Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui L. K., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. O., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Z. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1965-01-15 Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas: 1. 1986-12-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 153 str. 2 d., 146 str. 3 d. - 4 metams laisvės atėmimo; 2. 2012-01-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 201 str. 2 d. - 96 MGL dydžio bauda; 3. 2012-04-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 201 str. 2 d. - 50 MGL dydžio bauda, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 138 MGL dydžio bauda, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Z. G. mušdamas nežymiai sužalojo kito žmogaus sveikatą: 2012-12-30 apie 14.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir V. O. iš asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, namo viduje ir namo kieme, namuose buvusiu metaliniu laužtuvu sudavė vieną smūgį V. O. į kairės pusės antakį, po to šiam pargriuvus ant žemės, minėtu laužtuvu sudavė dar po vieną smūgį į kairės veido pusės poakį, kairę ranką bei sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip dešimt V. O. rankų kumščiais į įvairias kūno vietas tuo nukentėjusiajam V. O. padarydamas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, potrauminį apkvaitimą, kairės alkūnės sumušimą, kraujosruvas kairės akies vokuose, nubrozdinimus kairio antakio srityje ir ties kairės akies vokų išoriniu kampu, kairės alkūnės sąnario srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas kaltinamuoju Z. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su E. K.. Jie kartu augina jo vaikus bei K. vaiką, kurio tėvas yra P. I.. 2012-12-30 apie 14 val. su E. K. važiavo į namus. Gatvėje prie namų pamatė stovinčius savo vaikus G. G. ir A. G.. Vaikai namuose buvo palikti prižiūrimi E. K.. Vaikai sakė, kad į namus atvyko nepažįstami žmonės, pradėjo rėkti. Jie tų žmonių išsigando, todėl ir išėjo iš namų į gatvę. Įvažiavime į kiemą pamatė stovintį nepažįstamą automobilį. Pas jį namuose buvo tada jo pirmą kartą matytas ir jam nepažįstamas nukentėjusysis, G. I. tėvas P. I. bei pastarojo sesuo S. I.. Jis pareikalavo, kad pašaliniai asmenys apleistų jo gyvenamąją patalpą. Buvo supykęs, kad dėl neprašytų svečių jo vaikai žiemą turėjo išeiti iš namų į gatvę. Niekas jo reikalavimo neklausė, todėl žodis po žodžio kilo konfliktas. S. I. pasakė, kad išsiveš G. I.. G. I. stovėjo prie S. I.. Jis vaiką paėmė pas save ant rankų, tuo momentu netyčia galėjo pastumti S. I., bet smūgių jai tikrai nesudavė. G. I. buvo išsigandęs, bet prieš jį niekas nesmurtavo, smūgių nesudavė, jo netampė. Pamatęs kad link jo eina nukentėjusysis, kuris tuo metu buvo jam visiškai nepažįstamas žmogus, manė jog jis nori jį pulti, todėl pirmas sudavė vieną smūgį rankos kumščiu jam į veidą. Nukentėjusysis nuo smūgio pargriuvo. Tada, būdamas labai įpykęs, jį norėjo išmesti iš namų į lauką. Kaip tai padarė, gerai neatsimena, tik pajuto, kad jie jau kieme. Kieme dar keletą kartų ranką sudavė nukentėjusiajam. Jokiu metaliniu laužtuvu jam nesudavė, o tik rankomis. Jo neturėjo. Kieme buvo į rankas paėmęs kastuvą ir juo grasino suduoti, jei nukentėjęs jį būtų puolęs, bet