Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjams A. B. ir S. U., atsakovės atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir S. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB DK „PZU Lietuva“, E. B., R. G. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

priteisti pareiškėjai S. U. 173,75 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. procesinių palūkanų;priteisti pareiškėjui A. B. 527,98 Eur turtinės žalos ir 5 proc. procesinių palūkanų.

Policijos pareigūnų tyrimas buvo atliekamas aplaidžiai, formaliai, nededant reikiamų pastangų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio administracinėje byloje Nr. AV2-2943/646, tyrimo metu nustatytas automobilio BMW vairuotojas – E. B., tačiau minėtas pilietis, gavęs kvietimus, neatvykdavo, pareigūnams nepavykdavo jo surasti, nebuvo apklausti kaimynai, nesiaiškinta, ar E. B. tikrai gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjai tekdavo bent kartą per mėnesį lankytis policijoje, domėtis tyrimo eiga, priminti pareigūnams, kad nenustačius kalto dėl eismo įvykio asmens (nors jis buvo žinomas), ji praras teisę į draudimo išmokas dėl sugadinto automobilio. Tyrimą atliekantys pareigūnai nuolat teikdavo klaidinančią informaciją apie tyrimo eigą, nepateikdami tai patvirtinančių dokumentų, pasiūlė surašyti pažymą draudimo bendrovei, kuri patvirtintų, kad dėl įvykio kaltas BMW automobilio vairuotojas, tikino, kad tokia pažyma bus pakankama gauti draudimo išmokas iš bendrovės. Tačiau tokiais veiksmais jokių rezultatų nebuvo pasiekta. Taigi, tyrimą atliekantis pareigūnas vilkino tyrimo laiką, siekė sudaryti įspūdį, kad dedamos pastangos nubausti kaltą asmenį, šiais veiksmais diskreditavo valstybinės institucijos, kurioje dirbo, autoritetą.

E. B. 2014-06-19 atvykus į policiją, buvo suorganizuota akistatą, kurios metu pareiškėjai buvo daromas psichologinis spaudimas, bandoma įtikinti, kad pareiškėja vairavusi neatsargiai ir dėl to yra kalta dėl eismo įvykio. Policijos pareigūnas, vadovaudamasis išimtinai E. B., liudytojų, patvirtinančių E. B. versiją, parodymais, 2014-06-27 priėmė nutarimą NR. AV2-2943/646, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną. Nutarimu konstatuota, kad pareiškėja padarė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 133 punkto pažeidimą.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Nutarimu, 2014-07-15 pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris išnagrinėjęs jos skundą, 2014-08-08 nutartimi panaikino Vilniaus apskrities VPK 2014-06-27 nutarimą ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo (Administracinė byla Nr. II-429-873/2014). Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities VPK, priimdamas Nutarimą netinkamai vertino įrodymus, jų nerinko, netyrė, nutarimas yra grindžiamas E. B., siekiančio išvengti administracinės atsakomybės, parodymais, pareigūnai neturėjo pagrindo neatsižvelgti į pareiškėjos parodymus, nes minėtas asmuo beveik metus nereagavo į pareigūnų šaukimus, delsė atvykti į policiją, yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą, vengdavo atvykti į bylų nagrinėjimus. Dėl to kyla abejonių dėl E. B. sąžiningumo. Tuo tarpu pareiškėja iki šiol nėra padariusi nė vieno KET pažeidimo.

