- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-13
- Bylos Nr.
- 2-105-847/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00029-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Atsakovas
- S. R.
- Ieškovas
- LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Ingrida Meiduvienė
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei ir A. G., dalyvaujant ieškovo atstovams A. K. ir Mantei Ramanauskienei, atsakovei S. R., jos atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei S. R. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b.l. 3-5) prašo priteisti iš atsakovės 4896 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūra (toliau - Agentūra) pagal gautą 2012 m. rugpjūčio 24 d. pranešimą nuvyko į vietą ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nukirsti trys paprastieji ąžuolai 61 cm, 47 cm ir 45 cm skersmens, iš viso 153 cm. Neteisėtą medžių kirtimą neturėdama leidimo įvykdė S. R.. Už šį pažeidimą jai buvo taikyta administracinė atsakomybė. A. A. nutarimą, ginčas iš esmės išspręstas 2012-12-19 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. II-9-857/2012, kuria paskirta 150 Lt bauda. S. R. teismo nutartimi paskirtos nuobaudos neginčijo. Agentūros 2012-09-28 d. nutarimo Nr. AM 087383 dalis, kuria buvo skirta bauda pagal ATPK 78 str. 1 d. yra panaikinta, pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui.
Neteisėtai, be leidimo nupjaudama žalius medžius, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus. Atsakovės padarytą žalą kraštovaizdžiui įrodo įsiteisėjusi 2012-12-19 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartis administracinėje byloje Nr. II-9-857/2012, kurioje teismas nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus dėl ąžuolų iškirtimo neturint leidimo medžiams kirsti ir jos kaltę. Dėl atsakovės kaltės padaryta žala gamtai, kuri apskaičiuota vadovaujantis 1995-12-14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika ir 2008-06-26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priedo 2.3. p., kad atsižvelgiant į medžių grupę paprastieji ąžuolai priskirti III grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainotas 32 Lt. Nuostoliai, padaryti gamtai, pagal šio įsakymo 14.1 punktą skaičiuojami už kiekvieną kelmo skersmens centimetrą ir žala sudaro 4896 Lt (153 cm x 32 Lt). Agentūra 2012-09-20 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl gamtai padarytos žalos geranoriško atlyginimo, tačiau ji nebuvo atlyginta.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė neteisėtai sunaikino tris paprastuosius ąžuolus ir padarė žalą aplinkai. Dėl atsakovės kaltės padaryta žala buvo paskaičiuota vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad neturėjo leidimo medžiams kirsti. Leidimus kirsti išduoda savivaldybė. Jei būtų turėjusi leidimą, tai komisija, kurios atstovas yra vienas iš ieškovų, vietoje būtų įvertinusi stovinčių medžių būklę, jų stovį ir priėmusi sprendimą leisti kirsti ar tik apgenėti, ar neleisti kirsti. To padaryta nebuvo, šiai dienai medžių būklės įvertinti negalima. Gavus skundą, kai jau buvo įvykdytas neteisėtas kirtimas, buvo nuvykęs agentūros atstovas, bet natūroje medžių nebuvo, gulėjo keli kamienai be šakų. Kaip atrodė šakos ir lapija, nebegalėjo įvertinti. Iš nuotraukų matyti, jog medžiai jau buvo nugenėti, tad įvertinti medžių negalėjo. Ministro įsakymas įpareigoja vertinti augančius medžius, natūroje, tačiau šiuo atveju tokios galimybės nebuvo. Medžiai buvo sveiki, nėra jokių veiksnių, jog medžiai buvo blogos būklės, kad juos reikėtų nukirsti. Žala pasireiškė tuo, kad buvo sunaikintas kraštovaizdžio objektas - ginčo medžiai, kurie nebeatlieka medžio funkcijų: nevalo oro, neišskiria deguonies. Medžių būklė vertinama jiems augant, o žala skaičiuojama įvertinus būklę natūroje. Nuo medžių būklės žalos dydis kinta. Žala skaičiuojama pagal ministro metodiką. Jei matyti, kad kelmas sveikas, laikoma, jog ir medis sveikas. Atkuriamosios vertės yra kita metodika ir įkainiai. Ši metodika