pastarajam nepuolus, kastuvą taip ir nepanaudojęs numetė ant žemės kieme. Mano, jog jei nebūtų pirmas ėmęsis aktyvių veiksmų prieš nukentėjusįjį, būtų pats nukentėjęs nuo jo. Kadangi laiko, jog gynė savo namus ir vaikus nuo neprašytų asmenų, laiko jog tai buvojo gynyba. Jo elgesį išprovokavo pats nukentėjusysis. Todėl nesijaučia kaltas ir padaręs nusikaltimo. Todėl ir civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. O. parodė, kad P. I. buvo pasiėmęs savo sūnų nepilnametį G. I.. 2012-12-30 P. I. paprašė, kad jis jį ir vaiką nuvežtų į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes vaiką norėjo perduoti motinai E. K., kuri tame kaime gyvena su su gyventiniu Z. G.. 2013-12-30 apie 14 val. vežė automobiliu G. I., P. I.. Kartu vyko P. I. sesuo S. I. bei jo žmona V. B.. Nors preliminariai buvo sutarę, kad vaiko motina jų lauks, nuvykę į namus rado tik keturis mažamečius vaikus bei juos prižiūrintį apie 21 metų amžiaus vaikiną. E. K. su Z. G. nebuvo. Jie suėjo į vidų ir laukė. Praėjus 30 min. į namus sugrįžo E. K. su Z. G.. Prieš pat jiems grįžtant keli vaikai išbėgo į lauką jų pasitikti. Niekas iš jų iš namų nevijo, nes iki jų grįžimo jokių konfliktų nebuvo. Grįžusieji įėjo į namus ir be jokio reikalo pradėjo ant jų šaukti. Jie iš karto pradėjo šaukti. S. I. tuo metu ant rankų laikė G. I.. Z. G. ir E. K. nieko nesakę pradėjo temti vaiką į save. Jis verkė, o S. I. vaiką ramino. Tada Z. G. be jokio reikalo sudavė ranka S. I. į veidą. Tada jis įsikišo ir paklausė, kas vyksta. Iki tol jis į konfliktą nesikišo ir ramiai sėdėjo prie pečiaus. Jo žmona V. B. tuo metu buvo išėjusi. Z. G., kuriam iš jo pusės tuo metu niekas negrėsė, be jokio reikalo nuo grindų paėmė ten tarp kitų statybinių įrankių gulėjusį metalinį laužtuvą juo sudavė jam į į antakį. Jis po smūgio išbėgo į lauką, o Z. G. jį išsivijo., Jau būnant kieme, Z. G. tuo pačiu metaliniu laužtuvu sudavė vieną smūgį jam į rankos sritį, nuo kurio jis pargriuvo ant žemės. Tada Z. G. jam dar smūgiavo gulinčiam, tačiau kuo ir į kur, jau neprisimena. Šio įvykio metu buvo sužalotas, dėl to kreipėsi į medikus. Taip pat užpuolimo metu buvo suplėšyta striukė. Todėl reiškia 2250,00 Lt. civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja S. I. parodė, kad pas juos namuose buvo brolio P. I. sūnus G. I.. 2012-12-30 apie 14 val. V. O., jo žmona, ji ir P. I., vežė G. I. į (duomenys neskelbtini), atiduoti motinai. Atvykę į namus ten nerado nei vaiko motinos E. K., nei jos sugyventinio Z. G.. Namuose su vaikais buvo tik E. K. brolis E. K.. Jiems atvykus, jis išėjo iš kluono. Po 30 min. į namus grįžo E. K. ir Z. G.. Ji pati tuo metu laikė ant rankų G. I.. E. K. iškart griebė vaiką ir pradėjo jį traukti link savęs. Kadangi vaikas verkė ir ji jo iškart nepaleido, Z. G. sudavė smūgį ranka jai į veidą. V. O. įsikišo ir bandė apginti nuo Z. G.. Tada Z. G. rankose iš kažkur atsirado metalinis laužtuvas, kuriuo sudavė V. O. į galvą. V. O. po smūgio išbėgo į lauką o Z. G. paskui jį. Kas įvyko lauke, ji nematė, nes buvo buvo uždarytos lauko durys. Po to išėjus į lauką pamatė, kad V. O. galva kruvina. Laužtuvą kažkuriuo momentu iš Z. G. atėmė E. K.. G. visus ragino kuo greičiau dingti iš jo kiemo, buvo labai įpykęs. Dėl Z. G. veiksmų, ji niekur nesiskundė, jam pretenzijų neturi.

