Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo UAB „Prienų autoservisas“ skundą suinteresuotiems asmenims Prienų rajono savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, B. S., antstolei D. M., dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta teismo sprendimų vykdymo proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis).

Įstatyme nurodytiems asmenims pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir teismui jį priėmus, pradeda galioti ĮBĮ įtvirtinti draudimai, susiję su bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių vykdymu ir galimybe išieškoti skolas iš įmonei priklausančio turto. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Minėto ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Šios normos esmė – sustabdyti visus vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininko (įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą) neįkeisto turto, taip užtikrinant, kad visų skolininko, jeigu jam bus iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 35 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-369-421/2015). Šioje teisės normoje nustatyti ribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, t. y. nuo datos, kai pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimas patvirtinamas teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, visi vykdymo veiksmai, susiję su išieškojimu iš skolininko (įmonės, kuriai pareikštas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo) turto, išskyrus skolininko turto areštą, pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus yra sustabdomi. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“ laikomasi pozicijos, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. UAB ,,Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-637/2006; 2009 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ v. antstolė B. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ v. antstolė V. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2010; kt.).

Kaip matyti iš vykdomojoje byloje Nr. 0100/13/00679 esančių duomenų, turtas (pastatas- remonto cechas), kuriam buvo paskelbtos varžytinės, nebuvo įkeistas, tačiau antstolė, nepaisant fakto, kad Kauno apygardos teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, vykdymo veiksmus tęsė, skolininko turto realizavimo nesustabdė, 2016 m. rugpjūčio 8 d. paskelbė varžytinių laimėtoją – B. S., kuri 2016 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą visą įsigyto turto kainą – pervedė 10 000,00 Eur ir tą pačią dieną pervedė dar 10 160,00 Eur. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0100/13/00679 esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pastatas – remonto cechas, į kurį nukreiptas išieškojimas, nėra įkeistas. Antstolė, būdama tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka, informuota apie priimtą pareiškimą dėl skolininko bankroto bylos iškėlimo, vykdymo veiksmų – turto realizavimo nesustabdė, tokiu atveju pažeidė teisės aktuose nustatytas imperatyvias nuostatas reikalaujančias stabdyti vykdymo procedūrą. Teismas konstatuoja, jog vykdant varžytines dėl UAB „Prienų autoservisas“ nuosavybės teise priklausančio neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo procesinės normos buvo pažeistos, kadangi varžytynės buvo suorganizuotos ir įvykdytos būtent pažeidžiant imperatyviąsias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, dėl ko negali būti laikomos teisėtomis. Tai reiškia, kad iki vykdomosios bylos sustabdymo atlikti vykdymo veiksmai, jeigu jie buvo teisėti, tęsiami toliau, o jeigu pripažinti neteisėtais, – atliekami iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvioji ir turi būti taikoma visais atvejais, kai teisme priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, nepriklausomai nuo to, kaip bus išspręstas bankroto bylos iškėlimo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2011-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-186-345/2011). Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad po 2016 m. liepos 27 d., kai buvo teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, antstolės D. M. atlikti veiksmai – varžytinių užbaigimas, varžytinių nugalėtojo paskelbimas ir 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymo Nr. S-16000-790 „Dėl vykdomųjų veiksmų tęsimo“ vykdomojoje byloje Nr. 01100/13/00679, yra laikomi neteisėtais, jie negalėjo būti tęsiami, o galėjo būti tik atlikti iš naujo. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, teisės aktuose nustatytų imperatyvių nuostatų, antstolei pažeidus imperatyvų reikalavimą – stabdyti skolininko turto realizavimą, 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymas Nr. S-16000-790 „Dėl vykdomųjų veiksmų tęsimo“ vykdomojoje byloje Nr. 01100/13/00679 yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Pateiktu skundu pareiškėjas taip pat prašo pripažinti nekilnojamojo turto 2016 m. liepos 8 d. – 2016 m. rugpjūčio 8 d. varžytines neįvykusiomis. Pažymėtina, kad varžytinės gali būti pripažintos neįvykusiomis ir negaliojančiomis. Varžytynių paskelbimą neįvykusiomis reglamentuoja CPK 717 straipsnis, nustatantis, kad antstolio patvarkymu varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis, jeigu: varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (1 punktas); dėl šio kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis (2 punktas); varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą (3 punktas); iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos (4 punktas); iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (5 punktas). Išvardytas varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindų sąrašas yra baigtinis, todėl, remiantis CPK 717 straipsniu, varžytynės negali būti paskelbiamos neįvykusiomis tuo pagrindu, kad antstolis pažeidė imperatyvų reikalavimą – stabdyti skolininko turto realizavimą. Kaip jau minėta anksčiau, iki vykdomosios bylos sustabdymo atlikti vykdymo veiksmai, jeigu jie buvo teisėti, tęsiami toliau, o jeigu pripažinti neteisėtais, – atliekami iš naujo. Teismas pripažįsta, kad antstolės veiksmai, nesustabdžius vykdymo proceso, buvo neteisėti, todėl, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir susiklosčiusią teismų praktiką, antstolė turi savo patvarkymu pripažinti varžytines neįvykusiomis ir turto varžytines vykdyti iš naujo, o teismas neturi diskrecinės teisės spręsti klausimo dėl nekilnojamojo turo pardavimo iš varžytinių laikymo neįvykusiomis, todėl atmestinas pareiškėjo prašymas dėl nekilnojamojo turto (pastato-remonto cecho, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. liepos 8 d. – 2016 m. rugpjūčio 8 d. varžytinių pripažinimo neįvykusiomis (CPK 178, 717 straipsniai).

CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 2016 m. spalio 24 d. teisme gautas pareiškėjo atstovo prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Prie prašymo pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad pareiškėjo atstovas už teisines paslaugas išrašė 350,00 Eur sąskaitą pridedant 21 procento PVM mokestį ir gaunant 423,50 Eur. Pareiškėjas visą sąskaitoje faktūroje nurodytą 423,50 Eur sumą sumokėjo ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pagrindė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų faktą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškovui apmokėjus už teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras visiškai, t. y. kartu su jose nurodytu pridėtinės vertės mokesčiu, teismas turi į priteistinas bylinėjimosi išlaidas įskaičiuoti ir ieškovo sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-130/2011). Be to, teismų praktikoje nėra suformuota išaiškinimų, kad priteisiant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų už suteiktas paslaugas sumokėtas PVM mokestis nėra priskirtinas prie patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-811-241/2016). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, buvo sprendžiamas tik skundo dėl antstolio veiksmų klausimas, bylos nagrinėjimas buvo rašytinio proceso tvarka, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, ruošti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, papildomas prašymas yra tik dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti net ir maksimalaus už procesinių dokumentų surašymą nustatyto dydžio, kadangi jis būtų neadekvatus bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą pareiškėjo atstovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti iki 212,00 Eur (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punktas, CPK 3 straipsnio 7 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2016 m. rugsėjo 12 d. antstolės D. M. patvarkymą Nr. S-16000-790 „Dėl vykdomųjų veiksmų tęsimo“ vykdomojoje byloje Nr. 01100/13/00679, kuriuo antstolė patvarkė „tęsti vykdymo veiksmus ir surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą“ dėl UAB „Prienų autoservisas“ turto pardavimo iš 2016 m. liepos 8 d. – 2016 m. rugpjūčio 8 d. varžytinių.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Priteisti iš antstolės D. M. 212,00 Eur (du šimtus dvylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo UAB „Prienų autoservisas“ naudai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.