Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)vedęs, išsilavinimas aukštasis, dirba UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 167 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o būtent: laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. name, adresu (duomenys neskelbtini), slapta paslėpęs "PYRAMID PYR-DC2S" vaizdo ir garso įrašymo bei informacijos perdavimo įrenginį, neteisėtai rinko informaciją apie privatų sutuoktinės A. P. asmeninį gyvenimą.

Kaltinamasis G. P. perskaičius kaltinamąjį aktą pareiškė, kad kaltu neprisipažįsta. Parodė, kad (duomenys neskelbtini)yra nuosavas namas, kurį turi pasidalinti skyrybų su nukentėjusia procese. Minėtame name negyvena apie porą metų laiko. Išsikėlė prasidėjus skyryboms ir konfliktams su nukentėjusia. Teismo nutartimi gali būti minėtoje namų valdoje, joje likę daug bendro turto, santuokos nutraukimo procesas nesibaigęs. Kai atvykdavo į savo namų valdą kildavo konfliktai su sutuoktine, ji užpuldinėjo, varė iš tų namų, neleido tvarkytis. Nukentėjusi junginėjo signalizacijas, jam nedavė kodų. Turėjo vaizdo kamerą ir ją įdėjo į sofą svetainėje. Tai padarė norėdamas išvengti konfliktų su A. P., prieš važiuodamas į namus, pasijungdavo per telefoną kamerą paklausyti. Kuomet vykdavo pokalbiai, būdavo įjungtas televizorius, nevažiuodavo, o kuomet būdavo namuose tyla, atvažiuodavo, tvarkydavosi. Su kamera nefilmavo, tik įrašė garsą. Jokios informacijos nerinko, jos neplatino. Kamerą įdėjo tik dėl tos priežasties, kad žinotų ar yra nukentėjusi namuose, galėdavo garso klausytis tiesiogiai. Buvo nuvykęs į namus, kamerą paimdavo ir ją pakraudavo, nepakrauta veikia apie mėnesį laiko, padarytų įrašų neperklausydavo. Kiek laiko buvo įdėta kamera nefiksavo, gal du tris mėnesius. Niekam nesakė, kad kamera yra paslėpta. Įdėjo dieną, žinojo, kad sutuoktinė dienomis pastoviai dirba, kirpykloje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi perskaičius kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu dalyje dėl kameros įrengimo priežasties, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu gal ir sakė apie tai, kad kamerą įrengė tikslu žinoti ar A. P. yra namuose, tačiau tyrėja neužfiksavo. Nebuvo užduotas klausimas dėl ko įrengė tą kamerą. Įrengė ir dėl saugumo, nemanė, kad daro kažkokį nusikaltimą. Kad A. P. turi draugą žinojo, kadangi miestas nedidelis, matė važinėjant, apie tai galimai sakė nukentėjusios sesėms. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Gyvena su sūnumi, kuris serga Dauno sindromu ir yra neįgalus.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad jos namuose, jai nežinant buvo sumontuota pasiklausymo aparatūra. Mano, kad aparatūra buvo sumontuota, jog pakenkti jai santuokos nutraukimo civilinėje byloje, sprendžiant turto dalybų klausimą su kaltinamuoju, taip pat jos asmeniniam gyvenimui, kurį G. P. viešino. G. P. iš namų išėjo ir juose nebegyveno nuo 2018-10-01. Patekti kaltinamajam į namus netrukdė, konfliktų nekildavo, kaltinamasis jos vengdavo. Rytais su advokate tardavosi civilinės bylos nagrinėjimo teisiniais klausimais. Vieta, kurioje buvo sumontuota aparatūra yra jos poilsio zonoje, jis tai žinojo. Kaltinamasis viską žinojo, kada ji išeina, kada pareina, kad turi draugą, jo vardą pavardę, gyvenamą vietą, nors apie tai niekam nesakė, tai buvo jos asmeniniai reikalai. Įtarimas kilo 2020 m. pavasarį, kad sekama, kuomet prasidėjo turto dalybos, išgirdo iš seserų, draugų dalykų, kurių niekas nežino. Pasijuto labai nesaugi. Iš sesers E. B., kuri šią informaciją pasakė seseriai R. M. sužinojo, kad jos pasiklauso, renkama informacija apie asmeninį gyvenimą. R. M. prieš pat Kalėdas jai paskambino ir papasakojo apie tai. Tada išsikvietė privačius detektyvus ir surado įrangą, sumokėjo jiems 500 eurų. E. B. neigdama, kad tokią informaciją pasakė seseriai duoda melagingus parodymus, sakė, kad to nepripažins. Kaltinime nurodytu laikotarpiu gyveno viena, niekas nesilankė, grįždavo sūnus su marčia. G. P. paviešino, kad ji turi draugą, jo vardą, pavardę ir gyvenamą vietą, tai pasakė seserims ir tėvams. Būdama prie įrašymo įrangos nėra pasakius savo draugo vardo, pavardės ir gyvenamos vietos. Namų signalizacijos kodus pakeitė tik 2021 m. rugsėjo mėnesį. 2020 metais kodas nebuvo pakeistas. G. P. juos žinojo. Dienos metu nejungdavo signalizacijos, kad jis patektų į gyvenamas patalpas. Pašlijo sveikata, prasidėjo nemiga. G. P. lankosi namuose, kas antrą savaitę, ji kviečia policiją, kadangi pridaro visokių negerų dalykų. Ardo, drasko viską, paskui turi viską atsistatinėti. Išdaužė plyteles koridoriuje. Sulaužė tvorą. Sugadino dujinį pečių. Padarytą neturinę žalą vertina 2000 eurų.