naudojama ne žalai, o medžių atkuriamajai vertei nustatyti. Ieškovo žala skaičiuojama pagal 1995-12-14 d. aplinkos ministerijos įsakymą ir pagal aplinkos ministro 2008-06-26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius. Miškininkai privačiose valdose miško nevertina, jiems tokia teisė nesuteikta, o savivaldybės atstovė nėra pasisakiusi, jog medžiai nevertingi ar nepatenkinamos būklės. Administracinėje byloje liudytoja Z. Pipirienė sakė, jog „medžiai galėjo būti ne itin geros būklės“, kad „mediena buvo be pakenkimų“. Kai nekyla ginčas, gali spręsti ir viena specialistė, o jam kilus - komisija. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti 4896 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovo atstovė Mantė Ramanauskienė teismo posėdyje paaiškino, kad dalyvavo medžių įvertinime. Vienas iš nukirstų medžių augo šalia kito, kuris buvo žymiai plonesnis, bet buvo pasirinktas kirsti storesnis. Jei medžiai buvo be šakų, ką teigia atsakovė, tai kaip galėjo trukdyti pastatams, kurie buvo toliau. Medžiai buvo sveiki. Namas buvo 8,2 m. atstumu nuo medžių. Koks buvo medžių aukštis, nebegalėjo įvertinti. Dviejų medžių kamienai buvo po pustrečio metro. Medžiai buvo supjaustyti. Neturi metodikos nustatyti medžio aukščio pagal kamieno dydį, vertino tik medžio būklę pagal kamieną. Vienintelis medis galimai galėjo pasiekti namą, jei būtų griuvęs, bet liko dar arčiau klojimo kiti nenupjauti medžiai. Į įvykio vietą buvo nuvykusi du kartus. Paaiškėjus, jog medžiai buvo vertinti kito specialisto, o ne savivaldybės, kreipėsi į juos. Pirmą kartą būdama su A. Griška atidžiai apžiūrėjo medžius. Kamienai ir kelmai rasti geri. Kraštovaizdžio specialistai vertino medžius ir pagal kitus, jau sulapojusius medžius, tad buvo nustatyta, jog medžiai buvo geri. Nukirstų medžių nebuvo galima įvertinti. Buvo įvertinti tik kelmai. Antrąjį kartą buvo nuvežta specialistė Zita Pipirienė, kuri ir vertino pasakydama, jog mediena buvo be pakenkimų. Sausio mėnesį kirsti medžiai negalėjo būti sulapoję. Vietoje buvo žiūrima, kodėl buvo pasirinktas storesnis medis. Po pusės metų kirsto medžio žievė galėjo būti atšokusi. Kertant medį, jį pjaunant žievė lūžta, trupa. Aplinkos apsaugos pareigūnai vertino pagal tai, ką rado - nukirstus medžius. Savivaldybė žiūri medžius, ne kelmus, ne kamienus. Pagal želdinių metodiką įvertino medžius, šis vertinimas yra nukirstų medžių pagal tai, kas yra likę. Nuotraukos darytos rugpjūčio 24 d. pirmo apsilankymo metu, kada rado du kamienus, tris nukirstus medžius. Yra vieno medžio dviejų kamienų nuotraukos. Medžių aukščio nematavo, matavo tik kelmo skersmenį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b.l. 28-29) nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl prašo ieškinį atmesti. Žalos gamtai nepadariusi, nes nukirto ne žalius, o sausus, ligotus ąžuolus. Vėjo nulaužtos sausos ąžuolų šakos nuo 2010 metų krito ant elektros laidų, pastatų, keldamos pastovų pavojų. Vienas iš ąžuolų augo tik apie aštuonis metrus nuo pastato (klojimo), todėl kėlė pavojų pastatui, nes griūdamas galėjo jį sugriauti, šis ąžuolas augo namų valdoje. Atsakovė iš karto nesutiko su ieškovo 2012-09-20 d. patikrinimo akte Nr. B.9-176 nurodyta nukirstų paprastųjų ąžuolų būklės įvertinimu „gera“. Dokumentai - Vabalninko girininkijos girininko J. G. pažyma, kurioje nukirsti ąžuolai įvertinti nepatenkinamai ir 2012-11-13 d. Biržų rajono savivaldybės raštas Nr. SN-1531, kuriame atsakovės nukirstų ąžuolų būklė įvertinta patenkinamai, patvirtina, kad ąžuolų būklė tikrai nebuvo gera, o administracinėje byloje Nr. II-9-857/2012 apklausti liudytojai patvirtino, kad ąžuolai buvo nudžiūvę, o ne žali. Liudytoja apklausta Zita Pipirienė, kuri apžiūrėjo nukirstus ąžuolus ir įvertino jų būklę patenkinamai, teismo posėdžio metu nurodė, kad nenukirsto medžio būklė galėtų būti įvertinta dar prasčiau, kad esant tokiai medžių būklei ji atsakovei tikrai būtų išdavusi leidimą neatlygintiniam ąžuolų kirtimui. Ieškovas šias aplinkybes ignoruoja.
