- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-964-794/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00742-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- D. S., I. G.
- Ieškovas
- UAB „Mano Būstas Neris“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. S. ir I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1108-723/2023 pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovams D. S. ir I. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovų priešinį ieškinį ieškovei dėl nurašytų lėšų grąžinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. 2022 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme priimtas ieškovo UAB „Mano būstas Neris“ ieškinys atsakovams D. S. ir I. G., kuriuo prašoma iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 152,65 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (toliau – Namas), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (toliau – Butas), bendrasavininkai, kuriems priklauso po 1/2 buto dalį. Atsakovų įsiskolinimas yra už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Už šį laikotarpį atsakovai yra skolingi 152,65 Eur priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Pažymėjo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimas Nr. 603).
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės 1 014,54 Eur lėšas, nurašytas nuo atsakovų sąskaitų jiems nežinant. Jeigu šis reikalavimas nebūtų patenkintas, atsakovai prašo įpareigoti ieškovę tiksliai ir galutinai suskaičiuoti atsakovų įsiskolinimo sumą už visą skaičiuojamą laikotarpį, iš jos atskaičiuoti jau nuo atsakovų sąskaitų nurašytas sumas ir pateikti sąskaitą susidariusio skirtumo apmokėjimui. Be to, atsakovai prašo teismo įpareigoti ieškovę dokumentus atsakovams pateikti elektroninio pašto adresu bei suteikti atsakovams teisę atsisakyti kaupiamųjų išlaidų namo atstatymui.
4. Atsakovai nurodė, kad ieškovas niekada nesuteikė ir negalėjo suteikti jokių administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų Name. Be to, šiuo adresu esančiame bute nėra jokių Namui priklausančių bendrojo naudojimo objektų. Namas yra ne daugiabutis, o dvibutis, turintis tik vidinę sieną tarp dviejų butų, kurie yra uždaruose (tvoromis atitvertuose) skirtingiems savininkams priklausančiuose žemės sklypuose ir tarpusavyje nėra susiję jokiais bendrojo naudojimo objektais. Atsakovai minėtu adresu yra įsirengę vietinį centrinį šildymą, vietinį vandentiekį, vietinį nuotekų šalinimą, kurie, kaip ir pats objektas (butas) yra atsakovų asmeninė nuosavybė, kurią patys atsakovai ir prižiūri. Su ieškovu nėra sudaryta jokių dvišalių sutarčių, todėl ieškovo atstovams atsakovai nėra suteikę ir nesuteiks jokio leidimo patekti į privačią uždarą teritoriją ir joje stovintį butą. Bendraisiais lauko tinklais (gatvių apšvietimas, bendrųjų nuotekų ar vandentiekio tinklų priežiūra) atsakovai nesinaudoja, nes dar 2015 metais deklaravo savo išvykimą gyventi į užsienį. Mokesčiai už negaunamas ir nenorimas gauti paslaugas neturi būti skaičiuojami. Atsakovai niekada jokių mokesčių ieškovui ir nemokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui UAB „Mano būstas Neris“ lygiomis dalimis iš atsakovų D. S. ir I. G. 152,65 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 152,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 829,26 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, jog atsakovas, būdamas bendrasavininku, ieškinio reikalavimą dėl skolos pripažino visiškai, atsakovė atsiliepimo nepateikė, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl surašytini sutrumpinti motyvai.
8. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, atsakovo teismo posėdžio metu išreikštas ieškinio pripažinimas, kiti byloje esantys įrodymai – 2015 m. liepos 31 d. sutartis Nr. AB-SUT-15-034, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Skolų valdymo ataskaita / Mokesčių suvestinė, - patvirtina, kad atsakovai tinkamai nevykdė prievolės laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovas savo reikalavimus pagrindė tinkamais įrodymais, byloje įrodymų apie tai, kad atsakovai sumokėjo ieškovui susidariusią skolą, nėra, todėl ieškovo reikalavimas dėl 152,65 Eur skolos (už laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2022-01-31 suteiktas administravimo paslaugas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini)) priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
9. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors ieškovo prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma ir neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau tokios išlaidos nelaikytinos protingomis šioje byloje. Pažymėjo, kad ieškovas turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas - 104,26 Eur, t. y. 18,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį; 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą; 3,62 Eur už Gyventojų registro išrašus; 60,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas surašant ieškinį dėl skolos priteisimo; 20,00 Eur žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą, taip pat patyrė 605,00 Eur advokato išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (5 val.) bei 532,40 Eur už 4 valandų trukmės pasirengimą bylos nagrinėjimui - susipažinimą su bylos medžiaga, proceso šalių argumentų įvertinimą bei strategijos parengimą teismo posėdžiui (3 val.), dalyvavimą teismo posėdyje (1 val.). Teismas sprendė, kad ieškovo atstovo prašomos priteisti minėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neproporcingai didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, kai ieškinys nepakeistas ir nepapildytas (CK 1.5 straipsnis), todėl jos mažintinos iki 120 Eur, kas yra pakankama dėl pasiruošimo bylai ir atstovavimo joje 47 minutes (advokato padėjėjas nenurodė nei savo darbo įkainių, nei valandos įkainio teismo posėdyje, kuriuos galima būtų įvertinti). Tokia išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma laikytina pakankama atlyginti ieškovo patirtas išlaidas ir užtikrinanti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Tokiu būdu ieškovui iš viso priteistina 829,26 Eur (104,26 Eur + 120+605 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovai (apeliantai) D. S. ir I. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinio netenkinti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovų pagal sutartį tik ieškovo prašomą 152,65 Eur su PVM sumą be pridėtinių mokesčių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra tendencingai nagrinėjamos tik atsakovų prievolės, kai tuo tarpu pagal sutarties šalių įsipareigojimo 2 punkto 2.1.1 papunkčio 13 dalį paslaugų teikėjas įsipareigoja apskaičiuoti ir paskirstyti mėnesines įmokas namų savininkams, spausdinti pranešimus ir juos pristatyti, surinkti įmokas ir vykdyti mokėjimų kontrolę ir pateikti informaciją. Šių savo sutartinių pareigų ieškovas atsakovams nevykdė, todėl laikytina, kad nusižengė sutartiniams įsipareigojimams.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovas D. S. sutiko sumokėti ieškinyje nurodytą skolą, bet ne su ieškiniu sutiko visiškai. Atsakovo priimtas sprendimas apmokėti skolą visiškai nereiškia ir neatleidžia ieškovo nuo pareigos pagrįsti ją.
10.3. Teismas pasisako bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimu, tačiau nenurodo šių išlaidų atsiradimo priežasties – sąmoningo ar nesąmoningo dokumentų nepateikimo atsakovui. Bylinėjimosi išlaidos niekada nebūtų buvę jeigu ieškovas būtų tinkamai ir laiku pateikęs apmokėjimui reikalingus dokumentus.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Mano būstas Neris“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovas nurodo, jog nors atsakovai kelia abejones dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, tačiau galiausiai nurodo prašantis pakeisti sprendimą dalyje tik dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
11.2. Ieškovo vertinimu atsakovo D. S. nurodyti argumentai dėl materialinio reikalavimo nėra nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, nes ieškinį pripažino, o CPK 312 straipsnyje aiškiai įtvirtintas draudimas apeliaciniame procese kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
11.3. Ieškovas nurodo, jog nėra jokių teisinių pagrindų bylinėjimosi išlaidų sumažinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra 184,35 kv. m bendro ploto butas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su vietiniu centriniu šildymu, vietiniu vandentiekiu ir vietiniu nuotekų šalinimu (toliau – ir Butas). Butas nuosavybės teise lygiomis dalimis (po 1/2) priklauso atsakovams (įrašas apie nuosavybę galioja nuo 2011 m. rugsėjo 22 d.). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Butas yra name ((duomenys neskelbtini)), kuriame yra du butai. Pagal 2015 m. liepos 31 d. sudarytą sutartį Nr. AB-SUT-15-034 (Sutartį) tarp ieškovo (tuomet buvęs pavadinimas UAB „Antakalnio būstas“) ir 741-oji Bendrijos, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti namų savininkų bendrosios dalinės objektų paprastojo turto administravimo paslaugas. Ieškovas 2021 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio imtinai skaičiuoja Butui kas mėnesį po 7,50 Eur mokestį pavadinimu „administravimas“ ir po 7,50 Eur mokestį pavadinimu „kaupiamosios lėšos“. Tokiu būdu už 9 mėnesius gaunasi 135 Eur (9 mėn. x 15 Eur), iš prie ieškinio pridėtos Skolų valdymo ataskaitos matyti, kad prie 2022 m. sausio mėnesio yra įrašyta 17,65 Eur suma lentelės stulpelyje pavadinimu „Remontas, keitimas, montavimas“. Taigi gaunasi ieškovo prašoma priteisti 152,65 Eur suma (135 Eur + 17,65 Eur). Nepaisant to, kad atsakovas šią skolą pripažino, nėra duomenų, jog atsakovai tinkamai įvykdė prievolę laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Dėl skolos priteisimo
