Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-2172-525/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-12-05
Bylos Nr.: A-2172-525/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02015-2015-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas: A. B., S. U.

Kategorijos

15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-2172-525/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02015-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir S. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, E. B. ir R. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai A. B. ir S. U. (toliau – ir pareiškėjai) 2015 m. balandžio 7 d. pateikė teismui skundą, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 173,75 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo pareiškėjai S. U. bei 527,98 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo pareiškėjui A. B..

Pareiškėjai nurodė, kad S. U. 2013 m. birželio 27 d. apie 13.20 val. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausiusiu jos tėvui A. B.) važiavo Žalgirio gatve link Linkmenų gatvės. Staiga statmenai jos vairuojamam automobiliui (iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą) kelią užkirto automobilis „BMW“. Norėdama išvengti eismo įvykio, pareiškėja pasuko vairą į dešinę, automobilis slystelėjo, užvažiavo ant šaligatvio ir trenkėsi į medį. Automobilio „BMW“ vairuotojas trumpam sustojo, bet, pažiūrėjęs per langą, pasišalino. Liudytojas spėjo užsirašyti automobilio „BMW“ valstybinį numerį. Dėl šio eismo įvykio pareiškėjos mažamečiai vaikai patyrė šoką, turėjusį įtakos jų psichinei ir fizinei sveikatai.

Pareiškėjų vertinimu, Vilniaus AVPK pareigūnai tyrimą atliko aplaidžiai, formaliai, nedėjo reikiamų pastangų. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio administracinėje byloje Nr. AV2-2943/646 tyrimo metu nustatytas automobilio „BMW“ vairuotojas – E. B., tačiau minėtas asmuo, gavęs kvietimus, neatvykdavo, pareigūnams nepavykdavo jo surasti, nebuvo apklausti kaimynai, nesiaiškinta, ar E. B. tikrai gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjai teko bent kartą per mėnesį lankytis policijoje, domėtis tyrimo eiga, priminti pareigūnams, kad, nenustačius dėl eismo įvykio kalto asmens (nors jis buvo žinomas), ji praras teisę į draudimo išmokas dėl sugadinto automobilio. Tyrimą atlikę pareigūnai pareiškėjai nuolat teikė klaidinančią informaciją apie tyrimo eigą, nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, pasiūlė surašyti pažymą draudimo bendrovei, kuri patvirtintų, kad dėl įvykio kaltas automobilio „BMW“ vairuotojas, tikino, kad tokia pažyma bus pakankama gauti draudimo išmokas iš bendrovės. Tokiais veiksmais jokių rezultatų nebuvo pasiekta. Pareiškėjai pažymėjo, kad, E. B. 2014 m. birželio 19 d. atvykus į policiją, buvo suorganizuota akistata, kurios metu pareiškėjai buvo daromas psichologinis spaudimas, bandoma įtikinti, kad ji vairavo neatsargiai ir todėl buvo kalta dėl eismo įvykio. Policijos pareigūnas, vadovaudamasis išimtinai E. B. ir liudytojų, patvirtinusių E. B. pateiktą įvykio versiją, parodymais, 2014 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą NR. AV2-2943/646, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną. Nutarimu konstatuota, kad pareiškėja padarė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), 133 punkto pažeidimą.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo nutarimu, 2014 m. liepos 15 d. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi jį panaikino ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo (administracinė byla Nr. II-429-873/2014). Teismas konstatavo, kad Vilniaus AVPK netinkamai vertino įrodymus, jų nerinko, netyrė, ginčytas nutarimas buvo grįstas E. B., siekusio išvengti administracinės atsakomybės, parodymais. Pareigūnai neturėjo pagrindo neatsižvelgti į pareiškėjos parodymus, nes E. B. beveik metus nereagavo į pareigūnų šaukimus, delsė atvykti į policiją, jam ne kartą buvo taikyta administracinė atsakomybė už greičio viršijimą, jis vengdavo atvykti į bylų nagrinėjimus. Dėl šių aplinkybių teismui kilo abejonių dėl E. B. sąžiningumo. Tuo tarpu pareiškėja iki šiol nebuvo padariusi nė vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus AVPK pareigūnai, atlikę papildomą tyrimą, apklausė liudytojus, kurie patvirtino pareiškėjos pateiktą įvykių versiją, tačiau Vilniaus AVPK 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, suėjus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 ir 35 straipsniuose numatytiems nuobaudos skyrimo terminams, nurodė žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Pareiškėjai tvirtino dėl netinkamų policijos pareigūnų veiksmų patyrę turtinę ir neturtinę žalą, nes, nenustačius kaltų asmenų, buvo prarasta teisė į draudimo išmoką dėl nepataisomai sugadinto automobilio. Neteisėta Vilniaus AVPK veika pasireiškė tuo, kad tyrimo metu nebuvo visapusiškai, laiku ir objektyviai aiškintos bylos aplinkybės, taikyti įstatymai, administracinė byla buvo vilkinta ir galiausiai nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, pareiškėjai darytas psichologinis spaudimas pripažinti savo kaltę. Šiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir PVĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas, numatantis policijos pareigūnų pareigą, sužinojus apie daromą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui, įrodymams apsaugoti, liudininkams nustatyti, sulaikyti ir į policijos įstaigą pristatyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką. Pareiškėjai paaiškino, kad draudimo kompanija įvertino automobiliui padarytą žalą su transportavimo išlaidomis – 1 823,01 Lt (572,98 Eur), taip pat patirtos ir 600 Lt (173,75 Eur) papildomos išlaidos nuomojantis kitą automobilį. Neturtinė žala pareiškėjai pasireiškė nuolatiniais dideliais išgyvenimais, nepatogumais, susijusiais su administracinio teisės pažeidimo tyrimu ir pareigūnų neveiklumu, nusivylimu Vilniaus AVPK, padidėjusiu nepasitikėjimu kitomis valstybės valdžios institucijomis, taip pat reputacijos pablogėjimu, sukėlusiu nepasitikėjimą savimi, dideliais rūpesčiais netekus teisės į žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria administracinė byla grąžinta iš naujo nagrinėti Vilniaus AVPK, savaime negalėjo būti laikoma neteisėtų veiksmų konstatavimu. Tai turėtų būti vertinama kaip teisėjo subjektyvi nuomonė dėl įrodymų tyrimo, vertinimo ir kvalifikavimo aspektų, o ne kaip žalos atsiradimo pagrindas. Situacijos vertinimas buvo subjektyvus, nes organas ar pareigūnas vertino įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taip pasielgė bylą tyręs pareigūnas R. G., nors teismas situaciją ir vertino kitaip. Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas pats savaime nebuvo pagrindas konstatuoti pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