Liudytoja V. B. parodė, kad 2012-12-30 kartu su vyru V. O., S. I., P. I. į namus vežė P. I. sūnų G. I.. Jį reikėjo perduoti motinai E. K.. Nuvykus namuose nerado ne jos, nei sugyventinio Z. G.. Iš pradžių visi suėjo į namo vidų ir laukė grįžtančių, kad galėtų perduoti vaiką. Kol visi laukė grįžtančiųjų, ji nuėjo pas kaimynę pasikalbėti, ar E. K. prižiūri vaikus. Grįžus ji kieme pamatė kruvinu veidu savo sutuoktinį V. O.. Taip pat buvo suplėšyta jo striukė. Kiem buvo Z. G., kuris garsiai šaukė ir reikalavo visų nešdintis iš jo kiemo. Kas įvyko tarp jų, ji nematė. Tik matė, kaip E. K. iš Z. G. atėmė kastuvą, kuriuo jis mosavo. Vėliau vyras jai sakė, kad Z. G. jam sudavė smūgius metaline montiruote. Vyra nuvežė į ligoninę. Matė jo galvoje guzus, prakirstą antakį bei ant kūno įvairiose vietose mėlynes.

Liudytoja E. K. sutiko atsakyti į pasirinktus klausimus. Atsakydama į juos parodė, kad 2012-12-30 d. apie 11 val. su s sugyventiniu Z. G. buvo išvykę apsipirkti. Jai paskambino S. I. ir paklausė, kada jie grįši. Tada ji su sugyventiniu ir kaimyne A. U. apsisuko ir važiavo namo. Netoli namų pamatė iš namų išėjusius Z. G. vaikus. Jie paaiškino, kad į namus įėjo nepažįstama jiems moteris ir pradėjo rėkauti, todėl jie išsigandę apsirengė ir išėjo iš namų palaukti, kol jie grįš. Su vaikais kartu grįžo į namus. Kambaryje rado P. I., jo seserį S. I. ir nukentėjusįjį. Jos sūnų G. I. ant rankų laikė S. I.. S. I. pradėjo grasinti, kad išveš G. I.. Tada Z. G. paėmė vaiką pas save, o S. I. bandė jį tempti link savęs. Tada Z. G. susinervino ir stumtelėjo ranka S. I., kad ji paleistų vaiką. Po šių veiksmų Z. G. už nugaros stovėjęs nukentėjusysis bandė jam trenkti. Tada Z. G. susinervino ir pareikalavo visiems apleisti jo namus. Tačiau nukentėjęs nepakluso. Todėl Z. G. bandė jį jėga išstumti į lauką. Ji nematė, kad Z. G. būtų jam sudavęs smūgius, nematė ir Z. G. rankose jokių įrankių. Jie stumdydamiesi išėjo į kiemą. Kas ten buvo, ji iš vidaus nematė. Tik vėliau aš išėjo į lauką, bet nieko besimušant nematė. Matė, kad nukentėjusiajam įbrėžtas antakis ir truputį kraujavo, bet kaip tai atsitiko nematė. Netrukus iš kažkur atėjo V. B.. Ar buvo suplėšyta nukentėjusiojo striukė, ji nematė, nes nekreipė tai dėmesio. Netrukus atvyko policija.

