atsakovė ginčijama sutartimi pirmiau už kitus ieškovės kreditorius patenkinusi savo piniginius reikalavimus, sumažino kitų kreditorių galimybę gauti proporcingą bankrutuojančios įmonės turimoms lėšoms kreditorinių reikalavimų patenkinimą, tuo pažeisdama šių kreditorių teises. Buvęs ieškovės vadovas iš 2010, 2011 ir 2012 metų balansų, bei kitų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų žinojo bei privalėjo žinoti, jog pasirašydama Sutartį UAB „Jonsta“ jau buvo nemoki, apie bendrovės skolų kitiems kreditoriams dydį, jų atsiradimo laiką bei struktūrą, tačiau nepaisydamas jau egzistuojančių kreditorių interesų sudarė ginčijamą Sutartį su atsakove, tai patvirtina, jog BUAB „Jonsta“ veikė nesąžiningai. IĮ „Medeira“ yra nesąžininga, nes sudarant Sutartį nepasidomėjo apie ieškovės ūkinę finansinę būklę, nors apie ieškovės nesugebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus žinojo. Ginčijamų sandorių sudarymo metu viešai internete jau buvo skelbiama apie tai, kad UAB „Jonsta“ turi finansinių problemų, įregistruoti turto areštai ir kt. Juridinių asmenų registrui buvo pateikti UAB „Jonsta“ 2009 m., 2010 m., 2012 m. finansinės atskaitomybės duomenys, liudiję dideles įmonės skolas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Ieškovė savo reikalavimus grindžia CK 66.6 straipsnio 1 dalimi, kuri absoliučiai prieštarauja esamai situacijai. Ieškovė ir atsakovė reikalavimo perleidimo sutartį sudaryti privalėjo, nes tai buvo viena iš sąlygų sudarant Statybos Rangos sutartį VP-934/MDR1, kad už atliktus darbus mokės objekto užsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Sudarant Statybos rangos sutartį ir reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė išvengė baudų, delspinigių ir kitų nuostolių atlyginimo susijusių su 2007 m. lapkričio 29 d. Rangos Sutarties neįvykdymu, t. y. išvengė žymiai didesnių kreditorių finansinių reikalavimų, kurie patvirtinti 2013 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo nutartyje. Rangos ir reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas visiškai neturėjo jokios įtakos ieškovės nemokumo būsenai ir nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės, priešingai atsakovė padėjo išvengti viešojo intereso teisės pažeidimų. Atsakovė visus savo įsipareigojimus įvykdė, darbai atlikti ir priimti, jokių pretenzijų pareikšta nebuvo. Atsakovės nesąžiningų veiksmų ieškovė neįrodė. UAB „Jonsta“ taip pat buvo sąžininga, siekė laiku ir tinkamai įvykdyti objekto Užsakovo sutartinius įsipareigojimus, nes puikiai žinojo ir suprato pasekmes kylančias už Užsakovo Rangos sutarties neįvykdymą. Ieškovė nepateikė ir neįrodė CK 6.66 straipsnio visų sąlygų viseto, todėl ieškinys yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, sudarytą tarp UAB „Jonsta“ ir IĮ „Medeira“; taikė restituciją - priteisė iš atsakovės IĮ „Medeira“ 2453,08 Eur (8470,00 Lt) ieškovei BUAB „Jonsta“; priteisė iš atsakovės IĮ „Medeira“ 434,43 Eur (1500,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Jonsta“ bei 89,03 Eur (307,41 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad UAB „Jonsta“ (rangovas) su užsakovu Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2007 m. lapkričio 29 d. sudarė rangos sutartį Nr. VP-934, kuria UAB „Jonsta“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) pastatų (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Užsakovas (trečiasis asmuo) už atliktus darbus įsipareigojo atsiskaityti per 5 darbo dienas, gavęs lėšas iš Finansų ministerijos (4.2 p.). UAB „Jonsta“ per rangos sutartyje nustatytą vienerių metų terminą nesugebėjo atlikti savo sutartinių įsipareigojimų, ištaisyti darbų defektų ir laiku įsisavinti skirtą finansavimą, todėl darbų atlikimo terminai buvo pratęsiami, o ieškovė pastoviai informuojama apie padarytus darbų trūkumus ir buvo prašoma juos pašalinti. Užsakovas laikotarpyje nuo 2011-06-06 iki 2012-06-14 pastoviai siuntė rangovui raštus, kad darbai yra atliekami nesilaikant jų kalendorinio atlikimo grafiko tuo pažeidžiant rangos sutarties