Atsakovas nesutiko, kad byla buvo vilkinta, nes E. B. 8 kartus buvo išsiųstas kvietimas atvykti į policiją, 2 kartus buvo vykta į jo namus, siekiant apklausti asmenį, tyrimas užsitęsė dėl jo veiksmų vengiant atvykti. Bylos nagrinėjimo terminai buvo pratęsti dėl šių aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti bylos tyrimo vilkinimą. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų dėl jai daryto tariamo psichologinio poveikio, nesikreipė nei į įstaigos padalinio vadovą, atsakingą už drausmę, nei į prokuratūrą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai taip pat nepagrindė prašomos žalos dydžio. 527 Eur turtinė žala pareiškėjui A. B. grįsta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) draudimo kompanijos (toliau – ir DK) „PZU Lietuva“ raštu su žalos paskaičiavimu, tačiau šis raštas buvo tarpinis atsakymas, kuriuo nebuvo atsisakyta išmokėti patirtą žalą. Šiame rašte nurodyta, jog žalos atlyginimo procesas vis dar vykdomas. Be to, transporto priemonė buvo parduota į užsienį, todėl, nesant pateiktų pardavimo dokumentų, nebuvo negalima tiksliai įvertinti žalos. Vietoje sudaužyto automobilio „VW Golf“ buvo nuomotas 15 metų naujesnis automobilis „Škoda Octavia“, todėl gerokai naujesnio automobilio nuoma nelaikytina jo pakeitimu analogišku automobiliu, tokiu būdu buvo dirbtinai padidinta žalos suma. Taip pat pažymėtina, kad kartu su automobilio nuomos sutartimi pareiškėja turėjo pateikti ir minimų sumų mokėjimą patvirtinančius dokumentus – kvitus, pinigų priėmimo aktus. Atsakovas teigė ir tai, kad pareiškėjai nepaaiškino tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų Vilniaus AVPK veiksmų ir atsiradusių padarinių, įrodymais nepagrindė neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto ir dydžio. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nebuvo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį ir priteisti žalos atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą.

UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad, pagal Vilniaus AVPK pateiktus duomenis, eismo įvykio kaltininkas nebuvo nustatytas, o vėliau administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, administracinė nuobauda automobilio „BMW“ valdytojui E. B. nepaskirta. Taigi, šiuo atveju nekilo automobilio „BMW“ valdytojo civilinė atsakomybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – ir Draudimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Mokėjimo taisyklės), UAB DK „PZU Lietuva“ nebuvo įpareigota išmokėti pareiškėjams draudimo išmoką. Kadangi šioje byloje pareiškėjai nereiškė reikalavimų nei UAB DK „PZU Lietuva“, nei UAB DK „PZU Lietuva“ draudėjui, trečiasis suinteresuotas asmuo dėl byloje reiškiamų reikalavimų nepasisakė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjų A. B. ir S. U. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitus skundo reikalavimus atmetė.

Teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nustatė, kad 2013 m. birželio 27 d., apie 13.20 val., pareiškėja automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausiusiu jos tėvui A. B.) važiavo Žalgirio gatve link Linkmenų gatvės. Staiga statmenai jos vairuojamam automobiliui iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą kelią užkirto automobilis „BMW“, todėl, norėdama išvengti susidūrimo, pareiškėja pasuko vairą į dešinę, automobilis slystelėjo, užvažiavo ant šaligatvio ir trenkėsi į medį. Automobilio „BMW“ vairuotojas trumpam sustojo, bet, pažiūrėjęs per langą, pasišalino. Liudytojas spėjo užsirašyti automobilio „BMW“ numerį. Dėl šio eismo įvykio pareiškėjos mažamečiai vaikai patyrė šoką, turėjusį įtakos jų psichinei ir fizinei sveikatai.

Vilniaus AVPK, atlikęs tyrimą, tik po metų, t. y. 2014 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), konstatuodamas, kad, nors pareiškėja padarė Kelių eismo taisyklių 133 punkto pažeidimą, nebuvo padaryta žala kitiems asmenims, transporto priemonėms, kroviniams, keliui ir kitiems įrenginiams.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu nutarimu, 2014 m. liepos 15 d. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus AVPK 2014 m. birželio 27 d. nutarimą ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo (administracinė byla Nr. II-429-873/2014). Teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai neištyrus bylos aplinkybių, todėl išvada dėl pareiškėjos kaltės įrodymais nepagrįsta. Eismo dalyvių (S. U. ir E. B.) paaiškinimai buvo prieštaringi, todėl, siekiant ištirti įvykį, turėjo būti apklausti liudytojai. Skundžiamame nutarime dėl apgadinto medžio niekas pretenzijų nereiškė, byloje nebuvo įrodymų, kad dėl medžio buvo patirta materialinė žala, tačiau nebuvo aišku, ar ši aplinkybė byloje iš viso buvo tirta, kokiu pagrindu padaryta tokia išvada.

Vilniaus AVPK pareigūnai, vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, atliko papildomą tyrimą, apklausė liudytojus, surinko kitus įrodymus, tačiau 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, suėjus ATPK 35 straipsnyje numatytiems nuobaudos skyrimo terminams, pareiškėjai nurodė žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Šiame nutarime policijos pareigūnė L. O. išvis nepasisakė dėl eismo įvykio kaltininko.

Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nekvestionuotas administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo suėjus terminui teisėtumas, tačiau nagrinėjamas pareigūnų veiksmų, dėl kurių galėjo kilti žala pareiškėjams, teisėtumas.

Teismas laikė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negalėjo būti vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas, tačiau turėjo būti individualiai vertintos tiek asmenų, jų daiktų sulaikymo, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, įrodymų rinkimo, liudytojų apklausos aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Iš pareiškėjų skundo matyti, kad Vilniaus AVPK pareigūnų veiklos neteisėtumas grįstas tuo, jog, tiriant administracinį teisės pažeidimą, nebuvo visapusiškai, laiku ir objektyviai aiškintos bylos aplinkybės ir taikyti įstatymai.