Liudytojas S. P. parodė, kad įvykio laiku po Šv. Kalėdų paskambino jo motina A. P. ir pasakė, kad kalbėjosi su seserimi R., kuri iš sesers sesers E. B. sužinojo ir papasakojo, kad jo tėvas kaltinamasis G. P., prislėpęs visus namus kamerų, pasiklausymo įrangos. Tada nutarė greitai veikti. Kreipėsi į specialistus Vilniuje, kurie užsiima tokių priemonių paieška. Ir sekančią dieną atlikus paiešką aptiko pasiklausymo įrangą, sumontuotą svetainėje minkštoje dalyje. Iš karto kreipėsi į policiją. Įtarimų, kad gali būti klausomasi, buvo jau seniai. Kadangi iš šeimos narių, draugų, išgirsdavo asmeninių mamos gyvenimo detalių, kurių niekas negalėjo žinoti. Yra bandęs ieškoti ir pats, tačiau nerado. Kuriam laikui praėjus po tėvo išėjimo, pas mamą atsirado draugas. Iš aplinkinių pradėjo girdėti įvairias detales. Kada mama tiksliai išeina, kaip tiksliai išeina- per kuriuos vartus, ką veikia, koks to žmogaus vardas, koks adresas. Apie tai pradėjo kalbėti motinos seserys, tėvai, tai kildavo iš bendro pokalbio, tikslaus detalizavimo nebūdavo. Santykiai tarp tėvų konfliktiški dvejus su puse metų. Nuo tada, kai tėvas pradėjo namuose viską gadinti, kad nukentėjusiai būtų sunku gyventi. G. P. jo prašęs, kad mamai nepadėtų, jog pajustų, kaip vienai bus sunku gyventi. Palaiko mamą, su tėvu bendravimas nutrūko. Įvykiu laiku gyveno Vilniaus mieste. gyvenu Vilniuje. 2020 m. antroje pusėje gyveno Vilniuje.

E. B. parodė, kad apie tai, jog jos sesers A. P. namuose buvo padėta kažkokia įranga sužinojo iš sesers R. M., su kuria susiskambino visiškai kitais klausimais. Sesuo jai pasakė, kad sesuo A. kažką rado ir, kad ją seka. Skambutis buvo gal apie mėnesis iki jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, žiemą. Iki pokalbio su seserimi apie tai, kad ji sekama, nebuvo girdėjusi. Su R. M. santykiai iki skambučio buvo neblogi, draugiški. Po šio pokalbio daugiau su seserim nebendrauja. Po šio pokalbio su R. P. bendravo. Prieš vykstant pas tyrėją į apklausą skambino R. P., jo paklausė kas vyksta. G.P. atsakė, jog A. P. jį kaltina, kad ją seka. Daugiau aplinkybių nenurodė.