sąlygas. Rangovas buvo įspėtas, kad jam neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, užsakovas turės nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Teismas nurodė, kad netinkamas ir nesavalaikis 2007-11-29 rangos sutarties Nr. VP-934 vykdymas bei UAB „Jonsta“ nemokumas sąlygojo tolesnius ieškovės sprendimus perleisti dalį rangos darbų subrangovui (atsakovei). Ieškovė 2012 m. rugpjūčio 21 d. su atsakove IĮ „Medeira“ (subrangovu) sudarė statybos rangos sutartį Nr. VP-934/MDR1, kuria subrangovas įsipareigojo atlikti medinių laiptų gamybos ir montavimo darbus, medinių vartelių (2 vnt.) gamybos ir pastatymo darbus (duomenys neskelbtini) pastatuose. Darbų atlikimo kaina (su PVM) – 8470,00 Lt. Darbų atlikimo terminas – iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Šia sutartimi subrangovas privalėjo PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktus pateikti Generaliniam rangovui (5.1 p.), o generalinis rangovas (ieškovė) privalėjo už atliktus darbus atsiskaityti per dešimt dienų, gavęs lėšas iš užsakovo (5.2 p.). 2012 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi UAB „Jonsta“ perleido atsakovei IĮ „Medeira“ teisę į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją reikalauti dalį visos skolos – 8470 Lt pagal rangos sutartį Nr. VP-934/MDR1. Atliktų darbų aktas Nr. 1 ir PVM sąskaita faktūra Nr. MED-0000011 8470,00 Lt sumai buvo pateikti ieškovei UAB „Jonsta“ 2012 m. rugsėjo 28 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 17 d. nurodytą pinigų sumą pervedė atsakovei. Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi iškėlė ieškovei UAB „Jonsta“ bankroto bylą ir 2013 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtino 74 kreditorių kreditorinius reikalavimus, įsiskolinimas šiems kreditoriams nebuvo padengtas iki bankroto bylos iškėlimo pradžios. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2012 m. rugpjūčio 31 d., praėjus penkiems mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovei buvo iškelta bankroto byla, be to, įmonė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo 60 kreditorių (neįskaitant darbuotojams įsiskolinimo), kurių daugumos reikalavimai nebuvo įvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo ir dalies kurių iniciatyva ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė, turėdama didelės sumos pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams ir būdama faktiškai nemoki, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam iš savo kreditorių – atsakovei, 2012-08-31 cesijos sutartimi perleisdama jai reikalavimo teisę iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos reikalauti atlyginti 8470,00 Lt už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovė nesilaikė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo, kuris galiojo ginčijamo sandorio sudarymo metu, 3 straipsnyje nustatytos mokėjimų eilės tvarkos, kuri taikoma, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties sudarymas patvirtina ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą, nes abi šalys, žinodamos, kad ieškovė yra nemoki ir negali įvykdyti savo įsipareigojimų tiek rangos sutarties užsakovo, tiek kitų kreditorių atžvilgiu, ginčo sutartimi suteikė pirmenybę vienam iš ieškovės kreditorių (atsakovei). Ieškovės atžvilgiu Jonavos rajono apylinkės teisme buvo iškeltos ir išnagrinėtos septynios civilinės bylos dėl skolų išieškojimo, jos turto atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pradėti vykdyti išieškojimai pagal priimtus teismo sprendimus. Atsakovė šiuo atveju arba nevykdė sandorio šaliai nustatytos pareigos domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, arba priešingai, žinodama apie ieškovės faktinę turtinę padėtį ginčo sutartimi siekė užsitikrinti savo reikalavimo teisę nemokaus Generalinio rangovo atžvilgiu, siekiant įgyti pirmenybę patenkinti savo reikalavimus prieš kitus ieškovės kreditorius. Byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ginčo sandorio sudarymą lėmė įprasta verslo praktika dėl siekio išvengti