Teismas akcentavo, kad, tiriant šį eismo įvykį (gavus pranešimą apie eismo įvykį), policijos pareigūnai turėjo imtis priemonių įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir į policijos įstaigą pristatyti asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei apie tai pranešti policijos įstaigai. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnai nuvyko į eismo įvykio vietą, surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė eismo įvykio aplinkybes, automobilio, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos, valstybinį numerį ((duomenys neskelbtini)), nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nurodė automobilio „VW GOLF“, valst. (duomenys neskelbtini), apgadinimus (papildomi duomenys apie eismo įvykį), priėmė pareiškėjos paaiškinimą. Policijos pareigūnas R. G., atlikęs šio eismo įvykio tyrimą, automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją E. B. apklausė tik po daugiau nei 11 mėnesių, t. y. 2014 m. birželio 18 d., nors automobilis registruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Ši bendrovė, kaip ir automobilio vairuotojas E. B., registruota (duomenys neskelbtini). Apklausęs E. B., policijos pareigūnas 2014 m. birželio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties). Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi panaikino šį nutarimą ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo konstatuodamas, kad nutarimas priimtas apsiribojus dviejų asmenų paaiškinimų, kurie buvo prieštaringi, paėmimu, išsamiai neatlikus administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, reikėjo atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Nutarimas buvo nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, o byla grąžintina organui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Teismas padarė išvadą, kad policijos pareigūnams, tyrusiems eismo įvykį, dėl kurio kreipėsi pareiškėja, buvo aiškus eismo įvykio kaltininkas, jį savo tarnybiniame pranešime nurodė policijos pareigūnas V. Š., liudytojas Z. K. ir pareiškėja. Teismas nustatė, kad, siekiant kaltininką patraukti atsakomybėn, nebuvo atliktas tinkamas eismo įvykio aplinkybių tyrimas pagal PVĮ ir ATPK.

Teismas konstatavo, kad, nors policijos pareigūnai atliko kai kuriuos eismo įvykio tyrimo veiksmus, toks jų veikimas nelaikytinas pakankamu siekiant išaiškinti ir patraukti atsakomybėn eismo įvykio kaltininką. Nenustatę iš esmės visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, nesiėmę pakankamų priemonių laiku surasti ir apklausti vairavusį asmenį, neapklausę įvykį mačiusių liudytojų, pareigūnai nenustatė ir eismo įvykio padarytų nuostolių (ar dėl medžio buvo patirta materialinė žala). Automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. B., susijęs su eismo įvykiu, jame nepasiliko, policijai apie jį nepranešė, pasišalino iš įvykio vietos. Šio eismo įvykio aplinkybes detaliai išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje konstatavo: „iš policijos pareigūno R. G. 2013-08-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad su liudytojais Z. K., Š. V. ir A. K. buvo susisiekta tik telefonu (telefonų numeriai nėra nurodyti), liudininkai nebuvo apklausti įstatymų nustatyta tvarka, nenustatytos jų asmenybės, jie nebuvo supažindinti su atsakomybe už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog nutarime neteisingai rašoma, kad ji 2013-08-28 patvirtino, jog automobilis BMW jau buvo sustojęs antroje eismo juostoje, ji niekada nei žodžiu, nei raštu to nepatvirtino. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kad S. U. būtų nurodžiusi šias aplinkybes, priešingai, savo rašytiniame paaiškinime ji nurodė, jog juodos spalvos automobilis iš pirmos juostos į antrą išsuko staiga. Be to, pareiškėja nurodo, kad dėl eismo įvykio kaltas yra E. B., būtent jis turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad E. B. veiksmai nebuvo vertinti, nors 2013 m. gruodžio 27 d. nutarime dėl administracinės nuobaudos skyrimo pratęsimo būtent E. B. buvo įvardintas asmeniu, padariusiu administracinį teisės pažeidimą.“ Taigi, žinant pažeidimą padariusį asmenį, jo gyvenamąją vietą ir paneigus jo argumentus (apklausus visus liudytojus) dėl eismo įvykio aplinkybių, nebuvo sugebėta jį surasti per įmanomai trumpą laiką, nebuvo apklausti liudytojai, nepašalinti prieštaravimai tarp eismo dalyvių (pareiškėjos ir E. B.), nenustatyta medžiui padaryta žala. Teismas nusprendė, kad policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip numatyta PVĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir į policijos įstaigą pristatyti asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, ir toks neveikimas laikytinas neteisėtais veiksmais CK 6.246 straipsnio prasme.

Teismo vertinimu, minėti pareigūnų veiksmai, nors tiesiogiai nukreipti į eismo įvykio kaltininko suradimą ir nubaudimą, aktualūs ir pareiškėjos atžvilgiu. Vilniaus AVPK nutarimais nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą suėjus ATPK 35 straipsnyje numatytiems nuobaudos skyrimo terminams, pareiškėjams atsisakyta išmokėti draudimo išmoką ir nurodyta žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Tai, kad nebuvo ištirtas eismo įvykis ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, apsunkino pareiškėjos galimybę išsireikalauti žalos atlyginimą iš įvykio kaltininko civilinio proceso tvarka, nes pareiškėja negalėjo pateikti protokolo kaip įrodymo teisme, o turėjo iš naujo įrodinėti visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, pažeidėjo kaltę ir kt. Vadinasi, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėja ne tik sugaišo laiko lankydamasi policijos įstaigose ir tikėdamasi, kad eismo įvykis bus ištirtas, bet ir buvo apsunkintos jos galimybės gauti patirtos žalos atlyginimą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad analogiškoje byloje dėl žalos atlyginimo (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014), nagrinėdamas pareiškėjo V. S. skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad Vilniaus AVPK (pareigūnas R. G.) netinkamai tyrė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl eismo įvykio, ir priteisė pareiškėjui V. S. neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigė, kad jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią sudarė automobiliui padaryta žala su transportavimo išlaidomis – 572,89 Eur, ir 173,75 Eur kito automobilio nuoma. Neturtinę žalą pareiškėja vertina 1 000 Eur. Teismas laikė, kad automobilio remontas, automobilio nuoma, kaip turtinė žala, nagrinėjamoje byloje negalėjo būti atlyginta, nes ji siejama su E. B. veiksmais, jam sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas pareiškėjos automobilis ir dėl kurio ji buvo priversta nuomotis kitą automobilį. Taigi ši žala niekaip nesusijusi su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais. Tokia žala galėjo būti atlyginta civilinio proceso tvarka pareiškėjams kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą ir taikant deliktinės atsakomybės taisykles. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų argumentai dėl automobilio remonto išlaidų, kito automobilio nuomos atlyginimo atmesti.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes CK 6.271 straipsnio prasme, konstatavo, kad pareiškėjos prašoma atlyginti neturtinė žala galėjo jai atsirasti dėl minėto Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėto neveikimo, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi pakako konstatuoti esant dvi iš aukščiau paminėtų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų: valdžios institucijos pareigūnų neteisėtą veiksmą bei priežastinį ryšį tarp šio neteisėto veiksmo ir žalos atsiradimo. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad pareiškėjai nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis – 500 Eur.

III.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai S. U. ir pareiškėjų skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad, pagal CK 42 straipsnį, domėjimasis bylos eiga yra kiekvienos bylos šalies pareiga, todėl, šiam domėjimuisi tapus nepriimtinu dėl to, kad sprendimai nebuvo priimti remiantis pareiškėjos interesais, jai negalėjo kilti neturtinė žala. Dėl pareiškėjos nurodytos neturtinės žalos, pasireiškusios reputacijos pablogėjimu ir savivartės sumažėjimu, atsakovas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji būtų buvusi nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat apie tai, kad aplinkiniai būtų žinoję ir pradėję ją kitaip vertinti po nutikusio eismo įvykio. Pareiškėja taip pat nenurodė kreipusis į psichologus dėl sumažėjusios savivartės. Dėl pareiškėjos pateiktų duomenų, kad ji turėjo automobilį ir juo naudojosi, nes turėjo du vaikus ir vienas iš jų sirgo, atsakovas nurodo, kad to negalima laikyti rūpesčiais, išskirtinai susijusiais su policijos įstaigos veikla. Pareiškėjos šeiminiai rūpesčiai ir papildomi finansiniai įsipareigojimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susiję ne su policijos vykdytu administracinės bylos tyrimu, o su įvykusiu autoįvykiu, todėl jie laikytini ginčo civilinėje byloje su dėl įvykio kaltu asmeniu dalyku. Be to, atsakovo vertinimu, teismas sprendime nenurodė konkrečių ir pasitvirtinusių pareiškėjai kilusios neturtinės žalos pagrindų bei nepasisakė dėl jų įtakos pareiškėjai, t. y. nepagrindė priteistos neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio. Pagrindinis veiksnys, pareiškėjai sukėlęs nepatogumus ir žalą, buvo eismo įvykis, o policijos tyrimas pareiškėjos išskirtinai neigiamai neįtakojo.