Liudytoja A. U. parodė, kad yra kaltinamojo ir jo sugyventinės pažįstama. 2013-12-30 jie visi buvo išvykę apsipirkti, o po to važiavo į namus. Vykstant į namus pamatė keliu einančius Z. G. vaikus, kuriuos įsisodino į automobilį ir parvežė į namus. Visiems išlipus iš automobilio, ji liko jame sėdėti, bet po kiek laiko ir ji išlipo ir nuėjo į namus. Ten matė 5 suaugusius žmones, iš kurių pažinojo tik E. K., jos brolį E. K. ir Z. G., o kitų žmonių nepažinojo. Kambaryje buvo didelis triukšmas, Z. G. visus vijo lauk. Z. G. stumdėsi su pagyvenusiu vyru su kuriuo išėjo į lauką, kas tada įvyko tarp vyrų ji nematė, nes į lauką nėjo. Vėliau pažiūrėjusi per langą pamatė, kad lauke stovinčio nepažįstamo vyro antakis kraujuotas, bet paties įvykio ji nematė ir nieko paaiškinti negali.

Liudytojas A. K. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2012-12-30 dirbo kartu su patruliu M. L.. Apie 15 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie konfliktą (duomenys neskelbtini). Nuvykus į ten pamatė, kad prie namo stovėjo baltos spalvos automobilis, prie jo stovėjo dvi moteryss ir vyras. Dar vienas vyras sėdėjo automobilyje. Ten buvę asmenys paaiškino, kad Z. G. sumušė V. O.. V. O. tuo metu sėdėjo automobilyje. Jis teigė, kad konflikto metu jam metaliniu strypu į kairės pusės antakį sudavė G.. Jo veide prie kairės pusės antakio matėsi kraujo ir nubrozdinimas. Tuo metu jis sakė, kad Z. G. jokių pretenzijų neturi. Po šio pokalbio jis su kolega ėjo į kiemą išsiaiškinti. Iš namų į lauką atėjo Z. G.. Jis pradėjo šaukti ir išprašinėti iš kiemo dvi moteris ir vyrą, kurie atėjo kartu su juo ir kolega. Z. G. buvo liepta nusiraminti, o tiem trim asmenim išeiti iš kiemo. Z. G. paaiškino, kad grįžęs j namus rado savo sugyventinės vaiko tėvą, nukentėjusįjį ir dar dvi moteris. Tarp šių asmenų ir Z. G. kilo konfliktas, kurio metu jis reikalavo atvykusiųjų apleisti jo namus. V. O. atsisakius išeiti, jis prieš jį panaudojo jėgą. Teigė V. O. sudavęs vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį. Paklausus kur yra metalinis strypas, kuriuo V. O. teigė buvęs mušamas, Z. G. atsakė, kad jokio strypo nėra, kad jis smūgį sudavė ranka, o kiti asmenys visa tai išsigalvoja. G. pasiūlė nusistatyti girtumą. Alkotesterio pagalba buvo nustatyta, kad Z. G. blaivus. Nei vienas iš asmenų neturėjo pretenzijų, todėl jie iš įvykio vietos išvyko.