įmonės nemokumo ir padidinti galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Statybos subrangos sutartyje Nr. VP-934/MDR1 nebuvo nurodytos aplinkybės, susijusios su būtinumu ateityje sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį pakeičiant atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką. Ieškovė, siekdama išvengti didesnių nuostolių, baudų ir delspinigių mokėjimo, bei žinodama, kad ji nebus pajėgi užbaigti rekonstrukcijos darbus, dalį šių darbų perleido vykdyti atsakovei būtent pagal 2012 m. rugpjūčio 21 d. statybos rangos sutartį Nr. VP-934/MDR1, kurioje šalys nebuvo susitarę dėl kitokios apmokėjimo tvarkos, o buvo numatę, kad darbus priims ir už juos sumokės būtent ieškovė UAB „Jonsta“. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji subrangos sutartį sudarė su sąlyga, kad už atliktus darbus atsiskaitys tiesiogiai objekto užsakovas – Kėdainių rajono savivaldybės administracija, yra neįrodyta, nes minėtoje rangos sutartyje tokios sąlygos nėra. Cesijos sutartis buvo sudaryta pasibaigus rangos sutarties Nr. VP-934/MDR1 terminui (2012-08-31), todėl negali būti vertinama kaip ieškovės pareiga sudaryti ginčijamą sandorį. Byloje nėra pateikti neginčijami įrodymai, kad ieškovei dėl prievolės nevykdymo buvo paskaičiuoti rangos sutarties 8.2.3. p. nustatyti delspinigiai arba 8.2.2. p. numatyta bauda, kuri beje skaičiuojama tik sutarties nutraukimo atveju. Atsakovės ir trečiojo asmens nurodyta nuostolių suma – 547 406 Lt nėra įrodyta. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas ieškovei esant faktiškai nemokiai, neturint pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu, todėl tokiu atveju turėjo būti laikomasi Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytos mokėjimo eilės tvarkos. Kadangi ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant šią tvarką, yra laikytinas niekiniu ir CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė IĮ „Medeira“ apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 36-41) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą, kaip visiškai neteisėta ir nepagrįstą. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas. Teismas neįvertino visų 2012 m. buvusių faktinių aplinkybių, nulėmusių sandorio sudarymo faktines aplinkybes ir šalių pasirinkimą sudaryti tokį sandorį. 2012 m. viduryje ieškovė jau netinkamai vykdė 2007-11-29 rangos sutarties Nr. VP-934 įsipareigojimus, taip pat siekė visais įmanomais teisiniais būdais išvengti baudų, sankcijų ir nuostolių atlyginimo Kėdainių rajono savivaldybės administracijai. Šios aplinkybės lėmė ieškovės norą pasitelkti subrangovą daliai darbų atlikti. Atsakovė IĮ „Medeira“ pagal pagrindinę rangos 2007-11-29 sutartį faktiškai perėmė dalį rangovo įsipareigojimų ir tik po to, kai buvo sudaryti rašytiniai susitarimai dėl apmokėjimo už būsimus darbus tiesiogiai iš Užsakovo, IĮ „Medeira“ sutiko šiuos darbus pradėti vykdyti. Tokie veiksmai atitinka pagrindinio rangovo teisių ir pareigų perkėlimą subrangovui. Tačiau tokio susitarimo nebuvo galima sudaryti todėl, kad pagrindinė 2007-11-29 rangos sutartis sudaryta viešojo konkurso būdu. Faktiškai įvykęs rangovo UAB „Jonsta“ teisių ir pareigų perkėlimas subrangovui IĮ „Medeira“ dėl dalies darbų atlikimo ir užmokesčio už šiuos darbus gavimo buvo įformintas dviems susitarimais: 2012 m. rugpjūčio 21 d. Statybos subrangos sutartimi ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Šalys pasirinko tokį sutartinių santykių įteisinimo būdą, kuris buvo mažiausiai žalingas ir visiems šių sutartinių teisinių santykių dalyviams siekiant įgyvendinti bendrą tikslą - užbaigti (duomenys neskelbtini) pastatų rekonstrukciją. Atsakovė sudarė Statybos subrangos sutartį su sąlyga, kad už atliktus darbus tiesiogiai mokės objekto užsakovas ir tuo pagrindu 2012 m. rugpjūčio 31d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo (Cesijos) sutartis pagal kurias ieškovė už laiku ir tinkamai atliktus darbus perleido reikalavimo teisę į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją.