Pareiškėjai A. B. ir S. U. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas skundo argumentais. Pareiškėjai papildomai nurodo, jog teismas sprendimu patvirtino, kad byloje nustatytas atsakovo neveikimas laikytinas neteisėtais veiksmais CK 6.246 straipsnio prasme ir kad jis turėjo tiesioginės neigiamos įtakos pareiškėjai. Teismas patvirtino, jog pareiškėja dėl Vilniaus AVPK kaltės ne tik sugaišo daug laiko ir patyrė emocinę įtampą lankydamasi Vilniaus AVPK, ruošdama skundus, dalyvaudama Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžiuose, bet ir buvo apsunkinta jos galimybė išsireikalauti žalos atlyginimą iš įvykio kaltininko civilinio proceso tvarka, t. y. ji privalės iš naujo įrodinėti su eismo įvykiu susijusias aplinkybes. Tai sukels tolesnius pareiškėjų emocinius išgyvenimus, įtampą ir stresą siekiant prisiteisti turtinės žalos atlyginimą. Taigi apeliacinio skundo teiginys, kad policijos tyrimas pareiškėjos išskirtinai neigiamai neįtakojo, yra nepagrįstas. Pareiškėjai taip pat nesutiko su atsakovo argumentu, kad teismas nepagrindė priteistos sumos dydžio ir pagrįstumo, kadangi teismas aiškiai nurodė neturtinės žalos dydį nustatantis pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus AVPK pareigūnų netinkamai atlikto administracinio teisės pažeidimo tyrimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai S. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nesusijusius su neteisėtais Vilniaus AVPK veiksmais.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad pareiškėja neturtinės žalos dėl Vilniaus AVPK veiksmų nepatyrė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjų skundas dėl žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus AVPK veiksmus, žalos pareiškėjams padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį pirmiausiai į tai, kad pareiškėjų patirta turtinė žala – automobiliui padaryta žala su transportavimo išlaidomis (572,98 Eur) ir kito automobilio nuomos išlaidos (173,75 Eur) – sietina ne su Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmais, o su numanomai E. B. sukeltu eismo įvykiu, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši žala gali būti priteista tik E. B. taikant deliktinę atsakomybę civilinio proceso tvarka, o ne administracinės bylos nagrinėjimo dėl Vilniaus AVPK veiksmų metu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimą atlyginti turtinę žalą, todėl šioje byloje bus vertinamas tik pareiškėjų reikalavimas pareiškėjai S. U. atlyginti neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą siejo su tuo, kad Vilniaus AVPK pareigūnai administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu visapusiškai, laiku ir objektyviai nesiaiškino eismo įvykio aplinkybių, vilkino administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą ir todėl ši byla galiausiai buvo nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad, žinant pažeidimą padariusį asmenį ir jo gyvenamąją vietą, jis nerastas per pakankamai trumpą laiko tarpą, kad eismo įvykio liudytojai nebuvo tinkamai apklausti ir kad nepašalinti prieštaravimai tarp eismo įvykio dalyvių (pareiškėjos ir E. B.) paaiškinimų, konstatavo, jog Vilniaus AVPK neužtikrino PVĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija. Pažymėtina, kad automobilio, galbūt sukėlusio eismo įvykį, valstybinis numeris buvo užfiksuotas pareigūno V. Š. tarnybiniame pranešime (I t., b. l. 32) ir pareiškėjos paaiškinime Vilniaus AVPK (I t., b. l. 35), surašytuose eismo įvykio dieną – 2013 m. birželio 27 d. Iš įrašo apie informacijos apie kelių transporto priemones pateikimą iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės (I t., b. l. 49) matyti, kad eismo įvykį tyręs pareigūnas R. G. 2013 m. liepos 2 d. išsiaiškino minėto automobilio savininką – UAB (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nėra aišku, kada konkrečiai buvo nustatyta, jog automobilį „BMW“ eismo įvykio metu valdė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. B.. Atsakovas nurodė, jog E. B. 8 kartus buvo išsiųstas kvietimas atvykti į policiją, 2 kartus buvo vykta į jo namus. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad E. B. buvo iškviestas atvykti į policiją 2013 m. rugpjūčio 28 d., 2013 m. spalio 4 d., 2013 m. lapkričio 11 d., 2013 m. gruodžio 3 d., 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. kovo 12 d., 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 20 d. (I t., b. l. 42, 45-46). Ant pateiktų kvietimo šaknelių nepažymėta, kad E. B. bent vieną iš jų gavo. Teismui pateikti 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. vasario 14 d. R. G. tarnybiniai pranešimai (I t., b. l. 52, 53), kuriuose nurodyta, kad, nuvykus E. B. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, policijos kvietimas paliktas duryse. Vadovaujantis 2014 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. AV2-2943/646 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (I t., b. l. 14-15) ir E. B. 2014 m. birželio 18 d. paaiškinimu (I t., b. l. 54), E. B. į Vilniaus AVPK atvyko tik 2014 m. birželio 18 d., t. y. praėjus beveik vieneriems metams nuo administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios. Byloje nepateikti duomenys apie jokias objektyvias aplinkybes, dėl kurių E. B. negalėjo į Vilniaus AVPK atvykti ar būti pristatytas anksčiau. Taigi, nors Vilniaus AVPK pareigūnai ėmėsi veiksmų, siekdami išsiaiškinti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, šie veiksmai nebuvo pakankami.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent automobilio „BMW“ vairuotojas buvo nurodytas eismo įvykio kaltininku 2013 m. gruodžio 27 d. nutarime Nr. AV2-2943/646, kuriuo nuspręsta administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti iki 2014 m. birželio 27 d. (I t., b. l. 51), ir Vilniaus AVPK 2014 m. vasario 13 d. rašte UAB DK „PZU Lietuva“, kuriuo pateikta informacija apie eismo įvykį (I t., b. l. 22-23). Nepaisant to, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta 2014 m. birželio 27 d., nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties ir eismo įvykio kaltininke nurodžius pareiškėją S. U., o atnaujintas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas nutrauktas 2014 m. lapkričio 5 d. (nutarimas Nr. AV2-2943/646, I t., b. l. 84-85), suėjus ATPK 35 straipsnyje nustatytam terminui. Taip pat pastebėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje dėl 2014 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. AV2-2943/646 teisėtumo konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas R. G. įstatymų nustatyta tvarka neapklausė liudininkų, nenustatė jų asmenybės ir nesupažindino su atsakomybe už melagingų parodymų teikimą (remiantis R. G. 2013 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu pranešimu, I t., b. l. 50), taip pat kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta, jog pareiškėja patvirtino, kad automobilis „BMW“ buvo jau sustojęs antroje eismo juostoje ir ji, bandydama išvengti susidūrimo, pasuko vairą į dešinę pusę, bet nesugebėjo išmanevruoti ir sustabdyti savo automobilio – pareiškėja niekada nei žodžiu, nei raštu to neteigė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus AVPK netinkamai vykdė PVĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, t. y. įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti.