2008-01-31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 4 p. reglamentuoja, jog saugotini medžiai ir krūmai neatlygintinai gali būti kertami (šalinami) šiais atvejais, kai jie nudžiūvę, išpuvę, apipulti grybinių ligų, auga arti pastatų, kelia grėsmę pastatui. Šio aprašo 12.1. p. numatyta, kad saugotinų medžių vertė neatlyginama, kai 4 p. nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo. Taigi atsakovė nukirto sausus, nudžiūvusius, sunykusius dėl ligos, keliančius pavojų elektros laidams ir pastatui ąžuolus, kurie turi būti kertami neatlygintinai, o ieškovas nepagrįstai prašo priteisti aplinkai padarytą žalą.
Atsakovė pripažįsta nežinojusi, jog ir sausiems ąžuolams nukirsti reikalingas leidimas. Sutinka pažeidusi įstatymą nesikreipdama į savivaldybę dėl tokio leidimo gavimo. Nukirsdama medžius, kurie turi būti kertami neatlygintinai, jokios žalos gamtai nepadarė, medžių nesunaikino, jie jau buvo sunykę dėl ligos, o ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
Ieškovas ieškinyje neįrodinėja, koks neigiamas aplinkos pokytis atsirado atsakovės neteisėtais veiksmais (sausų ąžuolų nupjovimu be leidimo), o apsiriboja tik CPK 182 straipsnio 2 punkto nurodymu ir mano, kad aplinkybę, jog atsakovė padarė žalą kraštovaizdžiui, įrodo prejudicinis faktas, t.y. įsiteisėjusi 2012-12-19 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartis administracinėje byloje Nr. II-9-857/2012. Su tokiu ieškovo teiginiu nesutinka, nes teismas reikalavimą dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Taip pat nesutinka, kad teismas administracinėje byloje nustatė aplinkybes, kad atsakovė padarė žalą gamtai ir to nereikia ieškovui įrodinėti civilinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. 2010 m. ąžuolai turėjo žalių lapelių. 2011 m. jie išstovėjo sausi, norėjo įsitikinti, kad jie tikrai nežaliuos, tad 2012 m. vasario pabaigoje atsakovė juos nupjovė, kad netrukdytų kitiems medžiams. Medžiai neturėjo šakų. Keturi ąžuolai augo vienoje eilėje, du nupjovė. Trečias ąžuolas stovėjo iki pastato už aštuonių metrų, jo šakos siekia iki penkiolikos metrų, jis buvo pasviręs į kiemo pusę, gretimai stovintys ąžuolai buvo stipresni. Atsakovė nupjovė medį, kurio pagrindinės šakos buvo sausos, jos trupėdavo, kai pūsdavo vėjas, šaka užkabindavo laidus. Inspektoriai buvo tris kartus: pirmą kartą buvo A. Griška su M. Ramanauskiene, nes jie gavo skundą ir turėjo jį tirti, jie tik išsimatavo kelmus, kamienai gulėjo šalia medžių, kamienai buvo padėti atskirai, atsakovė jų nelietė. Šalia augo žymiai storesnis medis, bet atvykęs savivaldybės atstovas sakė, jog jam jau galima duoti leidimą pjauti. Pirmą kartą išmatavo tik stiebus ir atstumą nuo pastatų iki ąžuolų, į šakas nekreipė dėmesio. Antrą kartą atvykę tik davė pasirašyti dokumentus, o trečią kartą apžiūrėjo ne tik kelmus, sakė, jog vieno ąžuolo kamienas buvo pakeistas. B. K. mašina, vežė šiukšles. Specialistai apėjo visą sodybą. Pamatę malkas klausė, iš