2. Ieškovė reikalavimo perleidimo sutartis su atsakove tuo metu sudaryti privalėjo, nes kitu atveju būtų neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, ir būtų neišvengusi baudų ir nuostolių atlyginimo objekto užsakovui. Šalys, sudarydamos reikalavimo perleidimo sutartį, išvengė dar didesnių kreditorių finansinių reikalavimų, negu yra patvirtinti ieškovei 2013 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo nutartyje. Atsakovė IĮ „Medeira“ visus darbus pagal Rangos sutarti atliko tinkamai, darbai priimti pagal patvirtintą 2012 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų aktą Nr. l, pažymą, PVM sąskaitą faktūrą. Jokių defektų nustatymo aktų ar pretenzijų atsakovė nebuvo ir nėra gavusi iki šiol.

3. Teismo procese nebuvo įrodytas actio Pauliana nustatytų sąlygų visetas. Teismas neteisingai įvertino sąlygą, jog kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, taip pat sąlygą, jog sutartis pažeidė kreditorių teises. 2012 m. rugpjūčio 31d. sutarties sudarymo metu nei ieškovė, nei atsakovė nebuvo atlikusios darbų, už kuriuos pagal reikalavimo perleidimo sutartį turėjo sumokėti užsakovas. Statybos subrangos sutartis yra neatskiriamai susijusi su Reikalavimo perleidimo sutartimi. Iki sutarčių sudarymo IĮ „Medeira“ nebuvo ieškovės kreditorius, šios įmonės nebuvo susijusios jokiais sutartiniais ar prievoliniais teisiniais santykiais. Byloje nėra pateikta jokių duomenų ar įrodymų, kad ir kiti kreditoriai atliko darbus iš anksto sutardami už būsimų darbų atlikimą dėl atsiskaitymo sąlygų. Pirmenybė atsakovei nebuvo suteikta, nes iki sutarčių sudarymo atsakovė nebuvo ieškovės kreditoriumi.

4. Teismas neteisingai įvertino ieškovės nemokumo būseną, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė sandorio sudarymo metu buvo nemoki. Teismas ieškovės mokumo būklę vertino pagal 2011 ir 2012 metų balanso duomenis, kuriuose neatsispindi pradelstos įmonės įsipareigojimų sumos, ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių pradelstų įmonės įsipareigojimų žiniaraščių. Vertinti ieškovės 2012 m. balansą, kuris sudaromas 2012 metų gruodžio 31 d., visiškai nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2012 m. rugpjūčio 21 dieną, kai 2012 m. balansas nebuvo sudarytas.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Šioje byloje viešas konkursas, kurio laimėtoju buvo BUAB „Jonsta“ bei nenoras nutraukti sutartį su viešo konkurso laimėtoju ir skelbti iš naujo konkurso lėmė šalių veiksmus dėl ginčijamos sutarties pasirašymo. Ieškovė pati nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų. Aplinkybė, kad sutartyje numatyti darbai pradėti vykdyti ir įvykdyti tik po to, kai buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, patvirtina atsakovės argumentus, kad šios abi sutartys yra neatsiejamos viena nuo kitos, nes negavusi garantijų už darbų apmokėjimą tiesiogiai iš pagrindinio darbų užsakovo, atsakovė nebūtų sutikusi pradėti darbų ir nebūtų sudariusi nei 2012 m. rugpjūčio 21 d. Statybos subrangos sutarties nei 2012 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo perleidimo (Cesijos) sutarties.

6. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės nesąžiningumą. Byloje nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, įrodančių, kad atsakovė ginčijamos sutarties sudarymo ar vykdymo metu elgėsi nesąžiningai. Ieškovės nurodyti faktai, kad buvo viešai skelbiama apie ieškovei iškeltas bylas dėl įsiskolinimų pavieniams kreditoriams neįrodo ieškovės nemokumo fakto. Ginčijamos sutarties pasirašymo datai nebuvo sudaryta tarpinė finansinė atskaitomybė, kurioje matytųsi ieškovės įsiskolinimai. Ieškovės atstovas pripažino, kad tuo metu ieškovė dirbo ir pagal kitas statybos rangos/subrangos sutartis. Ieškovė buvo veiklą vykdantis subjektas, kuriam nebuvo uždėti veiklos apribojimai draudžiantys jam prisiimti įsipareigojimus arba jų atsisakyti.

Atsiliepimas

Ieškovė BUAB „Jonsta“ atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 46-51) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovei iškelta bankroto byla, įmonė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo 60 kreditorių (neįskaitant darbuotojams įsiskolinimo), kurių daugumos reikalavimai nebuvo įvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo ir dalies kurių iniciatyva ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Būtent šių ieškovo kreditorių, kurių reikalavimai ieškovui bankroto byloje buvo patvirtinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartimi, teisės ir teisėti interesai ir buvo ginami šioje byloje. Aplinkybė, kad apeliantė nebuvo ieškovo kreditoriumi Subrangos ar Cesijos sutarčių sudarymo metu, nėra teisiškai reikšminga, nes sutinkamai su CK 6.66 straipsnio nuostatomis nesąžiningo sandorio negaliojimas nėra siejamas su sąlygą, kad trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku nesąžiningą sandorį, tuo pačiu būtų ir skolininko kreditoriumi. Priešingai nei nurodo apeliantš, į bylą buvo pateikta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių ieškovės nemokumą, buvusį Cesijos sutarties sudarymo dieną. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžia kitų kreditorių teises, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai. Cesijos sutartyje jokių nuorodų į tai, jog šios sutarties sudarymas yra privalomas šalims nėra. Iš to seka, kad Cesijos sutartis buvo sudaryta sutarties laisvės principo pagrindu, kuomet į prievolinius santykius šalys suėjo realizuodamos savo teises bei veikdamos savo nuožiūra, o ne vykdydami pareigą. Subrangos sutartyje nėra nuorodos į Cesijos sutartį. Tai reiškia, kad ieškovei atsisakius sudaryti Cesijos sutartį, apeliantės Subrangos sutartimi prisiimti įsipareigojimai vis tiek išliktų, todėl šia sutartimi prisiimtus statybos darbus apeliantė privalėtų atlikti. Cesijos sutartis, kuria buvo pakeista Subrangos sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka, negali būti siejama su Subrangos sutartyje numatytų darbų atlikimu. Cesijos sutartimi apeliantė siekė užsitikrinti apmokėjimą už subrangos darbus, tai yra jai buvo žinoma, kad ieškovė Subrangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti negalės.

Trečiasis asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 58-60) prašo tenkinti apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo panaikinimo. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes. Į bylą pateiktas susirašinėjimas dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo tarp Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jonsta“. Dar iki ginčijamos 2012-08-31 cesijos sutarties sudarymo UAB „Jonsta“ netinkamai vykdė 2007 m. lapkričio 29 d. rangos sutartį. Teismas konstatavo, kad netinkamas ir nesavalaikis 2007-11-29 rangos sutarties vykdymas bei UAB „Jonsta“ nemokumas sąlygojo tolesnius ieškovės sprendimus perleisti dalį rangos darbų subrangovui (atsakovei). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms tiek UAB „Jonsta“, tiek atsakovės veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais, pažeidžiančiais kreditorių interesus. Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovė nebuvo ieškovės kreditoriumi. Teismas šios aplinkybės nenustatinėjo, tačiau ja rėmėsi. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai fakto klausimas, kurio teismas netyrė. 2007-11-29 rangos sutartis Nr. VP - 934 yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims priešpriešines pareigas (CK 1.63 str. 6 d.). Rangovas turi reikalavimo teisę į užmokestį tik atlikęs darbus, perdavęs darbų rezultatą aktu ir išrašęs sąskaitą faktūrą. Ginčijamo sandorio sudarymo momentu, 2012-08-31 Rangovas neturėjo reikalavimo teisės iš savivaldybės administracijos apmokėti 8470 Lt sumą, nes nebuvo atlikęs su tuo susijusių, 2012-08-21 subrangos sutartyje nurodytų darbų, todėl negalima konstatuoti, kad ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčijamo sandorio sudarymo momentu. Aplinkybę kad, ginčijamo sandorio sudarymo momentu, 2012-08-31 Rangovas neturėjo reikalavimo teisės iš savivaldybės administracijos apmokėti 8470 Lt sumą patvirtina byloje pateiktas ieškovo ir atsakovo 2012-09-28 atliktų darbų aktas 8470 Lt sumai. Nuo tuo momento, 2012-09-28 atlikus darbus, UAB „Jonsta“ įgijo reikalavimo teisę iš savivaldybės administracijos apmokėti 8470 Lt sumą. Teismas šių įrodymų netyrė ir netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė neteisingą ir negrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Jonsta“ (rangovas) su užsakovu Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2007 m. lapkričio 29 d. sudarė rangos sutartį Nr. VP-934, kuria UAB „Jonsta“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) pastatų (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Užsakovas (trečiasis asmuo) už atliktus darbus įsipareigojo atsiskaityti per 5 darbo dienas, gavęs lėšas iš Finansų ministerijos (šios sutarties 4.2 p.).

2012 m. rugpjūčio 21 d. Statybos rangos sutartimi Nr. VP-934/MDR1, sudaryta tarp UAB „Jonsta“ (ieškovės) ir IĮ „Medeina“ (atsakovės), ieškovė dalį statybos darbų perdavė atlikti atsakovei, kaip subrangovui; šalys sutarė, jog už atliktus darbus Genrangovas (ieškovė) atsiskaito per 10 darbo dienų, gavęs lėšas iš Užsakovo (šios sutarties 5.2 p.).

Ginčijama 2012 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi UAB „Jonsta“ perleido atsakovei IĮ „Medeira“ teisę į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją reikalauti dalį visos skolos – 8470 Lt pagal minėtą rangos sutartį Nr. VP-934.

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi iškėlė ieškovei UAB „Jonsta“ bankroto bylą. Teismas 2013 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtino BUAB „Jonsta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Nagrinėjamo ginčo atveju BUAB „ Jonsta“ bankroto administratorius ginčija Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį actio Pauliana pagrindu, argumentuodamas, kad šia sutartimi buvo pažeistos UAB „Jonsta“ kreditorių teisės, o taip pat egzistuoja ir kitos actio Pauliana sąlygos, todėl Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis pripažintina negaliojančia ir taikytina restitucija.

Sandoris ginčijamas CK 6.66 straipsnio tvarka, o actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos nurodytos sąlygos egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).

Pirmos instancijos teismas nustatė visų minėtų sąlygų egzistavimą ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento, taikė restituciją. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir išsamiai išanalizavo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos pripažįstant actio Pauliana sąlygų egzistavimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės – atsakovės IĮ „Medeira“ apeliaciniame skunde keliamas ginčas ne dėl visų actio Pauliana taikymo sąlygų, o tik dėl keturių: 1) dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, 2) dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos, 3) dėl privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį 4) dėl atsakovės (ne)sąžiningumo.