Liudytoja R. M.: parodė, kad 2020 gruodžio mėnesio 24 d. apie pietus jai paskambino sesuo E.. Pasisveikino su Kūčiom. Pakalbėjo apie valgio ruošimą. E. paklausė ar skambino seseriai A., atsakė, kad dar neskambino. Tada E. B. paklausė jos ar žino, kad G. visur sudėjo kameras ir pasiklausymo įrangą. Pasakė, kad taip daryti negalima, pasakys apie tai A. P.. Tada E. B. pasakė, kad jeigu ji praneš A. P., tai visam gyvenimui ir pridėjo necenzūrinį išsireiškimą. Po to atjungė ragelį. Ji paskambino seseriai ir pranešė, jog pas ją sudėta pasiklausymo įranga, ši išsigando, S. P. ėmėsi veiksmų ir įrangą surado.

2020-12-29 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, nusikalstamos veikos padarymo vieta. Namas, esantis (duomenys neskelbtini). Svetainės viduryje yra odinis pilkos spalvos minkštas kampas. Prie minkšto kampo yra baltas staliukas. Odinis minkštas kampas yra su atlošu. Kampas yra sudarytas iš penkių atskirų, sėdimų vietų. Žiūrint nuo įėjimo tarp trečios ir ketvirtos sėdimos vietos, tarpe, yra rasta vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūros metu kamera yra apvyniota tamsia lipnia juosta. Apžiūros metu kartais sužiba raudonas indikatorius. Vaizdo stebėjimo kamera odinio kampo, sėdimų vietų tarpe, pastatyta vaizdo stebėjimo kameros filmavimo ekrano dalimi į viršų. Iš svetainės, žiūrint į odinį kampą kameros nesimato. Kamera matosi, tik pakėlus odinio kampo sėdimą dalį. Po apžiūros kamera paimta ir supakuota į paketą Nr. 1, su paaiškinamaisiais užrašais (1t. b.l. 16-23);

2021-05-05 specialisto išvada Nr. 11K-54(21), nustatyta, kad nukentėjusios namuose rasta kamera yra belaidė IP kamera PYRAMID PYR-DC2S su WiFi prisijungimo galimybe ir dvipusio garso palaikymu. Prie tyrimui pateiktos vaizdo kameros galima prisijungti naudojant serijos numerį išmaniuoju telefonu arba kompiuteriu. Prisijungimas vykdomas per WiFi tinklą, Yoosee/CMS programos pagalba. Jeigu kamera neturi Wifi prisijungimo arba randasi už jai priskirto WiFi tinklo prisijungimo ribų, neįmanoma nustatyti, kokie prietaisai buvo susieti su tyrimui pateikta vaizdo kamera. Informacija apie susietus išmaniuosius įrenginius kameroje nėra išsaugoma. Tyrimui pateiktoje kameroje, rastos įstatytos 4GB talpos micro SDHC atminties kortelės "transcend", modelis : 9193AB-BG-07SM atmintyje, "record/2020/" kataloge, rasti išlikę 307 vaizdo įrašų failai ir 17 atkurtų vaizdo įrašų failai pateikiami įrašyti į DVD5 disko aplankale "11K-54(21)/" esantį archyvą "11K-54(21).zip", archyvo kontrolinė MD5 suma lygi: 8D8F8CFB8673EA8C5A386F786174177F. Visų vaizdo įrašų failų sąrašas ir jų metaduomenys pateikiami 11K-54(21)/" aplankale esančiame Mateduomenys .xlsx faile, failo MD5 suma: 526582863B63F974CE661F738814C2C5. Tyrimui pateikta vaizdo kamera turi galimybę fiksuojamą vaizdą ar garsą rodyti tiesiogiai. Tiesioginis vaizdo stebėjimas vyksta per išmanųjį įrenginį arba kompiuterį, prisijungus per kameros Yoosee/CMS programos pagalba per Wi Fi tinklą. Tiesioginės peržiūros režime galima įrašyti matomą vaizdą tiesiai į stebėjimo išmanųjį įrenginį arba kompiuterį (1t. b.l. 56-61);

2021-05-25 - 2021-06-04 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėti rastos vaizdo kameros atminties kortelėje išlikę bei ištrini garso ir vaizdo įrašai. Fiksuojamas laikotarpis nuo 2020-09-15 09:38:51 val. iki 2020-12-14, 22:38:35. Peržiūrint užfiksuotas įrašytas ir kortelėje išlikęs grasas, tame tarpe ir nukentėjusios A. P. telefoninių pokalbių, taip pat užfiksuotas veiksmus su kamera atliekantis kaltinamasis( 1t. b.l. 66-89).