kur pjovė beržus. Sakė, jog ten ne beržas. Medžiams žievė buvo nusilupusi. Kol medis turėjo bent keletą lapų, jo nelietė. Žalos gamtai nepadarė. Pripažįsta kaltę, kad nepaprašė leidimo. Atsakovė pasiskambino į Biržus, į girininkiją. Atsiliepęs vyras sakė, jog atvyks pažiūrėti. Buvo atvykę Vabalninko girininkas ir du vyrai iš Biržų. Vienas girininkas matė augančias kempines ant nuvirtusio medžio, matė, kad buvo iškirmijusios šakos. Atvykę vyrai matė iškirmijusius kamienus ir sakė, jog jei nori leidimo, reikia kreiptis į savivaldybę. Juos kvietė, kai medžiai buvo nupjauti. Atsakovę rugsėjo mėnesį apskundė. Yra trys bendrasavininkiai. Jei medžiai trukdytų elektros laidams, tai turi tvarkyti elektrikai.
Atsakovės atstovė advokatė I. Meiduvienė paaiškino, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka, nes ieškinys yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
L. Z. Pipirienė paaiškino, kad dirba Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriuje vyriausiąja kraštovaizdžio specialiste. Nuvažiavusi į vietą matė tik nukirstų medžių kamienų dalis. Šakos buvo sutvarkytos, iš jų būtų galima spręsti apie medžių būklę - tai yra labai svarbu nustatant medžių vertę ir padarytą žalą. Lajos šakos leidžia nustatyti, ar tai buvo sausi medžiai ar stipriai pažeisti, iš medžių kamieno to nustatyti buvo neįmanoma, bet sutrešusių kamienų tikrai nebuvo. Medžiai buvo kirsti savavališkai, nederinant su niekuo, neprašius leidimo. Liudytoja atlieka darbą, susijusį su leidimų išdavimu, medžių žymėjimu, vyksta į vietą, pažįsta medžių rūšis, nes pagal tai ir sprendžiama medžių atstatomoji vertė, įkainiai. Atsakovė į savivaldybę nesikreipė. Jei yra žemės nuosavybė, žemės ūkio paskirties leidimas tikrai buvo reikalingas. Jei yra daugiau savininkų, tuomet turi būti visų savininkų sutikimai. Nusprendė iš kamienų, kad medžių būklė patenkinama, nes kamienai nebuvo sutrešę. Įvertino, kad būklė patenkinama todėl, kad kamiene buvo pažeidimų. Vertino ir pagal tai, kokie medžiai augo sodyboje. Tai buvo sena sodyba ir iš to, kas augo, nebuvo galima vertinti, kad tie medžiai nėra jauni, pagal skersmenis nėra tokio amžiaus, kad galėtų būti labai geros būklės. Aiškiai matėsi – ten, kur augo medžiai, buvo vienas kito stelbiami, o kamienai nesutręšę, būklė negalėjo būti ir labai bloga. Nustatydama medžių būklę liudytoja vadovavosi 2008-06-26 d. ministro įsakymu „Dėl želdinių atkuriamosios vertės patvirtinimo“. Matė, kad iš visų sodyboje esančių želdinių geros būklės želdinių nebuvo. Gali būti, kad leidimas nereikalingas, jei yra namų valda. O esant ginčui važiuoja į vietą ir sprendžia. Kai želdinys yra visiškai sveikas, nepakenktas siūloma mokėti atstatomąją vertę. Dėl šio ginčo neturėjo prašymo. Komisija yra kviečiama, kai želdiniai kertami visuomeniniuose plotuose, visuomeninės paskirties arba kai neįmanoma įvertinti. Medis ir mediena yra du skirtingi dalykai. Apie medį, apie jo gyvybingumą beveik viską pasako medžio laja. Į