Vilniaus apskrities VPK pareigūnai, atlikę papildomą tyrimą, apklausė liudytojus, kurie patvirtino pareiškėjos versiją, tačiau Vilniaus apskrities VPK 2014-11-05 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, suėjus Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnyje ir ATPK 35 straipsnyje numatytiems nuobaudos skyrimo terminams, nurodė žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Draudimo kompanija, įvertino automobiliui padarytą žalą su transportavimo išlaidomis – 1 823,01 Lt (572,89 Eur), taip pat patirtos ir 600 Lt (173,75 Eur) papildomos išlaidos, nuomojantis kitą automobilį. Pažymėjo, kad neturtinė žala pareiškėjai pasireiškė nuolatiniais dideliais išgyvenimais, nepatogumais, susijusiais su administracinio teisės pažeidimo tyrimu ir pareigūnų neveiklumu, nusivylimu Vilniaus apskrities VPK, padidėjusiu nepasitikėjimu kitomis valstybės valdžios institucijomis, taip pat, reputacijos pablogėjimu, sukėlusiu nepasitikėjimą savimi, dideliais rūpesčiais, netekus teisės į žalos atlyginimą. Neturtinė žala, padaryta valstybės institucijų veiksmais privalo būti atlyginama ir įstatyme nenumatytu atveju (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008).

Per teismo posėdį pareiškėjai prašė skundą patenkinti, priteisti turtinę ir neturtinę žalą skunde išdėstytais argumentais.

Pareiškėjai nepaaiškina tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų Vilniaus apskrities VPK veiksmų ir atsiradusių padarinių, įrodymais nepagrindžia neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto ir dydžio. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio ir priteisti žalos atlyginimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą, kurią, pareiškėjų teigimu, jie patyrė dėl netinkamų policijos pareigūnų veiksmų, atliekant tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kai policijos pareigūnai nevisapusiškai, ne laiku ir neobjektyviai aiškino bylos aplinkybes, netinkamai taikė įstatymus, administracinė byla buvo vilkinama ir galiausiai nutraukta, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nustatyta, kad 2013-06-27 apie 13.20 val., pareiškėja vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantį jos tėvui A. B.) ir važiavo Žalgirio gatve link Linkmenų gatvės. Staiga statmenai jos vairuojamam automobiliui iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą kelią užkirto automobilis BMW, todėl norėdama išvengti susidūrimo, pasuko vairą į dešinę, automobilis slystelėjo, užvažiavo ant šaligatvio ir trenkėsi į medį. BMW vairuotojas, trumpam sustojo, bet pažiūrėjęs per langą, pasišalino. Liudytojas spėjo užsirašyti BMW automobilio numerį. Dėl šio eismo įvykio jos mažamečiai vaikai patyrė šoką, turėjusį įtakos jų psichinei ir fizinei sveikatai (b. l. 32-40).

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir VPK), atlikęs tyrimą, tik po metų, t. y. 2014-06-27 priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.), konstatuodamas, kad nors pareiškėja padarė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 133 punkto pažeidimą, tačiau nebuvo padaryta žala kitiems asmenims, transporto priemonėms, kroviniams, keliui ir kitiems įrenginiams (b. l. 56-57).

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu nutarimu, 2014-07-15 pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris išnagrinėjęs jos skundą, 2014-08-08 nutartimi panaikino Vilniaus apskrities VPK 2014-06-27 nutarimą ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo (Administracinė byla Nr. II-429-873/2014). Teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai neištyrus bylos aplinkybių, todėl išvada dėl pareiškėjos kaltės įrodymais nepagrįsta. Eismo dalyvių (S. U. ir E. B.) paaiškinimai prieštaringi, todėl, siekiant ištirti įvykį, turėjo būti apklausti liudytojai. Skundžiamame nutarime dėl apgadinto medžio niekas pretenzijų nereiškė, byloje, kad dėl medžio buvo patirta materialinė žala įrodymų nėra, tačiau nėra aišku, ar ši aplinkybė byloje iš viso buvo tirta, kokiu pagrindu padaryta tokia išvada (b. l. 58-78, LITEKO).

Vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-08 nutartį, Vilniaus apskrities VPK pareigūnai, atliko papildomą tyrimą, apklausė liudytojus, surinko kitus įrodymus, tačiau 2014-11-05 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, suėjus ATPK 35 straipsnyje numatytiems nuobaudos skyrimo terminams, nurodė žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka (b. l. 80-85). Šiame nutarime policijos pareigūnė L. O. apskritai nepasisakė dėl eismo įvykio kaltininko.