Liudytojas E. K. parodė, kad pilnai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2013-12-30 iš namų išvykus apsipirkti seseriai E. K. ir jos sugyventiniui Z. G., liko prižiūrėti vaikų. Apie pietus į namus atvyko automobilis ir jis pamatė P. I., jo seserį S. I. ir nukentėjusįjį su dar viena nepažįstama moterimi. Ji namuose pradėjo šūkauti. Z. G. vaikai A. ir G. išsigando ir išėjo iš namų. Moteris iš namų išėjo į lauką ir nuėjo pas kaimynę, o visi kiti laukė grįžtančiųjų. Sugrįžęs Z. G. liepė visiems išeiti., nes per juos net vaikai namuose negali pabūti. S. I. ant rankų paėmė verkiantį G. I. ir pasakė, kad jį išsiveš. Tada Z. G. ją pastūmė ranka. S. I. paleido vaiką ir jis nuėjo pas savo motiną. Tai pamatęs nukentėjusysis pradėjo artintis prie Z. G., bandė jam trenkti, bet nepataikė. Tada Z. G. trenkė tam vyrui. Po to vyrai išėjo į lauką. Kas vyko toliau, jis nematė, nes saugojo vežimėlyje miegančią mergytę. Daugiau apie įvykį nieko nežino ir negali paaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: V. O. protokolu-pareiškimu, kuriuo jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sužalojimo(b.l.1); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), mediniame apleistame name su neaptverta teritorija. Namų prieangyje, koridoriuje rastas ir paimtas metalinis laužtuvas (metalinė lazda), kitų pėdsakų neužfiksuota (b.l.11-12); Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu nukentėjusysis V. O. parodė vietą, į kurią atvyko ir patvirtino savo parodymus bei smurto prieš jį pavartojimo aplinkybes(b.l. 30-31); 2013-01-24 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas metalinis įrankis - laužtuvas, kuris yra 50 cm ilgio, 2 cm pločio. Vienas įrankio galas smailėjantis, kitas - užlenktas, užlenktame gale metalas šakojasi į dvi dalis (b. l.13); 2013-01-24 daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. O. pateikė striukę, kuri buvo suplėšyta konflikto metu (b.l.24); 2013-01-24 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta striukė, kuri yra velveto medžiagos, šviesios spalvos, užsegama užtrauktuku. Striukės priekinėje dalyje, kairėje pusėje yra 9 cm pločio ir 6 cm ilgio įplyšimas, per kurį matomas striukės pamušalas. Kitokių fizinio smurto panaudojimo pėdsakų ant striukės neužfiksuota(b.l. 26-29); 2012-12-31 specialisto išvada Nr. G 1148/12 (09), iš kurios matyti, kad V. O. klinikiniais duomenimis konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, potrauminis apkvaitimas, kairės alkūnės sumušimas, kraujosruvos kairės akies vokuose, nubrozdinimai kairio antakio srityje ties kairės akies vokų išoriniu kampu, kairės alkūnės sąnario srityje kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukabriauniais daiktais, kad ir tyrimui pateikta metaline lazda.(b.l. 22- 23).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko įrodyta. Teismas nustatė, kad Z. G. atvykusio su kitais asmenimis į jo namus V. O. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pats Z. G. taip pat pripažįsta panaudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Patvirtina iki keturių smūgių ranka sudavęs nukentėjusiajam, tame įtarpe ir į veido sritį. Kategoriškai neigia vartojęs prieš nukentėjusįjį laužtuvą. Savo kaltę neigia, savo veiksmus apibudindamas kaip būtinąją gintį ir savo privačios valdos gynimą nuo pašalinių, prieš jo valią į ją papuolusių asmenų. Teismas atmeta kaltinamojo versiją dėl būtinosios ginties, kadangi jo veiksmai neatitinka nė vieno BK 28 str. numatyto požymio. Taip pat teismas atmeta kaip gynybinę kaltinamojo versiją, jog nebuvo naudotas įrankis metalinė lazda. Teismo medicinos specialisto išvada bei dalies aukščiau analizuotų liudytojų parodymais nustatyta, kad būtent naudojant metalinį strypą nukentėjusysis ir buvo sužalotas, tą objektyviai patvirtina specialisto konstatuoti sužalojimai bei jų lokalizacija. Taigi akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai – smurto su metaliniu strypu panaudojimas prieš nukentėjusįjį ir sukėlė pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys. Faktas, kad kaltinamasis nukentėjusiojo sužalojimui panaudojo ir metalinė į įrankį, rodo, jog kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 284 str.1d. Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. gali būti asmuo traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė tokias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).

BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y., kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais siekia sutrikdyti ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan. Konkrečių asmeninių ar savanaudiškų motyvų dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai siekiant tokių tikslų prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, tas asmuo bei aplinkiniai dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Kaip jau minėta, visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, o jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų (LAT nutartys 2K-333/2009, 2K-216/2007).