Kaltinamasis G. P. pripažinęs, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu sumontavo kamerą turinčią galimybę įrašyti garsą, taip klausyti tiesiogiai kameros buvimo aplinkoje esančio garso, kaltę neigė aiškindamas, jog nesiekė rinkti informacijos apie privatų kito asmens gyvenimą, Kamera buvo įrengta tik tikslu sužinoti ar nukentėjusioji yra namuose, kad galėtų išvengti konfliktų ir atvykti į skyrybų procese dar nepadalintus namus, kuriuose turi teisę lankytis. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, švelninti savo padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Teismų praktikoje analizuojant šiai nusikalstamai veikai būdingus požymius ne kartą pasisakyta, kad šios nusikalstamos veikos objektas – asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, o nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Tokią informaciją rinkti draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai leidžia įstatymas ar teismas. Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi ir pan. Rinkimo neteisėtumas nesietinas su tais atvejais, kai ji renkama iš viešai prieinamų šaltinių, pavyzdžiui, naudojantis interneto vieša paieška, ar asmuo pats informaciją apie privatų gyvenimą atskleidžia ją teikdamas į viešus registrus ar duodamas sutikimą ją skelbti. Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje teisėje privataus gyvenimo sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, pagal kurį privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus (2 straipsnio 39 dalis).

Sprendžiant veikos numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje požymių buvimo, vertintina, kad informacijos rinkimo neteisėtumas baudžiamąja prasme nėra sietinas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio. Būtina įvertinti, ar duomenys, kurių rinkimas buvo nustatytas, iš tiesų laikytini tokiais svarbiais duomenimis apie asmens privatų gyvenimą, ar jų rinkimo aplinkybės yra tokios pavojingos, kad ją rinkusiam asmeniui reikėtų taikyti būtent baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018). Vertinant veiksmų pavojingumą atsižvelgtina į renkamos informacijos ryšį su konkretaus asmens privačiu gyvenimu (ar ji susijusi su išties svarbiais asmens privataus gyvenimo aspektais, arba nors savaime nėra intymi, bet yra surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais; ar tai tik bendresnio pobūdžio, dažnai įvairiais atvejais paties asmens atskleidžiama informacija).

Šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai yra nustatyta, kad dar iki kaltinime nurodytos veikos laiko, teismui buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl kaltinamojo ir nukentėjusios santuokos nutraukimo( Liteko informacinės sistemos duomenimis 2019 metų lapkričio mėnesį). Kaip nustatyta paties G. P. parodymais, jis adresu (duomenys neskelbtini) negyveno apie metus laiko iki vaizdo-garso įrašymo ir perdavimo įrangos paslėpimo. Taigi minėtu adresu buvo asmeninė A. P. gyvenamoji aplinka ir erdvė, kurioje įstatymu saugomas asmens privatumas, nėra jokių duomenų, kad šalys siekia išsaugoti santuoką, taigi pagal faktinius santykius, nukentėjusi ir kaltinamasis veikos metu buvo nesaistomi jokiomis, šeimos santykių turinį sudarančiomis, pareigomis, vienas kito kaip sutuoktinių atžvilgiu. Taigi šiuo atveju neabejotina, kad bet kokie slapti kito asmens veiksmai, kuriais kėsinamasi nukentėjusios privatumą pažeisti, yra neteisėti ir pavojingi. Pažymėtina, kad G. P. atlikti veiksmai patenka į BPK 160 straipsnio reguliuojamą sritį, atliekant ikiteisminį tyrimą tokiems veiksmas atlikti yra būtinas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas. Kaip matyti iš įrenginio atmintyje išlikusios informacijos turinio, užfiksuotas ir nukentėjusios telefoninių pokalbių su kitais asmenimis vienpusis turinys, įrenginys turėjo galimybę garsą transliuoti tiesiogiai, tai reiškia, kad po tokio įrenginio sumontavimo G. P. įgijo galimybę, bet kuriuo metu gauti informaciją, kas vyksta nukentėjusios A. P. gyvenamojoje erdvėje, poilsio zonoje, tame tarpe ir ypač asmeninio pobūdžio ar intymaus pobūdžio dalykus. Šiuo atveju vertinant, kad kaltinamasis Borisevičiaus g. 3 , Marijampolėje negyveno, aplinkybė, jog turi teisę būti minėtu adresu, nedaro jo veiksmų teisėtais ir nepavojingais. Pažymėtina, kad kaip nustatyta įrangos atminties kortelės apžiūros protokolu, pasiklausymo galimybę turinčią kamerą, G. P. naudojo ir turėjo galimybę naudoti daugiau kaip tris mėnesius laiko, tai, kad tokią galimybę turėti siekė, patvirtina ir fiksuoti įrangos įkrovimo tolimesniam naudojimui, slapti kaltinamojo veiksmai. G. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenuoseklūs. Kaltinamasis parodydamas teisme teigė, kad įrangą sumontavo tik vieninteliu tikslu- sužinoti ar nukentėjusioji yra namuose, ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad kamera įrengė namų apsaugos tikslu. Pažymėtina, kad vertinant įrangos paslėpimo vietą, galimybė atlikti namų apsauginę funkciją yra aiškiai kaltinamojo išgalvota siekiant pateisinti savo veiksmus. Sužinoti ar asmuo yra namuose, G. P. turėjo galimybę susisiekus telefonu, atvykus į namų valdą, kurioje turi teisę lankytis, neabejotina, kad tokiam tikslui pasiekti, pakankamai nemažą vertę( 1t. b.l. 157) turinčios įrangos įrengimas, jos priežiūra, akivaizdžiai neadekvatūs veiksmai, teismas tokį kaltinamojo nurodomą tikslą vertina kaip išgalvotą ir priderintą prie situacijos, tai yra tarp jo ir A. P. susiklosčiusių santykių. Vertinant, kad tarp G. P. ir A. P. konfliktiški santykiai, vyksta santuokos nutraukimo ir turto dalybų procesas, įrangos įrengimo vietą, naudojimo laiką, teismas neabejoja, kad G. P. tikslas buvo neteisėtai gauti informaciją apie A. P. asmeninį privatų gyvenimą ir jo detales. BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis formali. Šiuo atveju, neturi reikšmės, kad slapto sekimo metu gauta informacija nebuvo paskleista, ar iki įrangos radimo surinktas turinys nebuvo itin privataus ir asmeninio pobūdžio, veikos pavojingumą šiuo atveju apibūdina pats tikslas slapta rinkti informaciją nukentėjusiai esant gyvenamajame būste, informacijos rinkimo neteisėtas būdas, vieta ir laikas, teismas vertina, kad veiksmai siekia nusikaltimui būdingą pavojingumo laipsnį.

Teismas įvertinęs baudžiamosios bylos įrodymų visumą neabejoja, kad kaltinamasis suprato, jog veikia pavojingai, nusikalstamai, t. y. paslėpdamas, asmens, su kuriuo faktiškai pasibaigę šeimos santykiai, gyvenamojoje vietoje ir asmeninėje erdvėje, poilsio zonoje esančioje sofoje, slapto sekimo įrenginį, suprato, kad šį įrenginį panaudos ir naudojo sutuoktinės pokalbiams slapta klausytis ir norėjo taip veikti. Vien privataus asmens pokalbių klausymosi, bei jo sekimo naudojant specialią slaptai sumontuotą techniką klausymosi, pakanka G. P. baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 167 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytą veika teisingai kvalifikuota pagal BK 167 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

G. P. anksčiau neteistas, metų bėgyje nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, charakterizuojamas teigiamai, teismas vertina, kad nusikaltimas nėra dėsningai sekantis iš kaltinamojo gyvenimo būdo, daugiau atsitiktinė, iš konfliktinių santykių su nukentėjusia išsivysčiusi pasekmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, jam turi būti skiriama sankcijoje numatyta baudos bausmė, artimesnė minimaliai.

