- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- e2-1783-934/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- UAB „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 186,60 Eur dydžio skolą, 102,84 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ 1996-11-06 sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. M013642 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius teikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas 186,60 Eur. Pradinis kreditorius su Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiu per Lindorff Oy filialą, 2006-09-25 sudarė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo reikalavimo teisę į atsakovą. Nuo 2017-10-01 UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti, nurodžius, kad gavėjas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Gyventojų registro duomenimis, informacijos apie atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą nėra, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę – Jungtines Amerikos Valstijas. Atsakovo darbovietės adresu (duomenys neskelbtini) siųsti procesiniai dokumentai taip pat grąžinti neįteikti. Kitų duomenų apie galimą atsakovo buvimo vietą teismas neturi. Teismų praktikoje pažymima, kad jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas. Po to, kai buvo išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 36, Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, 2012 m.). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad buvo išnaudotos galimybės sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, todėl atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2019-01-02 (viešo paskelbimo būdu). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ 1996-11-06 sudarė Sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius teikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas 186,60 Eur.
Pradinis kreditorius su Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Lindorff Oy filialą, 2006-09-25 sudarė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo reikalavimo teisę į atsakovą. Nuo 2017-10-01 UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinės prievolės, t. y. laiku neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi už suteiktas paslaugas. Duomenų apie tai, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 186,60 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.716 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 102,48 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp šalių pasirašytos Sutarties 2.2.2 punkte numatyta, kad laiku neapmokėjus sąskaitos, už kiekvieną mėnesį skaičiuojami 0,3 proc. dydžio delspinigiai nuo visos įsiskolinimo sumos. Todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistini 102,48 Eur delspinigiai paskaičiuoti už 183 dienas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą 289,08 Eur sumą (186,60 Eur + 102,48 Eur = 289,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovas taip pat papildomai informuotinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 186,60 Eur dydžio skolą, 102,48 Eur delspinigių, 5,00 procentus dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 289,68 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-10-16 – iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 15,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.