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo stadijoje kaltinamojo atlikti veiksmai nepagrįstai laikyti tyčiniais, įžūliais, nukreiptais į visuomenės rimties bei tvarkos trikdymą. Kadangi visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, todėl teismas darydamas savo išvadas analizuoja ir priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, peraugęs į smurtinius veiksmus, kokie motyvai paskatino kaltinamąjį panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, ar dėl šių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismas nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju smurtas buvo pradėta vartoti kaltinamojo asmeninėje valdoje – bute, vėliau tęsiamas valdos kieme, kas, teismo nuomone, nėra viešoji vieta. Smurtas pradėtas vartoti ne siekiant pažeisti viešąją tvarką, bet grynai dėl buitinio konflikto, aiškinantis tarpusavio santykius. Iš byloje esančių ir teismo ištirtų duomenų matyti, kad Z. G. tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, be to, duomenų, patvirtinančių, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, byloje nėra. Taip pat teismas laiko, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys– faktas, jog nukentėjusysis be kaltinamojo sutikimo atvyko į jam priklausančią namų valdą ir būdamas pašaliniu asmeniu, įsikišo į šeimyninį konfliktą. Todėl teismas daro išvadą, kad ikiteisminiame tyrime kvalifikuojant kaltinamojo veiką ir nurodant, kad kaltinamasis viešoje vietoje, kur dėl chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis įžūliai, tyčia, be jokios pateisinamos priežasties padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, yra neteisinga. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmuose nėra BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl aptarta jo veika perkvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl asmeninių paskatų.

V. O. pareiškė civilinį ieškinį 2250,00 Lt. sumai. Iš jų 250,00 Lt. nusikaltimu padarytai turtinei ir 2000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi neigia padaręs nusikalstamą veiką.

Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų rezultate buvo nepataisomai suplėšyta nukentėjusiojo striukė. Todėl laikytina, kad ieškinys šioje dalyje pilnai įrodytas ir tenkinamas LR BPK 115 str. pagrindais.

Taip pat neabejotinai nustatyta, kad nukentėjęs V. O. dėl kaltinamojo Z. G. nusikalstamos veikos patyrė išgyvenimus bei nepatogumus, skausmą, diskomfortą dėl poreikio kreiptis į medikus bei matomus sužalojimus veido srityje. Todėl yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgęs į nukentėjusio patirtą diskomfortą ir išgyvenimus, tai, kad kaltinamasis veikė tyčia, o taip pat, kad kaltinamasis yra bedarbis, auginantis ir išlaikantis 5 mažamečius vaikus, įvertinus kaltinamojo asmenybę, protingumo ir teisingumo kriterijus, V. O. ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.283 str., 6.250 str. tenkintinas dalinai - priteisiant iš kaltinamojo ne 2000,00 litų, bet 1200,00 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio naudai.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis kaltinamas nusikalstamos veikos, kuri įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, padarymu. Kaltinamajam atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis į psichiatro, narkologo įskaitas neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai, tačiau baustas administracine tvarka. Naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jam, kaip recidyvistui(BK 56 str.) net ir esant alternatyvioms bausmės rūšims, skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui. Tačiau teismas atsižvelgia į kaltinamojo šeiminę padėtį(išlaiko mažamečius vaikus), teigiamą charakteristiką, laiko, kad kaltinamasis gali būti taisomas dar neizoliuotas nuo visuomenės, t.y., būti aprobuojamas. Jo atžvilgiu taikytinos LR BK 75 str. nuostatos.

Teismas vadovaudamasis LR BPK 304 str. 305 str. 307 str.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Z. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str.1d.(2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 red.) ir nuteisti laisvės atėmimu 9(devyniems)mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str.1d., 2d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir 2012-04-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 9(devyniems)mėnesiams su 138 MGL(17 940,00 Lt.)bauda.

Vadovaujantis LR BK 75 str., Z. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - Z. G. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Iš Zeniaus G. V. O. naudai priteisti 250,00 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 1200,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika