Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-21 · Civilinė byla Nr. eB2-1093-912/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
eB2-1093-912/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-1334-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Suinteresuotas asmuo
A. Ž.
Kategorijos
  • 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eB2-1093-912/2020(teisminio proceso Nr. 2-55-3-1334-2018-7)Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios UAB „PolarLine“ bankroto administratorės UAB „Nemokumo sprendimai“ prašymą pripažinti UAB „PolarLine“ bankrotą tyčiniu; suinteresuotas asmuo – A. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Bankroto administratorė prašo pripažinti BUAB „PolarLine“ bankrotą tyčiniu, perduoti įsiteisėjusią nutartį prokurorui, kad šis pradėtų ikiteisminį tyrimą. Prašyme nurodyta, kad buvusiam UAB „Polarline“ vadovui A. Ž. įsakymas dėl įmonės dokumentų perdavimo įteiktas 2019 m. sausio 15 d. Bankroto administratorė 2019 m. vasario 7 d. išsiuntė raginimą dėl dokumentų perdavimo. Buvęs vadovas paprašė pratęsti terminą dokumentams pateikti iki 2019 m. vasario 28 d., nes buhalterė nebuvo jų parengusi. Su vadovu periodiškai bendrauta elektroniniais laiškais. Jis teikdavo informaciją apie įmonės turtą, lizinguojamus automobilius, bylas ir pan. Bankroto administratorė 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 29 d. paragino perduoti įmonės dokumentus. 2019 m. kovo 29 d. perduota dalis dokumentų: 2017, 2018 m. didžiosios knygos, 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn. dokumentai, susiję su darbo užmokesčiu, 2013–2016 m. finansinės atskaitomybės, 2017 m. turto nusidėvėjimo ataskaitos. Suinteresuotas asmuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė bankroto administratorei paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jam nepavyko išsaugoti visų įmonės dokumentų, sąskaitų ir važtaraščių originalų, nes dėl labai didelės apimties nebuvo kaip jų transportuoti ir saugoti, nuomotojui įmonę iškrausčius iš nuomojamų patalpų dėl nemokumo ir įmonei dėl tuo metu pritaikytų procesinių sąskaitų apribojimų negalint apmokėti už patalpų nuomą dokumentams saugoti ir pervežti. Buvęs vadovas stengėsi vykdyti pareigą išsaugoti ir perduoti svarbiausius dokumentus (už jų rengimą atsakingi darbuotojai jau nebedirbo), darbo, lizingo, paslaugų, tiekimo ir kitokias sutartis. Būtinus saugoti sąskaitas ir važtaraščius galima atkurti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) „i.SAF“ ir apskaitos programą. Suinteresuoto asmens pavedimu, įmonės prokuristas J. V. padarė ir saugojo dokumentų ir apskaitos duomenų bazės elektronines kopijas atminties laikmenoje. Darydamas kitas tinklapio duomenų bazės kopijas, jas per klaidą įrašė į tą pačią atminties laikmeną, todėl dalis duomenų išsitrynė, liko tik tinklapio dokumentai. Dėl neperduotų dokumentų bankroto administratorė negali tiksliai nustatyti įmonės įsipareigojimų, skolų, debitorių. Vilkinamas įmonės dokumentų perdavimas, dokumentų neišsaugojimas liudija blogą įmonės valdymą, aplaidžiai tvarkytą buhalterinę apskaitą. BUAB „Polarline“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, nes įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu; sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita tvarkyta apgaulingai ir netinkamai, įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo netenkinti administratorės prašymo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad bankroto administratorė netyrė, kokie konkretūs suinteresuoto asmens veiksmai buvo nuoseklus ir kryptingas bankroto siekimas, nemokios įmonės būklės bloginimas. Bendrovės vadovybė iki teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, siekė atstatyti įmonės mokumą reorganizuojant jos veiklą, dedant maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Suinteresuotas asmuo bendradarbiavo ir skirtingais laikotarpiais pateikė turimą buhalterinę medžiagą, taip pat paaiškino dėl kokių aplinkybių nepateikė dalies dokumentų. Paskutinės finansinės atsakomybės dokumentų rinkinys suformuotas ir perduotas bankroto administratorei, teikiant pareiškimą teismui dėl bendrovės restruktūrizavimo. Bendrovės vadovas neturėjo galimybės parengti finansinės atsakomybės dokumentų rinkinio nutarties dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momentu, nes jau nebedirbo buhalterė. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad neperduoti krovinių vežimo važtaraščiai (CMR), sąskaitos ir individualūs užsakymai dėl pervežimo, nes šių dokumentų apimtis didelė. Visos bendradarbiavimo sutartys dėl pervežimų pateiktos administratorei. Ji prašė nevežti važtaraščių ir sąskaitų. Sąskaitos kas mėnesį pateiktos VMI, todėl, prisijungusi prie šios sistemos, galima suformuoti kreditorinį ir debitorinį balansus. Suinteresuotas asmuo pateikė administratorei kreditorių sąrašą. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, panaikintos įmonės vadovo prieigos prie bet kokių išorinių šaltinių (bankų, VMI, SODRA ir t.t.). Administratorei pateiktos darbo sutartys, sutartis su tiekėjais, su klientais, bankais, lizingo bendrovėmis, nuomos bendrovėmis, vilkiku ir puspriekabių pirkimo sutartys, licencijos, turtas. Administracijos vadovo pastangomis, užsienyje likęs turtas (vilkikai) pargabenti ir grąžinti lizingo bendrovei. Bankroto administratorė įmonės vadovo atsakomybę grindžia jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, bet ne aplinkybe, kad įmonė negali grąžinti skolos kreditoriams. Bankroto administratorė nenurodo, kada atsirado nemokumas, kokie sandoriai ar įmonės administracijos veiksmai (neveikimas) lėmė įmonės bankrotą. Bendrovės nemokumo data nenustatyta, nes, tik esant nemokumui iš tikrųjų, atsiranda pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kokiais veiksmais suinteresuotas asmuo bendrovei sukėlė žalos, nenurodo neteisėtų sandorių, nepateisinamo aplaidumo ar kitų neteisėtų veiksmų požymių.

3. Bankroto administratorė pateikė teismui UAB „Gelika“ pranešimą, kuriame nurodo, kad UAB „Gelika“ nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. gabeno Jungtinės Karalystės įmonės „Ramsgate & Hastings Ltd“ krovinius tarptautiniais maršrutais pagal 2015 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo sutartį. Užsienio įmonės vadovas buvo A. Ž., kuris, esant neapmokėtai skolai, vengė bendradarbiauti, sudaryti tarpusavio atsiskaitymo aktus, pradėjo slapstytis. UAB „Gelika“ nuomone, A. Ž. ketino nuslėpti dalį UAB „PolarLine“ vykdomos ūkinės-komercinės veiklos Lietuvoje per fiktyvią Jungtinėje Karalystėje registruotą įmonę. A. Ž. sąmoningai neteikė duomenų viešiems registrams apie įmonė veiklą, todėl užsienio įmonei pritaikyta priverstinė likvidacija, ji prarado civilinį teisnumą, o UAB „Gelika“ prarado galimybę išsiieškoti skolą, A. Ž. įgijo didelės vertės (32 783,90 Eur) svetimą turtą. Įmonės „Ramsgate & Hastings Ltd“ fiktyvumą patvirtina tai, kad A. Ž. buvo vienintelis jos dalyvis ir darbuotojas (vadovas). Užsienio bendrovės veikla buvo sutapatinta su UAB „PolarLine“ veikla, duomenis apie įmonę patalpinti UAB „PolarLine“ įmonės tinklapyje. Įmonės „Ramsgate & Hastings Ltd“ veikla buvo imituojama Lietuvoje, nes UAB „Gelika“ CMR važtaraščius ir sąskaitas-faktūras perduodavo UAB „PolarLine“ buveinėje buhalterei L. G. arba vadybininkui D. K.. UAB „PolarLine“ perkeltas į užsienio įmonę lėšas patvirtina tai, užsienio įmonė teismui nepateikė 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Prašymas netenkintinas – UAB „Polarline“ bankrotas nepripažintinas tyčiniu. Bankroto administratorės prašymas pripažinti BUAB „Polarline“ bankrotą tyčiniu teisme gautas 2019 metais, t. y. galiojant Įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ). Dėl to prašymas nagrinėjamas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnis).

5. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

6. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

8. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

9. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, jeigu, įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „PolarLine“ bankroto bylą ir UAB „Nemokumo sprendimai“ paskyrė bankroto administratore. Ši teismo nutartis 2019 m. sausio 10 d. įsiteisėjo. Bankroto administratorė teigia, kad trys pagrindai pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu: 1) įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) sudaryti sandoriai buvo nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei; 3) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai, buhalterinės apskaitos dokumentai neišsaugoti įstatymuose nustatytą laiką, todėl negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Bankroto administratorė prašymą pripažinti BUAB „Polarline“ bankrotą tyčiniu grindžia tuo, kad jai buvo perduoti ne visi bankrutavusios įmonės dokumentai, be to, jie perduoti tik po kelių bankroto administratorės raginimų. Iš šalių pateiktų duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo periodiškai bendradarbiavo su bankroto administratore, perdavė dalį dokumentų – 2017, 2018 m. didžiosios knygos, 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn. dokumentai, susiję su darbo užmokesčiu, 2013–2016 m. finansinės atskaitomybės, 2017 m. turto nusidėvėjimo ataskaitos. Sutiktina su bankroto administratore, kad suinteresuotas asmuo nevykdė pareigos saugoti įstatymuose nustatytą laiką visus įmonės dokumentus (sąskaitų ir važtaraščių originalus, kitus dokumentus). Nurodyta aplinkybė neteikia pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

11. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad sąskaitos kas mėnesį buvo teikiamos VMI per i.SAF, todėl, prisijungus prie šios sistemos, galima suformuoti kreditorinį ir debitorinį balansus. Bankroto administratorė teigia, kad, suinteresuotam asmeniui neperdavus visų įmonės dokumentų, negali sudaryti įmonės kreditorių ir debitorių sąrašų, bet nenurodo priežasčių, kodėl ji negali pasinaudoti VMI i.SAF ir apskaitos programos duomenimis. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria įmonei iškelta bankroto byla, jo galimybės gauti duomenis iš kitų šaltinių ribotos, nes jam panaikintos prieigos prie banko sąskaitų, VMI, SODROS ir pan.

12. Bankroto administratorė teigia, kad bankrutavusios įmonės sudaryti sandoriai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei. Administratorė nekonkretizuoja, nenurodo, kokie konkretūs sandoriai nuostolingi ir nenaudingi, neteikia tai patvirtinančių duomenų. Aplinkybė, kad įmonės vadovas neperdavė bankroto administratorei bendrovės visų dokumentų, nepatvirtina, kad įmonės vardu sudaryti sandoriai buvo nuostolingi įmonei. Tai yra prielaida, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

13. Teismas sutinka suinteresuoto asmens argumentu, kad, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbi bendrovės nemokumo data, kuri, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nenustatyta. Teismas pažymi, kad įmonės nemokumo momentas nenustatytas, nes suinteresuotas asmuo nepateikė teismui, nagrinėjusiam bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo klausimą, išsamių, tikslių duomenų apie bendrovės skolas kreditoriams. Dėl to teismas vertino, kad įmonė buvo nemoki bankroto bylos iškėlimo dieną.