lają pažiūrėjus, galima spręsti, kiek yra lajos sveikos, kaip laja suformuota: ar taisyklingai, ar simetriškai, ar daug yra pakenkta šakų, ar yra džiūstanti viršūnė. Nežino, kodėl nebuvo šakų, gal buvo išvežtos. Nematė šakų ir buvo ne visi kamienai, nematė medžio viršutinės dalies. Patikrinimą atlikti buvo nuvykę rudenį-žiemą. Jeigu reikia, skyrius skaičiuoja ir atstatomąją vertę, bet daugeliu atvejų neskaičiuoja, kada norima kirsti neatlygintinai ar kai nepatenka į tuos paminėtus punktus, ar kai žmogus labai prašo, kad jam to reikia dėl vykdomų statybų, kanalizacijos klojimo. Paaiškinus žmonėms, šie geranoriškai sutinka, kad tą medį reikia išsaugoti, nes nemato prasmės mokėti nemažą atstatomąją vertę. Liudytoja būtų davusi leidimą neatlygintinam kirtimui iš to, kas matėsi nuvykus į vietą ir išnagrinėjusi dokumentus, išsiaiškinusi savininkus. Sodyboje yra nejauni, brandaus amžiaus želdiniai, todėl tokiu atveju kirtimus galima atlikti. Žalą už neteisėtus kirtimus apskaičiuoja aplinkos apsaugos agentūra. Atkuriamoji vertė yra medžio vertė. Liudytoja važiuoja į vietą ir svarsto, kurie medžiai yra kertami ir kuriems yra reikalingas leidimas. Šiuo atveju taip pat. Leidimą turi išduoti vertinant situaciją pagal esamus želdinius, leidimą tikrai būtų gavę, tik negali atsakyti, ar šiems trims ąžuolams, ar kitiems medžiams. Leidimas išduodamas vadovaujantis punktais, vertinant medžių būklę. Ar šakos ant kamieno buvo nupjautos ar ne, negali atsakyti, nes labai to nenagrinėjo ir tik vėliau suprato, kad nėra šakų. Turi reikšmės, ar šakos nupjautos. Jei šakos nebuvo nupjautos, gal tie medžiai išties buvo be šakų. Apžiūrėjus fotonuotrauką (b.l. 19) rąstas yra be viršūnės ir negalima spręsti, ar buvo tų lajų. Kadangi kitų medžių lajos buvo aukštai, iš to ir galima spręsti, kad medžių būklė nebuvo labai gera. Kada spaudžiami medžiai lajas kelia aukštyn, apatinės šakos numetamos, todėl ir negalima nuspręsti, nes yra tik pusė medžio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo atstovų, atsakovės ir liudytojos paaiškinimais, byloje esančiu administracinio teisės pažeidimo nutarimu, administracinės bylos medžiaga ir kita rašytine bylos medžiaga įrodyta, kad Stasė R. S. g. 1(duomenys neskelbtini)., žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtai nukirto tris paprastuosius ąžuolus, kurių bendras skersmuo sudaro 153 cm., neturėdama leidimo, tuo padarydama 4896 Lt žalą gamtai (b.l. 10). Dėl S. R. veiksmų nukertant medžius, 2012-09-20 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 6-7) ir 2012-09-28 d. nutarimu už šią veiką ji buvo nubausta galutine nuobauda - 450 Lt bauda (b.l. 9). Paaiškinime S. R. nurodė, kad nežinojo teisės akto, jog reikia turėti leidimą medžiams kirsti ir dėl pažeidimo gailisi (b.l. 7). Tai, kad medžiai iškirsti neteisėtai, įrodo ir 2012-09-20 patikrinimo aktas Nr. B.9-176 (b.l. 11-12), iškirstų medžių skersmens matavimo aktas (b.l. 13) bei šešios foto nuotraukos (b.l. 14-19).