18. Byloje nustatyta, jog šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti namų savininkų bendrosios dalinės objektų paprastojo turto administravimo paslaugas, o atsakovai laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Taigi tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai). Atsakovai savo prievolės neįvykdė, su ieškovu neatsiskaitė, liko skolingi 152,65 Eur sumą. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovai, praleidę prievolės įvykdymo terminą, laikomi pažeidę prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, o atsakovas pripažino skolą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai konstatavo, jog ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 140 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra tendencingai nagrinėjamos tik atsakovų prievolės, kai tuo tarpu pagal sutarties šalių įsipareigojimo 2 punkto 2.1.1 papunkčio 13 dalį paslaugų teikėjas (ieškovas) įsipareigoja apskaičiuoti ir paskirstyti mėnesines įmokas namų savininkams, spausdinti pranešimus ir juos pristatyti, surinkti įmokas ir vykdyti mokėjimų kontrolę ir pateikti informaciją. Šių savo sutartinių pareigų ieškovas atsakovams nevykdė, todėl laikytina, kad nusižengė sutartiniams įsipareigojimams.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, jog pagal šalių sudarytą 2015 m. liepos 31 d. sutarties 2 punkto 2.1.1. papunkčio 13 dalį ieškovas, be kita ko įsipareigojo apskaičiuoti ir paskirstyti mėnesines įmokas namų savininkams, spausdinti pranešimus ir juos pristatyti, surinkti įmokas ir vykdyti mokėjimų kontrolę ir pateikti informaciją. Tačiau apeliantų nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovo informacijos nepateikimu, nepaisant jų (ne) vykdymo, jokiu būdu nepašalina pačių atsakovų prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovu. Pažymėtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovai privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis), be to, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Dėl to, teismo įsitikinimu, atsakovai turėdami sutartinių įsipareigojimų, nepriklausomai nuo ieškovo pranešimų (ne) siuntimo ir pan., privalėjo ir patys suvokti ir rūpintis apie jiems tenkančią pareigą laiku apmokėti už paslaugas, kurias teikia ieškovas. Apeliacines instancijos teismo vertinimu, sąskaitos negavimas neatleidžia nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Be kita ko, patys atsakovai pripažino faktą, jog yra išvykę iš Lietuvos, tad visiškai akivaizdu šiuo atveju sąskaitų įteikimas yra apsunkintas. Kita vertus, sutiktina iš dalies ir su apeliantų teiginiu, jog ieškovas, turėtų bendradarbiauti ir dėti daugiau pastangų siekiant įteikti paslaugų gavėjams sąskaitas ir kitus duomenis apie suteiktas paslaugas ir jų kainą, tačiau bet kuriuo atveju šalys privalo bendradarbiauti, o vien tai, kad atsakovai negavo sąskaitų, tai niekaip neatleidžia nuo prievolės su paslaugų teikėju, t. y. šiuo atveju su ieškovu.
21. Nors pirmosios instancijos teismas, surašydamas sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis), detaliai neanalizavo šių atsakovų nurodomų argumentų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kadangi nepriklausomai nuo nurodytų aplinkybių buvimo (ieškovo įsipareigojimų vykdymo), atsakovai negali būti atleisti nuo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovu (CK 6.200, 6.205 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
22. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovai sutinka sumokėti ieškovo prašomą 152,65 Eur be pridėtinių mokesčių. Nurodo, jog atsakovas įsiskolinimą pripažino tik po to kai buvo pateikta sutartis, kurios pagrindu skaičiuojami atitinkami mokesčiai. Dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog atsakovas pripažino skolą tik po ieškinio pateikimo.
23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
24. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl procesinių palūkanų priteisimo visiškai nėra svarbi aplinkybė dėl atitinkamų įrodymų pavėluoto pateikimo, įvertinant ir tai, kad ne tik ieškovas, tačiau ir atsakovai yra sutarties šalimi, kuriems apie šalių rašytinę sutartį turėjo būti žinoma. Atsakovai neįvykdė savo prievolės sumokėti 152,65 Eur skolą, dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Vadinasi, atsakovai laiku neįvykdę prievolės, taip pat privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas turėjo teisę reikalauti ne tik nurodytos įsiskolinimo padengimo, tačiau ir įstatyme įtvirtintų procesinių palūkanų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovų priteisė 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
26. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė ir nenurodė šių išlaidų atsiradimo priežasties – sąmoningo ar nesąmoningo dokumentų nepateikimo atsakovui.
27. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovų 829,26 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovui priteistinos jo pirmajame bylos nagrinėjimo etape turėtos bylinėjimosi išlaidos - 104,26 Eur, t. y. 18,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį; 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą; 3,62 Eur už Gyventojų registro išrašus; 60,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas surašant ieškinį dėl skolos priteisimo; 20,00 Eur žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą, taip pat 605,00 Eur advokato išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei 532,40 Eur už 4 valandų trukmės pasirengimą bylos nagrinėjimui - susipažinimą su bylos medžiaga, proceso šalių argumentų įvertinimą bei strategijos parengimą teismo posėdžiui (3 val.), dalyvavimą teismo posėdyje (1 val.). Teismas sprendė, kad už tokios apimties ir turinio apeliacinio skundo parengimą prašoma priteisti 605,00 Eur suma yra pagrįsta ir neviršija rekomendacijų dydžio (apeliacinis skundas buvo patenkintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo). Tačiau prašoma priteisti 532,40 Eur bei atstovavimą mažiau nei 1 val. teismo posėdyje (47 minutes posėdžio trukmė su bandymu užbaigti bylą taikiai, kai po to buvo pripažinta ieškinio suma tik nebuvo sutinkama su bylinėjimosi išlaidomis), ieškovo atstovo prašomos priteisti minėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neproporcingai didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, kai ieškinys nepakeistas ir nepapildytas, todėl jos mažintinos iki 120,00 Eur.
28. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
29. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už ieškinį nustatytas 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.2. p.), o už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą nustatytas 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19 p.) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai sumažino ieškovo prašomas 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes jos, įvertinus teismo posėdžio trukmę (47 min) ne tik viršija rekomendacijų 8.19 p., tačiau visiškai akivaizdu, jog dalyvavimas teismo posėdyje be susipažinimo su procesiniais dokumentais ir/arba proceso šalių argumentų įvertinimo, strategijos parengimo ir pan. nėra įmanomas, todėl laikytina, kad ieškovas nepagrįstai atskirai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už nurodytus veiksmus. Be kita ko, apeliacinės instancijos tesimo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kuria nurodo apeliantai, kad iš esmės dėl paties ieškovo (jo atstovų) kaltės, nepateikiant visų tam reikalingų įrodymų (CPK 111, 135 straipsniai) t. y. šiuo atveju 2015 m. liepos 31 d. sudarytos sutarties Nr. AB-SUT-15-034 ieškinys buvo atmestas ir atitinkamai tik apeliacinės instancijos teismui pateikus minėtą įrodymą, byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas buvo atstovaujamas advokato (advokato padėjėjo) ir privalėjo jau teikiant ieškinį pateikti visus ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis), konstatuoja, jog 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl paties ieškovo kaltės, dėl to sprendžia, kad šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 224,26 Eur (CPK 3, 93, 98 straipsniai). Viso ieškovui iš atsakovų priteistina 224,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
31. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, tačiau neįvertino visų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių, dėl ko nepagrįstai priteisė papildomas 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, dėl ko yra pagrindas ginčijamoje dalyje pakeisti teismo sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovų 224,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, t. y. sumažinant priteistas iš atsakovų 829,26 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 224,26 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
33. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).
36. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl tiek apeliantai (atsakovai), tiek ieškovas turi teisę į jų atitinkamos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą. Taip pat atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį, duomenų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
38. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmetamas (įvertinus, jog buvo skundžiama dalis tik dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų), o tenkinamas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai, už iš dalies tenkintą apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies įgyja teisę į 50 proc., atitinkamai ir ieškovas įgyja teisę į tokio paties dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų turėtų būti priteistos ne didesnės nei 363,00 Eur išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme
39. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017).
40. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas atlikti šioms šalims vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą (363 – 20), po kurio iš atsakovų priteistina ieškovui 343,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo ir sumažinti priteistą 829,26 Eur sumą iki 224,26 Eur (du šimtai dvidešimt keturių eurų 26 ct).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Mano būstas Neris“ iš apeliantų D. S. ir I. G. 343,00 Eur (trys šimtai keturiasdešimt trys eurai 00 ct) lygiomis dalimis po 171,50 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt vienas euras 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.