Todėl pareiškėjai kreipėsi į teismą ir prašo priteisti: pareiškėjai S. U. 173,75 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. procesinių palūkanų; pareiškėjui A. B. 527,98 Eur turtinės žalos ir 5 proc. procesinių palūkanų.

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėtumo konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-08 nutartimi (LITEKO) panaikino Vilniaus apskrities VPK 2014-06-27 nutarimą, grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad Vilniaus apskrities VPK skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai neištyrus bylos aplinkybių, todėl išvada dėl pareiškėjos kaltės įrodymais nepagrįsta. Todėl pareiškėja S. U. įgyvendino savo teisę apskųsti teismui aktą, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, ir teismas konstatavo, kad minėtas aktas buvo neteisėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-08 nutartyje pažymėjo, kad policijos pareigūnas R. G., tyręs šio administracinio teisės pažeidimo bylą, savo 2013-08-28 tarnybiniame pranešime paaiškino, kad su liudytojais Z. K., Š. V. ir A. K. susisiekė tik telefonu (telefonų numeriai nėra nurodyti), liudininkai nebuvo apklausti įstatymų nustatyta tvarka, nenustatytos jų asmenybės, jie nebuvo supažindinti su atsakomybe už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Vadinasi, teismas konstatavo policijos pareigūno netinkamus veiksmus atliekant administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą. Vilniaus apskrities VPK, atlikusi papildomą tyrimą, apklausė liudytojus, surinko kitus įrodymus, tačiau 2014-11-05 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, suėjus (duomenys neskelbtini) straipsnyje ir ATPK 35 straipsnyje numatytiems nuobaudos skyrimo terminams, nurodė žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Taigi šioje administracinėje byloje nekvestionuojamas administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo suėjus terminui teisėtumas, tačiau nagrinėjamas pareigūnų veiksmų, dėl kurių galėjo kilti žala pareiškėjams, teisėtumas.

Teismas laiko, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas, tačiau turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, jo daiktų sulaikymo, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, įrodymų rinkimo, liudytojų apklausos aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimu, ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Iš pareiškėjų skundo matyti, kad Vilniaus apskrities VPK pareigūnų veiklos neteisėtumą pareiškėjai grindžia tuo, kad tiriant administracinį teisės pažeidimą, nebuvo visapusiškai, laiku ir objektyviai aiškintos bylos aplinkybės ir taikyti įstatymai. Dėl tyrusių eismo įvykį ir prižiūrėjusių tyrimą pareigūnų veiksmų, vilkinant ir netiriant bylos aplinkybių, pareiškėjai teigia patyrę turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala – automobiliui padaryta žala su transportavimo išlaidomis – 572,89 Eur, 173,75 Eur kito automobilio nuoma. Neturtinę žalą pareiškėja vertina 1 000 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatas policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais. Šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Teises ir pareigas policijos pareigūnams tiriant administracinių teisės pažeidimo bylas nustato šis Įstatymas, kuriame numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą (16 str. 1 d.). Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti (18 str.). Policijos pareigūnas gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką bei pranešti apie tai policijos įstaigai (21 str.).