Nukentėjusi A. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo G. P. 2000 eurų neturtinės žalos, 500 eurų turtinės žalos ir 1600 eurų teisinės pagalbos išlaidas(1 t. b.l 133-140, 2t. b.l. 46). Nurodė, kad patyrė turtinę žala, kadangi sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) biurui 500 eurų, pagal sudarytą sutartį dėl neteisėto informacijos rinkimo patikrinimo. Patikrinus pasitvirtino, jog kaltinamasis įrengęs slaptą sekimo įrangą. Neturtinę žalą patyrė, kadangi dėl kaltinamojo nusikaltimo pasijuto labai pažeminta, išsigando, buvo sukrėsta, patyrė išgyvenimus nerimą, , po įvykio gyveno įtampoje.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vertinant įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš nukentėjusią, neteisėtai rinko informaciją apie jos privatų gyvenimą, tai darė slaptai, naudojo specialią įrangą, įrangai surasti reikalinga specialistų pagalbą, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų (1t. b.l. 136-139) sutartį dėl privataus gyvenimo ir paslapčių užtikrinimo, sudarė S. P., 500 eurų mokėjimus UAB(duomenys neskelbtini), taip pat atliko S. R.. Nėra duomenų, kad nurodomas išlaidas (kaip nurodoma civiliniame ieškinyje sumokant(duomenys neskelbtini)), patyrė A. P.. Šiuo atveju S. P. turi teisę reikšti ieškinį civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą A. P. civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje atmestinas (BPK 115 straipsnis).

CK 2.23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi nustatyta, jog G. P. pažeisdamas nukentėjusios teisę į privatumą neteisėtai rinko informacija apie ją, A. P. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, vien nusikaltimo padarymo konstatavimas šiuo atveju nėra pakankamas. CK 2.23 straipsnis nereglamentuoja neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, šie kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, t. y. asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.

Neabejotina, kad asmens privatumas yra didelė vertybė, šiuo atveju pasiklausimo priemonė įrengta nukentėjusios privačioje erdvėje, neabejotina, kad nukentėjusi sužinojusi šią aplinkybę patyrė baimės ir nesaugumo jausmą, buvo sukrėsta. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu kaltininko veiksmu. Kaltinamasis yra sveikas, darbingas ir dirbantis. Vertinant ir tai, kad veika įvykdyta dėl asmeninio pobūdžio paskatų, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendis, apeliacinės bylos numeris 1A-356-312/2021 nustatyta 700 eurų neturtinė žala, Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, apeliacinės bylos numeris 1A-119-606/2021, nustatyta 1000 eurų neturtinė žala, 2000 eurų neturtinė žala nustatyta kasacinėje byloje numeris 2K-52-942/2020 ir kt. ) laikytina, kad prašoma priteisti 2000 eurų dydžio neturtinė žala nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nukentėjusios civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas priteisiant jos naudai 1500 eurų neturtinės žalos.

Vadovaujantis BPK 105 str. 103 str. 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusios naudai priteistinos 1600 eurų turėtos išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti, turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.

G. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamas priemones -vaizdo stebėjimo kamerą "Pyramid', atminties kortelę "Transcend". Minėti daiktai yra individualios įmonės(1t. b.l. 157), kurios savininkas G. P., taigi neabejotina, kad juridiniam asmeniui buvo žinoma, jog turtas bus naudojamas nusikalstamoje veikoje. Minėti daiktai konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos priemonės ( BK 72 straipsnio 1dalis, 2 dalis, 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu 305 straipsniu 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 60 MGL, tai yra 3000 (trijų tūkstančių) eurų bauda.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, G. P. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 12(dvylikos) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

A. P. (gim. (duomenys neskelbtini).) civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jos naudai 1500 eurų neturtinės žalos iš G. P., likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. P. 1600 eurų A. P. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi, BPK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti Marijampolės apskrities VPK saugomus- vaizdo stebėjimo kamera "Pyramid', atminties kortelę "Transcend".

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.