- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-880-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00029-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- S. R.
- Ieškovas
- LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-880-425/2013
Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00029-2013-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 10 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. R. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-847/2013 pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei S. R. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės S. R. 4 896 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas paaiškino, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūra pagal gautą 2012 m. rugpjūčio 24 d. pranešimą nuvyko į vietą ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype nukirsti trys paprastieji ąžuolai 61 cm, 47 cm ir 45 cm skersmens, iš viso 153 cm. Neteisėtą medžių kirtimą neturėdama leidimo įvykdė S. R.. Už šį pažeidimą jai buvo taikyta administracinė atsakomybė, Biržų rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-9-857/2012 paskirta 150 Lt bauda. Neteisėtai, be leidimo nupjaudama žalius medžius, atsakovė padarė žalą gamtai, kuri apskaičiuota vadovaujantis 1995-12-14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika ir 2008-06-26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priedo 2.3. p., kad atsižvelgiant į medžių grupę paprastieji ąžuolai priskirti III grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainotas 32 Lt. Nuostoliai, padaryti gamtai, pagal šio įsakymo 14.1 punktą skaičiuojami už kiekvieną kelmo skersmens centimetrą ir žala sudaro 4 896 Lt (153 cm x 32 Lt). Agentūra 2012-09-20 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl gamtai padarytos žalos geranoriško atlyginimo, tačiau ji nebuvo atlyginta.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės S. R. ieškovui LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui 4 896 Lt padarytai žalai gamtai atlyginti ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 147 Lt žyminio mokesčio ir 37,06 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad ieškovo atstovų, atsakovės ir liudytojos paaiškinimais, byloje esančiu administracinio teisės pažeidimo nutarimu, administracinės bylos medžiaga ir kita rašytine bylos medžiaga įrodyta, kad S. R. neteisėtai nukirto tris paprastuosius ąžuolus, kurių bendras skersmuo sudaro 153 cm., neturėdama leidimo, tuo padarydama 4 896 Lt žalą gamtai. Neteisėtai, be leidimo nupjaudama žalius medžius, atsakovė pažeidė kelis teisės aktus. Atsakovės nukirsti medžiai – paprastieji ąžuolai yra saugotini, kuriems nukirsti reikalingas savivaldybės išduotas leidimas. Asmuo, neteisėtai iškirtęs saugotinus medžius, gamtai padarytus nuostolius atlygina pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, 1 priedo 2.3. p. reglamentuoja, jog nukirsti medžiai (paprastieji ąžuolai) priskirti III grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainotas 32 Lt. Žala gamtai sudaro 4 896 Lt (153 cm x 32 Lt). Nors atsakovė teigė, kad iškirstų medžių būklė prasta, jie buvo sausi, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apsaugos agentūros specialistas A. G., administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad atsakovė S. R. jam aiškinusi, jog medžių dėl saugumo nereikėjo kirsti, o reikia medienos klėčiai suremontuoti, be to, ant medžių kamienų jokių pažeidimų nebuvo, medžių skersinių rievės taip pat nerodė prastos medžių būklės, todėl atsakovės argumentus atmetė. Teismas iš atsakovės taip pat priteisė procesinę paskirtį atliekančias palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė S. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantė nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes vien neteisėto medžių iškirtimo faktas ir padarytos turtinės žalos gamtai įvertinimas pagal iškirstos medienos kamieno skersmens centimetrus nėra besąlygiškas pagrindas teigti, jog buvo padaryta žala gamtai. Teismas nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimo. Atsakovė pažymėjo, kad iškirto sausus ir ligotus ąžuolus. Sausos ąžuolų šakos, nulaužtos vėjo, krito ant elektros laidų, pastatų, taip keldamos pavojų. Vienas ąžuolas augo tik 8 metrai nuo klojimo, todėl kėlė pavojų pastatui. Remiantis LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo 4 p. saugotini medžiai ir krūmai neatlygintinai gali būti kertami, kai jie nudžiūvę, išpuvę, apipulti grybinių ligų, auga arti pastatų, kelia grėsmę pastatui. Kadangi atsakovė nukirto sausus, sunykusius dėl ligos medžius, žala gamtai nebuvo padaryta. Kad ąžuolai buvo nepatenkinamos būklės patvirtino Vabalninko girininkijos girininko pažyma, liudytojais apklausti J. G., J. B., R. A.. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ąžuolų kamienus apžiūrėję liudytojai tai padarė vėliau nei buvo išduota Biržų rajono savivaldybės 2012-11-13 pažyma. A. G., Z. P., J. G. medžių būklę vertino pagal medžių kamienus ir kelmus. Z. P. medžių būklę vertino ieškovo, o ne atsakovės prašymu, jos pareigos suteikia jai tokią teisę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Z. P. parodymus, jog medžių būklė nebuvo gera, vertino kritiškai, o vadovavosi tik A. G. teiginiais. Teismas nevertino Z. P. parodymų, jog medžiai negalėjo būti jauni, todėl negalėjo būti labai geros būklės ir S. R. būtų buvęs išduotas leidimas neatlygintiniam kirtimui. Sprendime nenurodyta, koks neigiamas aplinkos pokytis atsirado dėl be leidimo iškirstų sausų ąžuolų. Apeliantė pažymėjo, kad ji tik pagerino kraštovaizdį, nes iškirto išdžiūvusius ir ligotus medžius, taip apsaugodama sveikus medžius nuo ligų plitimo.
Atsiliepimas
Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo 2013-09-13 sprendimą palikti nepakeistą, o S. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės nukirsti medžius, t. y. savivaliauti ir pati asmeniškai nuspręsti dėl reikalingumo juos nukirsti, o turėjo kreiptis į institucijas, atsakingas už aplinkos tvarkymą, ir gauti tam leidimą. Medžių būklę būtų įvertinusi prie rajono savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija ir priėmusi sprendimą išduoti leidimą kirsti, genėti arba įvertinti jų atkuriamąją vertę ir nuspręsti, kokie medžiai turi būti atsodinti, arba leidimo neišduoti. Atsakovės teiginiai, kad medžiai buvo sausi ir ligoti, paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, apklaustų liudytojų parodymais. Ginčo medžiai nepapuola į be leidimo galimus atlikti kirtimus, todėl atsakovė privalėjo leidimą gauti. Aplinkos įstatymas įtvirtina principą, kad gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų priemonių išvengti žalos, o padariusieji žalos privalo atlyginti visus nuostolius, neatsižvelgiant į kaltę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų: apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo žalos faktą, nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų egzistavimo, nevertino liudytojų paaiškinimų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-09-20 Administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo užfiksuotas ATPK 78 str. 1 d. pažeidimas ir nustatyta, kad atsakovė S. R. be leidimo nukirto tris paprastuosius ąžuolus, augusius žemės sklype (duomenys neskelbtini) , kurių bendras skersmuo 153 cm (b. l. 6-8). 2012-09-28 nutarimu Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. B3-75-(7-12) Panevėžio RAAD Biržų rajono agentūra atsakovei paskyrė 450 Lt baudą už ATPK 78 str. 1 d. pažeidimą (b. l. 9). Atsakovei minėtą nutarimą apskundus, Biržų rajono apylinkės teismas (adm. b. Nr. II-9-857/2012) nustatė, jog buvo praleisti ATPK 35 str. nustatyti terminai administracinei nuobaudai skirti, todėl nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikino ir bylą dalyje dėl neteisėto medžių iškirtimo nutraukė. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, jog S. R. neneigė be leidimo nupjovusi tris ąžuolus, o teismo posėdžio metu pripažino, jog jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 78 str. 1 d. Kadangi administracinėje byloje žalos atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas, ieškovas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 4 896 Lt gamtai padarytos žalos priteisimo.
Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (LR Aplinkos apsaugos įstatymas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Atsakovė pripažino atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. 2012 m. vasario-kovo mėn. nukirtusi tris ąžuolus, neturėdama tam savivaldybės leidimo. Ieškovas teigia, kad atsakovė šiais veiksmais padarė 4 896 Lt žalos aplinkai, atsakovė nurodo, kad jos veiksmais žala gamtai nepadaryta, kadangi medžiai buvo sausi ir ligoti.
Pagal LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintus Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtintą sąrašą ir medžių ir krūmų priskyrimą saugotiniems, medžiai, augantys kaimų bendro naudojimo teritorijose, valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai– ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose, priskirti prie saugotinų medžių (3.8 p., 3.10 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – saugotini medžiai kertami, turint savivaldybės išduotą leidimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė medžius iškirto neturėdama savivaldybės leidimo, taigi atliko neteisėtus veiksmus.
Asmuo, neteisėtai iškirtęs saugotinus medžius, gamtai padarytus nuostolius atlygina pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kurių 1 priedo 2.3. p. reglamentuoja, jog nukirsti medžiai (paprastieji ąžuolai) priskirti III grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainotas 32 Lt. Žala gamtai sudaro 4 896 Lt (153 cm x 32 Lt). Apeliantė teigia, jog iškirsti medžiai buvo ligoti ir sausi, todėl žala aplinkai neatsirado. Pažymėtina, kad pagal jau minėtą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai nudžiūvę, išpuvę, pažeisti stiebo ir šaknų puviniu, auga arti pastatų ir tamsina langus ir kt. Šio įsakymo 5 p. įtvirtina, jog saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje. Tokį vertinimą atlieka ne atsakovė, girininkai, kaimynai ar kiti nesusiję asmenys, tačiau rajono savivaldybė, kuri turi teisę pasitelkti prie savivaldybės sudarytą Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją. Nagrinėjamu atveju iškirstų medžių vertinimas nebuvo atliktas, leidimas nebuvo gautas, todėl daryti išvados, kad nukirsti paprastieji ąžuolai galėjo būti kertami neatlyginamai, nėra pagrindo. Apeliantė teigia, kad liudytojai J. G., J. B., R. A. patvirtino, jog nukirsti ąžuolai nebuvo žali, o Vabalninko girininkijos girininkas ąžuolų būklę vertino nepatenkinamai. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad medžio būklei įvertinti reikia specialių žinių, kurių sklypo bendrasavininkė J. B. ir žemės sklypo kaimynas R. A. neturi. Be to, kaip jau buvo minėta, medžius vertina ir leidimus išduoda savivaldybė, todėl Vabalninko girininkijos girininko J. G. atliktas nukirstų medžių įvertinimas nepatenkinamai negali būti laikomas tinkamu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 prasme ir tokio vertinimo pagrindu savivaldybė neišduoda leidimų medžiams kirsti ar šalinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į kitų liudytojų - Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriaus vyriausiosios kraštovaizdžio specialistės Z. P. bei Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. inspektoriaus A. G. parodymus. Šie liudytojai, vertindami tų pačių nukirstų ąžuolų kamienus kaip ir J. G., nurodė, kad atsakovei pašalinus medžių lają, pagal turimus medžių kamienus teigti, kad medžiai buvo nudžiūvę, negalima, o ąžuolų būklė įvertinta patenkinamai. Atsakovė nukirsdama medžius be leidimo, savo neteisėtais veiksmais sukūrė tokias pasekmes, kad specialistai negali objektyviai įvertinti tikrosios buvusios medžių būklės, o pagal įvertintus kamienus, teigti, kad medžiai buvo sausi, nėra pagrindo. Nors Z. P. ir nurodė, kad rajono savivaldybė atsakovei tikriausiai būtų išdavusi leidimą medžiams šalinti, tačiau pridūrė, kad nebūtinai tiems medžiams, kurie buvo nukirsti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu. Egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės S. R. priteisė gamtai padarytą žalą, kurios dydis apskaičiuotas pagal LR Aplinkos ministro patvirtintą tvarką. Apeliantė nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių gamtai padaryta žala turėtų būti mažinama ar skaičiuojama remiantis kitokiu žalos nustatymo būdu.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.