Dėl pareiškėjos patirtos neturtinės žalos teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1269/2013, 2014 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-442/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja patirtą neturtinę žalą kildino iš to, kad jai teko nuolat lankytis Vilniaus AVPK, jai buvo pateikta neteisinga informacija apie administracinio teisės pažeidimo tyrimo eigą, dėl šių priežasčių ji nusivylė Vilniaus AVPK, padidėjo nepasitikėjimas kitomis valstybės valdžios institucijomis, taip pat pablogėjo jos reputacija, kilo nepasitikėjimas savimi, dideli rūpesčiai netekus teisės į turtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja, lankydamasi policijos įstaigose, gaišo laiką tikėdamasi, jog eismo įvykis bus ištirtas. Be to, Vilniaus AVPK nutarimais nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą ir nekonstatavus administracinio teisės pažeidimo E. B. atžvilgiu, pareiškėjams atsisakyta išmokėti draudimo išmoką (UAB DK „PZU Lietuva“ 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešimas Nr. S04-318123, I t., b. l. 159), todėl jiems teks turtinės žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Kadangi nebuvo ištirtas eismo įvykis ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareiškėjos galimybė išsireikalauti žalos atlyginimą iš įvykio kaltininko civilinio proceso tvarka buvo apsunkinta, nes ji negalės pateikti minėto protokolo kaip įrodymo teisme ir turės iš naujo įrodinėti visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, pažeidėjo kaltę ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Taigi šioje byloje nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje nurodytos viešosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas) – Vilniaus AVPK nesiėmė neatidėliotinų veiksmų administraciniam teisės pažeidimui ištirti, žala – pareiškėja dėl nepagrįstai užsitęsusio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo patyrė papildomus nepatogumus ir buvo apsunkinta jos galimybė gauti turtinės žalos atlyginimą, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad domėjimasis bylos eiga buvo pareiškėjos pareiga ir todėl, Vilniaus AVPK priėmus pareiškėjai nepalankų nutarimą, jai negalėjo kilti žala, akcentuotina, kad šiuo atžvilgiu pareiškėjos patirta neturtinė žala kildinama ne iš to, jog šis nutarimas subjektyviu jos vertinimu buvo neteisingas, o iš to, kad byla buvo nutraukta dėl netinkamų (nepakankamų) pareigūnų veiksmų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Laikytina, kad tuo atveju, jei Vilniaus AVPK pareigūnai būtų operatyviai ir tinkamai ištyrę eismo įvykį, administracinio teisės pažeidimo byla būtų užbaigta daug greičiau, eismo įvykį sukėlusiam asmeniui – E. B. – būtų pritaikyta administracinė atsakomybė ir pareiškėja būtų gavusi draudimo išmoką, nebūtų turėjusi reikšti skundo Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl 2014 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. AV2-2943/646 teisėtumo ir bylinėtis bendrosios kompetencijos teisme dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl tai jai būtų kainavę mažiau laiko kaštų, kitų išlaidų, ji būtų patyrusi mažiau streso, nepasitikėjimo savimi ir kitų neigiamų išgyvenimų. Atsižvelgiant į tai, šis atsakovo argumentas atmestinas.