Tiriant šį eismo įvykį (gavus pranešimą apie eismo įvykį), policijos pareigūnai turėjo imtis priemonių įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Pagal bylos aplinkybes matyti, kad pareigūnai nuvyko į eismo įvykio vietą, surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė eismo įvykio aplinkybes, automobilį pasišalinusį iš eismo įvykio vietos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nurodė automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (papildomi duomenys apie eismo įvykį), priėmė S. U. paaiškinimą. Policijos pareigūnas R. G., atlikęs šio eismo įvykio tyrimą automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją E. B. apklausė tik po daugiau nei 11 mėnesių, t. y. 2014-06-18 (b. l. 54), nors automobilis registruotas UAB „EIGESA“ vardu, ši bendrovė, kaip ir automobilio vairuotojas E. B., registruotas (duomenys neskelbtini). Apklausęs E. B., policijos pareigūnas 2014-06-27 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu (kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties). Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2014-08-08 nutartimi panaikino Vilniaus apskrities VPK 2014-06-27 nutarimą, grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad nutarimas priimtas apsiribojus dviejų asmenų paaiškinimų, kurie yra prieštaringi, paėmimu, išsamiai neatlikus administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nutarimas nepagrįstas, neteisėtas, naikintinas, byla grąžintina organui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Vadinasi, policijos pareigūnams, tiriantiems eismo įvykį, dėl kurio kreipėsi pareiškėja, buvo aiškus eismo įvykio kaltininkas, jį savo tarnybiniame pranešime nurodė policijos pareigūnas V. Š., liudytojas Z. K. ir pareiškėja S. U.. Vienintelis dalykas, kurio trūko siekiant patraukti atsakomybėn kaltininką, buvo tinkamas eismo įvykio aplinkybių tyrimas pagal Policijos veiklos įstatymą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Teismas vertina, kad nors policijos pareigūnai atliko kai kuriuos eismo įvykio tyrimo veiksmus, tačiau tokio jų veikimo nelaiko pakankamu siekiant išaiškinti ir patraukti atsakomybėn eismo įvykio kaltininką. Nenustatę iš esmės visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, nesiėmę pakankamų priemonių laiku surasti ir apklausti vairavusį asmenį, neapklausę įvykį mačiusius liudytojus, nenustatė eismo įvykio padarytus nuostolius (ar dėl medžio buvo patirta materialinė žala). Automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. B., susijęs su eismo įvykiu, jame nepasiliko, policijai nepranešė, pasišalino iš įvykio vietos. Šio eismo įvykio aplinkybes detaliai išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris 2014-08-08 nutartyje konstatavo: „iš policijos pareigūno R. G. 2013-08-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad su liudytojais Z. K., Š. V. ir A. K. buvo susisiekta tik telefonu (telefonų numeriai nėra nurodyti), liudininkai nebuvo apklausti įstatymų nustatyta tvarka, nenustatytos jų asmenybės, jie nebuvo supažindinti su atsakomybe už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog nutarime neteisingai rašoma, kad ji 2013-08-28 patvirtino, jog automobilis BMW jau buvo sustojęs antroje eismo juostoje, ji niekada nei žodžiu, nei raštu to nepatvirtino. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kad S. U., būtų nurodžiusi šias aplinkybes, priešingai, savo rašytiniame paaiškinime ji nurodė, jog juodos spalvos automobilis iš pirmos juostos į antrą išsuko staiga. Be to, pareiškėja nurodo, kad dėl eismo įvykio kaltas yra E. B., būtent jis turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad E. B. veiksmai nebuvo vertinti, nors 2013 m. gruodžio 27 d. nutarime dėl administracinės nuobaudos skyrimo pratęsimo būtent E. B. buvo įvardintas asmeniu, padariusiu administracinį teisės pažeidimą“. Todėl žinant pažeidimą padariusį asmenį, jo gyvenamąją vietą ir paneigus jo argumentus (apklausus visus liudytojus) dėl eismo įvykio aplinkybių, nebuvo sugebėta jo surasti per įmanomai trumpą laiką, nebuvo apklausti liudytojai, nepašalinti prieštaravimai tarp eismo dalyvių (S. U. ir E. B.), nenustatyta medžiui padaryta žala, teismas laiko, kad policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip numatyta Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte (imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką) ir toks neveikimas laikytinas neteisėtais veiksmais CK 6.246 straipsnio prasme.