Neteisėtai, be leidimo nupjaudama žalius medžius, atsakovė pažeidė kelis teisės aktus: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 str. 1 d. nuostatą, kad „aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga“ bei 9 str. nuostatą, kad „piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų“; 2008-03-12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 206 patvirtintą sąrašą kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, o būtent 3.10 punkte įvardintus medžius, „augančius valstybinėje ir privačioje žemėje kaime”; 2008-01-31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 p. reikalavimus, kad „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą <>“; Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. nuostatą, kad ,,fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos“ bei 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo: “išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintas sąrašas kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jei jie „3.10 auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, <…>, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose”. Darytina išvada, kad S. R. nukirsti medžiai – paprastieji ąžuolai yra saugotini. Tokių medžių kirtimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – saugotini medžiai kertami, turint savivaldybės išduotą leidimą. Asmuo, neteisėtai iškirtęs saugotinus medžius, gamtai padarytus nuostolius atlygina pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, 1 priedo 2.3. p. reglamentuoja, jog nukirsti medžiai (paprastieji ąžuolai) priskirti III grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainotas 32 Lt. Žala gamtai sudaro 4896 Lt (153 cm x 32 Lt).
LR Aplinkos apsaugos įstatymo 14 ir 32 str. įpareigoja asmenį, padariusį žalą gamtai, atlyginti visus nuostolius. Prievolė atlyginti gamtai padarytą žalą atsiranda LR CK 6.245 str. pagrindu.
Atsakovė ginčija ieškinį tuo pagrindu, kad ąžuolai buvo sausi, kur ne kur po vieną lapelį žaliavo, ji iškirto sausu medžius ir žalos nepadarė. Kalta yra dėl to, kad nepaprašė leidimo, tačiau apie tai nepagalvojo, o skundas dėl ąžuolų nukirtimo yra giminaičio kerštas.
Atsakovės atstovė nurodė, kad apskaičiuojat žalą buvo pasirinkti didžiausi įkainiai, o atsižvelgiant į LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr.D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 13 p., jei želdiniių būklė įvertinta kaip patenkinama arba nepatenkinama, įkainiai mažinami . Nurodo, kad medžius kaip nepatenkinamos būklės įvertino Biržų miškų urėdijos iškviestas girininkas, o savivaldybės atstovai, tinkamai neapžiūrėję medžių, jų būklę įvertino kaip patenkinamą. Savibaldybės specialistė liudytoja Z.Pipirienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš kamienų nusprendusi, kad medžių būklė patenkinama, nes kamienai buvo nesutręšę. Negalinti vertinti medžių būklės, nes medžių lajos, lajos šakų nebebuvo, lajos šakos daug pasako apie medžių būklę. Būklę įvertno kaip patenkinamą, nes kamiene buvo pažeidimų. Tačiau konkrečiai įvertinti medžių būklės negal.i Apie medį, jo gyvybingumą viską daug ką pasako jo laja. Žalą už neteisėtus kirtimus skaičiuoja Aplinkos apsaugos agentūra, ji būtų skaičiavusi, jei atsakovė būtų į ją kreipusis leidimo. Tada vertinama būklė ir išduodamas arba ne leidimas. Į pakartotinį pirmininkaujančios klausimą atsakė, kad vertinti negalinti, nes nematė šių medžių augančių. Aplinkos apsaugos agentūros specialistas A.Griška administracinio teiės pažeidimo byloje apklaustas kaip liudytojas medžių būklę įvertino įvykio vietoje, pagal kamienus ir kelmus nustatė, kad medžių būklė gera, S. R. tada jam paaiškino, kad medžių dėl saugumo nereikėjo kirsti, o reikia medienos klėčiai suremontuoti. Ant medžių kamienų jokių pažeidimų nebuvo, medžių skersinių rievės taip pat nerodė prastos medžių būklės, Z.Pipirienė ir Gaidelionis medžių būklę nustatinėjo vėliau, šie specialistai neturėjo teisės vertinti medžių būklės, tai galėjo įtakoti ir asmeninis suinteresuortumas (adm.bylos lapas Nr. 51). Įvertinus visas minėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti ieškinyje paskaičiuotos žalos dydžiu.
Iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu.
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio - apmokėjimo, tai iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str.).
Atsakovė prašė priteisti turėtas 600 Lt išlaidas už advokatės teisinę pagalbą atstovaujant (b.l. 55-56), tačiau šis prašymas atmestinas, nes ieškinys patenkintas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, įmonės kodas 1907 42529, 4896 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis litus) padarytai žalai gamtai atlyginti ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 147 Lt žyminio mokesčio ir 37,06 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.