14. UAB „Gelika“ pranešime nurodytos aplinkybės yra suinteresuoto asmens A. Ž., kaip Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „Ramsgate & Hastings Ltd“ vadovo, veiksmų vertinimas. UAB „Gelika“ nuomonė, kad buvęs BUAB „PolarLine“ vadovas A. Ž. ketino nuslėpti dalį UAB „PolarLine“ vykdomos ūkinės-komercinės veiklos Lietuvoje per fiktyvią Jungtinėje Karalystėje registruotą įmonę, nepakankama konstatuoti tokį faktą ir daryti išvadą, kad dėl to BUAB „PolarLine bankrutavo. Be to, UAB „Gelika“ nurodo, kad A. Ž. nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. dirbo UAB „PolarLine“, bet jos vadovo funkcijas faktiškai atliko prokuristas J. V..

15. UAB „Gelika“ nurodo, kad CMR važtaraščius, sąskaitas-faktūras, skirtus Jungtinės Karalystės įmonei „Ramsgate & Hastings Ltd“, perduodavo UAB „PolarLine“ buveinėje buhalterei arba vadybininkui. Šios aplinkybės, taip pat ir tai, kad BUAB „PolarLine“ tinklapyje buvo skelbiama informacija apie užsienio įmonę „Ramsgate & Hastings Ltd“, įmonių vadovas buvo tas pats asmuo – suinteresuotas asmuo A. Ž., patvirtina, kad abi įmonės buvo susiję, tačiau nepagrindžia A. Ž. ketinimų nuslėpti dalį UAB „PolarLine“ vykdomos ūkinės-komercinės veiklos, gaunamų pajamų ar šių dviejų įmonių veiklos sutapatinimo.

16. Aplinkybė, kad įmonė „Ramsgate & Hastings Ltd“, kuriai vadovavo suinteresuotas asmuo, nepateikė viešiems registrams duomenų apie įmonės veiklą, taip pat teismui, nagrinėjusiam UAB „Gelika“ ieškinį, svarbi sprendžiant klausimus, susijusius su likviduotos užsienio įmonės veikla. Nurodyti duomenys nepagrindžia suinteresuoto asmens, kaip kitos įmonės vadovo, sąmoningo veikimo ar neveikimo, siekiant UAB „PolarLine“ nemokumo.

17. Šioje byloje nesprendžiami klausimai, susiję su Jungtinės Karalystės įmonės ar jos vadovo veikla, todėl kitos aplinkybės (A. Ž., kaip užsienio įmonės vadovo, vengimas bendradarbiauti, sudaryti tarpusavio atsiskaitymo aktus ir kt.) nevertintinos. Teismas daro išvadą, kad UAB „Gelika“ nurodyta informacija neturi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl UAB „PolarLine“ bankroto pripažinimo tyčiniu. UAB „Gelika“ teiginiai yra prielaidos, o teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

18. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad buvęs bendrovės vadovas sąmoningai (tyčia) nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, taip pat VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iki pat bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 straipsnis). Iš UAB „PolarLine“ bankroto bylos duomenų matyti, kad buvęs vadovas nevengė įmonės įsipareigojimų kreditoriams, siekė, kad įmonė tęstų savo veiklą – kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas, įvertinęs UAB „PolarLine“ buvusio vadovo veiksmus iki bankroto bylos iškėlimo ir iškėlus bankroto bylą, daro išvadą, kad nėra pagrindo UAB „PolarLine“ bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktai).

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovas patyrė 300 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atmetus bankroto administratorės prašymą, atsakovui iš administratorės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Įvertinęs bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsiliepimo turinį, kitus į bylą pateiktus duomenis, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.7, 2.9, 2.10, 8.2 punktai), teismas daro išvadą, kad atsakovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas, todėl prašymas tenkinamas. Atsakovui iš ieškovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai). Išlaidos priteisiamos iš BUAB „PolarLine“ administravimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti BUAB bankrutavusios UAB „PolarLine“ bankroto administratorės UAB „Nemokumo sprendimai“ prašymą pripažinti UAB „Polarline“ tyčiniu.

Priteisti atsakovui A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš BUAB „PolarLine“ (kodas 303121095) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Tomas Venckus