Nagrinėjamu atveju ieškovės BUAB „Jonsta“ bankroto administratorius ginčija 2012 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį. Įmonės administratorius, gindamas BUAB „Jonsta“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus, teikė ieškinį kaip kreditorius bendrąja prasme, nurodydamas, kad ginčijamas sandoris pažeidžia visų kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Bankrutuojančios įmonės administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka atstovauja tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesus ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu turi teisę prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad beveik visi ginčijamo sandorio sudarymo dieną buvusių įmonės kreditorių reikalavimai (pagal įmonės skolų inventorizacijos aprašą, t. 1, b. l. 23) buvo patvirtinti teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartimi bankroto byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Jonsta“ neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris susidarius nemokumo situacijai jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pakankamai aiškiai pasisakė dėl faktinio UAB „Jonsta“ nemokumo nustatymo, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Nagrinėjamu atveju nustatant, ar ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo faktiškai nemoki, svarbus duomenų, pagrindžiančių įmonės finansinių prievolių mastą ir jų vykdymą, vertinimas. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateiktais duomenimis nustatė, kad pagal 2011 metų balansą įmonė turėjo turto už 1 999 773 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 1 119 052 Lt (t. 1., b. l. 24). Kad įmonės finansinė padėtis 2012 m. tik blogėjo, patvirtina kiek vėliau po ginčijamo sandorio sudarymo sudarytos finansinės atskaitomybės duomenys: pagal 2012 metų balansą įmonės turto sumažėjo daugiau negu dvigubai - iki 981 863 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 150 853 Lt, bendrovė patyrė 974 711 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 25, 26). Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos apyrašo duomenimis (t. 1, b. l. 23) 2012 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Jonsta“ turėjo 60 kreditorių, kurių bendra reikalavimų suma siekė 1 065 606,00 Lt. Be to, UAB „Jonsta“ nemokumo faktą patvirtina ir per pakankamai trumpą laiką po ginčijamo sandorio sudarymo priimta Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis, kuria šiai bendrovei iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje iškeliant bankroto bylą teismas konstatavo, jog pati UAB „Jonsta“ nurodė, kad įmonė dėl lėšų stygiaus negali išmokėti darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio bei atsiskaityti su kitais kreditoriais. 2012-09-30 balanso duomenimis įmonės turto vertė yra 1 240 655 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 131 867 Lt, didžioji dalis šių įsipareigojimų pradelsti. Įmonė per 2012 m. devynis mėnesius patyrė 696 932 Lt grynojo nuostolio. Įmonės apyvarta 2012 m. yra sumažėjusi du kartus. Byloje nustatytos aplinkybės lemia išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti kreditorių interesų pažeidimą, nes ieškovė būdama faktiškai nemoki, pirmenybę suteikė tik vienam kreditoriui. Ginčo reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovei buvo perleistos reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį, po ginčo sutarties sudarymo mokėjimai buvo atlikti tiesiogiai atsakovei (t.1, b. l. 121, 144). Tokiu būdu ieškovei turint kitų įsiskolinimų, mokėjimai ieškovei nebuvo atlikti ir taip buvo sutrukdyta kitiems įmonės kreditoriams gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris susidarius nemokumo situacijai jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymų nustatytus reikalavimus. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė turėdama dideles sumas pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams (tarp jų ir darbuotojams, t. 2, b. l. 4-6) ir būdama faktiškai nemoki, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovei (apeliantei), 2012 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi perleisdama jai reikalavimo teisę iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos reikalauti atlyginti 8470,00 Lt už atliktus statybos rangos darbus, ir šie pinigai buvo pervesti į atsakovės sąskaitą nesilaikant įstatymo nustatytos mokėjimo eilės tvarkos ( tuo metu galiojusio Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str.). Todėl pagrįstai nustatyta, jog ginčijamas sandoris pažeidė kitų kreditorių teises. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad pirmenybė atsakovei nebuvo suteikta, nes iki sutarčių sudarymo atsakovė nebuvo ieškovės kreditoriumi, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kitų kreditorių interesai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų 2012 m. buvusių faktinių aplinkybių, nulėmusių sandorio sudarymo faktines aplinkybes ir šalių pasirinkimą sudaryti tokį sandorį. Apeliantė nurodo, kad ji sudarė Statybos rangos sutartį Nr. VP-934/MDR1 (toliau –Subrangos sutartis) su sąlyga, jog už atliktus darbus tiesiogiai mokės objekto užsakovas ir tuo pagrindu 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis, pagal kurią ieškovė už laiku ir tinkamai atliktus darbus perleido reikalavimo teisę į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją. Analizuodama ir vertindama šiuos apeliantės argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog egzistavo teisinė pareiga sudaryti ginčo sandorį. Byloje nėra duomenų, kad dėl sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo UAB „Jonsta“ būtų įsipareigojusi ar įpareigota sudaryti 2012 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės (o tuo pačių ir apeliantės) nurodyta aplinkybė, jog ji subrangos sutartį sudarė su sąlyga, kad už atliktus darbus atsiskaitys tiesiogiai objekto užsakovas – Kėdainių rajono savivaldybės administracija, yra neįrodyta, nes minėtoje rangos sutartyje tokios sąlygos nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jo ginčo sutartis buvo sudaryta vėliau, t. y. pasibaigus rangos sutarties Nr. VP-934/MDR1 terminui (2012-08-31), todėl negali būti vertinama kaip ieškovės pareiga sudaryti ginčijamą sandorį, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad rangos sutarties sudarymo momentu (2012-07-21) šalys buvo susitarę dėl kitokio atsiskaitymo būdo. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip pat neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atstovo nurodytais argumentais, jog byloje nėra pateikti neginčijami įrodymai, kad ieškovei dėl prievolės nevykdymo buvo paskaičiuoti rangos sutarties 8.2.3. p. nustatyti delspinigiai arba 8.2.2. p. numatyta bauda, kuri beje skaičiuojama tik sutarties nutraukimo atveju. Atsakovės ir trečiojo asmens nurodyta nuostolių suma – 547 406 Lt (t. 1, b. l. 43), šiuo atveju nėra įrodyta. Pažymėtina ir tai, kad nors Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties sudarymą apeliantė siekia pateisinti verslo logika, tačiau ši sutartis nepatvirtina, kad prieš iškeliant įmonei bankroto bylą ji leido išvengti bankroto, buvo kuo nors naudinga kitiems kreditoriams. Pirmosios instancijos teismo išvada, jo šalys ginčo sutarties sudaryti neprivalėjo, yra motyvuota, pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Byloje nustatyta, kad ginčo sandorį sudarė verslininkai. Verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Teisėjų kolegija nurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu apeliantės nesąžiningumą actio Pauliana atveju patvirtina aplinkybė, jog ši žinojo apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, ką patvirtina apeliantės atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai, kad ji nėra paramą teikianti įmonė ir neturėjo nei teisinių, nei finansinių galimybių UAB „Jonsta“ darbus atlikti neatlygintinai ar labdaros tikslais. Byloje nustatyta, jog iš įmonės 2011 metų balanso duomenų buvo matyti, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad šie duomenys yra viešai prieinami, todėl atsakovė galėjo juos pasitikrinti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, bendradarbiaudama su ieškove ar pasidomėjusi viešai prieinama informacija, galėjo suvokti ir žinoti, jog ieškovė turėjo kitų kreditorių, finansinių sunkumų, o sudarydama ginčijamą sandorį tokiu būdu mažina UAB „Jonsta“ verslo partnerių (bankroto byloje tapusių kreditoriais) galimybes atgauti skolas (jų dalį) ir tuo gali būti pažeisti jų interesai, todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jos nesąžiningumą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apibendrindama pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir surašymą turėjo 300 Eur išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą ir atsižvelgus į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos priteistinos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš IĮ „Medeira“, į.k. 300039045, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Jonsta“, į. k. 156612068, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Galina BlaževičAlbina RimdeikaitėArvydas Žibas