Minėti pareigūnų veiksmai, nors tiesiogiai nukreipti į eismo įvykio kaltininko suradimą ir nubaudimą, aktualūs ir pareiškėjos atžvilgiu. Todėl Vilniaus apskrities VPK nutarimuose nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną suėjus ATPK 35 straipsnyje numatytiems nuobaudos skyrimo terminams, pareiškėjams atsisakyta išmokėti draudimo išmoką ir nurodyta žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka (b. l. 84-85). Tai, kad nebuvo ištirtas eismo įvykis ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, apsunkina pareiškėjos galimybę išsireikalauti žalos atlyginimą iš įvykio kaltininko civilinio proceso tvarka, nes pareiškėja negali pateikti protokolo kaip įrodymo teisme, o turi iš naujo įrodinėti visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, pažeidėjo kaltę ir kt. Vadinasi dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėja ne tik sugaišo laiko lankydamasi policijos įstaigose ir tikėdamasi, kad eismo įvykis bus ištirtas, bet ir buvo apsunkintos jos galimybės gauti patirtos žalos atlyginimą. Todėl konstatavus policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, teismas svarstys klausimą dėl pareiškėjams padarytos žalos (CK 6.249 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad analogiškoje byloje dėl žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A602-1525/2014), nagrinėdamas pareiškėjo V. S. skundą, LVAT pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VPK (pareigūnas R. G.) netinkamai tyrė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl eismo įvykio, priteisė pareiškėjui V. S. neturtinę žalą (LITEKO).

Pareiškėjai teigia, kad jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią sudaro automobiliui padaryta žala su transportavimo išlaidomis – 572,89 Eur, 173,75 Eur kito automobilio nuoma. Neturtinę žalą pareiškėja vertina 1 000 Eur. Teismas laiko, kad automobilio remontas, automobilio nuoma, kaip turtinė žala, nagrinėjamoje byloje negali būti atlyginama. Automobilio remontas, kito automobilio nuoma, siejama su E. B. veiksmais, jam sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas pareiškėjos automobilis, ji buvo priversta nuomotis kitą automobilį. Taigi ši žala niekaip nesusijusi su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl viešosios atsakomybės už valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tuo tarpu pareiškėjai nurodo žalą, kuri kildinama iš kito fizinio asmens neteisėtų veiksmų (delikto). Teismas laiko, kad tokia žala gali būti atlyginama civilinio proceso tvarka pareiškėjams kreipiantis į bendrosios kompetencijos ir taikant deliktinės civilinės atsakomybės taisykles. Todėl pareiškėjų argumentai dėl automobilio remonto išlaidų, kito automobilio nuomos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.

Sprendžiant pareiškėjos S. U. padarytos neturtinės žalos klausimą, teismas pažymi, kad nors įstatymuose konkrečiai nenustatytas specialus neturtinės žalos, susijusios su administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, atlyginimo pagrindas, Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime pažymėjo, jog asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi protingumo principu. Taigi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas (LVAT administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę (valstybės deliktinę atsakomybę) reglamentuojančių institutų. Todėl šiam institutui taikyti yra būtinos tos pačios trys valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Teismo aptartos aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas CK 6.271 straipsnio taikymo prasme leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos prašoma atlyginti neturtinė žala galėjo jai atsirasti dėl paminėto Vilniaus apskrities VPK pareigūnų neteisėto neveikimo, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl pakanka konstatuoti esant dvi iš aukščiau paminėtų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų: valdžios institucijos pareigūnų neteisėtą veiksmą bei priežastinį ryšį tarp šio neteisėto veiksmo ir žalos atsiradimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindama išvardytų nuostatų visumą, teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Pažymėtina ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjai nustatytinas atlygintinos 500 Eur neturtinės žalos dydis, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jos atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos S. U. skundas yra tenkintinas iš dalies, nustačius valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, priteisiant pareiškėjai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjo A. B. skundas dėl turtinės žalos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos S. U. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti S. U. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą S. U. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.