Dėl atsakovo teiginio, kad pareiškėja neįrodė patirto reputacijos pablogėjimo ir savivartės sumažėjimo, teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, pareiškėjos patirtos neturtinės žalos dydį kildino ne iš šių pagrindų. Atsižvelgiant į tai, šis atsakovo teiginys nelaikytinas pakankamu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl šeiminių rūpesčių, dėl kurių pareiškėjai buvo reikalingas automobilis, ir papildomų finansinių įsipareigojimų atsakovas nurodo, kad tai tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susiję su įvykusiu eismo įvykiu ir jo poveikiu kasdieniam asmens gyvenimui, o ne Vilniaus AVPK vykdytu administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimu. Teisėjų kolegija su šia pozicija sutinka, tačiau pabrėžia, kad minėtas poveikis pareiškėjos gyvenimui būtų buvęs trumpesnis bei jo padariniai būtų lengviau ir greičiau pašalinti, jei Vilniaus AVPK būtų tinkamai įvykdžiusi PVĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Būtent dėl šių valstybės įstaigos veiksmų (neveikimo) konstatuotina, kad pareiškėjai kilo neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-187/2013, 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3117-525/2015, 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2200-822/2016). CK 250 straipsnio 2 dalyje pateiktas neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, užsitęsusio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo trukmė, priežastys, bylos baigtis, neigiamos pasekmės pareiškėjai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos patirtą neturtinę žalą įvertino 500 Eur suma. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su šiuo sprendimu ir laiko, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pareiškėjai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra protingas, teisingas ir proporcingas atsakovo padarytam pažeidimui.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė