Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei N. L., jos atstovei advokatei Ramunei Jatautienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui N. G., dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu tris kartus pervedė ieškovei po 200 Eur, iš viso 600 Eur vaiko išlaikymui.

5. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, asmeniškai (b. l. 39). Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, kad atsakovas pateikė teismui rašytinį tėvystės pripažinimą, byla buvo nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad sutinka su ieškovės paskaičiavimais, kad vaikui per mėnesį reikia apie 400 Eur, neprieštarauja, kad būtų priteistas įsiskolinimas vaikui ir ieškovei būtų nustatyta uzurfrukto teisė tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas, jeigu atsakovas būtų nustatytas vaiko tėvu.

7. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė papildė išvadą, kad neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina ieškove N. L..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

8. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad A. L., gimė 2015 m. lapkričio 2 d., gimimo įrašas apie tai padarytas 2015 m. lapkričio 4 d., įrašo Nr. 480. Gimimo liudijime AB Nr. 054144 A. L. tėvu buvo nurodytas tuo metu buvęs ieškovės sutuoktinis G. L.. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-201-673/2016 pripažino, kad duomenys 2015 m. lapkričio 4 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytame gimimo įraše Nr. 480, kuriame G. L. įrašytas vaiko A. L. tėvu, yra neteisingi. Nuginčijus tėvystę, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir šioje byloje prašo nustatyti, kad atsakovas N. G. yra vaiko A. L. tėvas ir reiškia su tuo susijusius reikalavimus.

Dėl tėvystės nustatymo

9. Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės.

10. Rašytiniai bylos įrodymai, civilinės bylos Nr. 2-201-673/2015 medžiaga, ieškovės paaiškinimai, liudytoja apklaustos ieškovės sesers J. K. parodymai patvirtina, kad ieškovė siekė, kad atsakovas pripažintų tėvystę ne teismo tvarka, tačiau atsakovas iki ieškinio padavimo dienos to nepadarė, ir teismui išaiškinus galimybę pripažinti tėvystę neteismine tvarka, atsiuntė teismui savo pasirašytą tėvystės pripažinimą. Taigi laikytina, kad ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes nustatyti tėvystę ne teismo tvarka.

11. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-201-673/2015 medžiagos matyti, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-201-673/2016, teismo posėdžio metu trečiuoju asmeniu esantis N. G. patvirtino, kad jis yra A. L. biologinis tėvas, gyvena kartu su ieškove ir augina vaiką, nuginčijus G. L. tėvystę jis geranoriškai pripažins tėvystę savo sūnui A. (civilinė byla Nr. 2-201-673/2015, b. l. 43).

12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė paaiškino, kad nuo 2014 metų gyveno kartu su atsakovu, jiems gimė sūnus A.. Sūnų jie kartu augino ir išlaikė iki 2016 metų, kai su atsakovu išsiskyrė ir atsakovas išsikraustė iš jos buto. Išsikraustęs atsakovas teikė išlaikymą vaikui pervesdamas pinigus per kitų asmenų sąskaitas, kadangi savo sąskaitos turėti negalėjo.

13. Liudytoja apklausta ieškovės sesuo J. K. parodė, kad atsakovas N. G. niekada neneigė ir neginčijo, kad yra A. L. tėvas, 2015 metais gyveno kartu su ieškove, vedė bendrą ūkį ir kartu augino ieškovės sūnų A., kalbėjo apie tai, kad nori vaikui suteikti savo pavardę. Liudytoja patvirtino, kad atsakovas vaikui išlaikymą teikė per kitų asmenų sąskaitas, kadangi savo sąskaitos turėti negalėjo.

14. Byloje pateikti sąskaitų išrašai kartu su ieškovės paaiškinimais ir liudytojos parodymais patvirtina, kad N. G. per kitus asmenis mokėjo N. L. pinigų sumas vaiko išlaikymui. Mokamas išlaikymas vaikui, teismo vertinimu, taip pat patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę dėl atsakovo tėvystės.

15. Atsakovas pateikė teismui rašytinį pripažinimą (b. l. 29), kuriame nurodė, kad jis pripažįsta, jog A. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus ir sutinka jam suteikti savo pavardę. Taip pat nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymą sūnui iki kol jis sulauks pilnametystės.

16. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma (rašytinis atsakovo tėvystės pripažinimas, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-201-673/2015 medžiaga, ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, teismo posėdyje liudytoja apklaustos J. K. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai) neginčijamai patvirtina, kad N. G. yra ieškovės sūnaus A. L. biologinis tėvas ir ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika, kai, nenutraukiant santuokos, nėra sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas (reikia ginčo), nėra sprendžiama, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas (2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008 išaiškino, kad byloje ieškovei vienu iš reikalavimų nurodžius nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą kartu su ja, teismai turėjo išnagrinėti šio reikalavimo pagrįstumą.

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti jos sūnaus A. L. gyvenamąją vietą su jo motina ieškove. Atsakovas teismui teikiamuose dokumentuose neišreiškė pozicijos dėl šio klausimo. Teismas, atsižvelgęs į sprendimo 17 punkte nurodytą teisminę praktiką, daro išvadą, kad reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą pagrįstumas turi būti vertinamas šioje byloje, kadangi nėra aišku, ar tarp šalių yra ginčas šiuo klausimu, ir ieškovė pareiškė teismui tokį reikalavimą.

19. Iš rašytinių bylos įrodymų, ieškovės paaiškinimų, liudytojos parodymų nustatyta, kad A. L. su ieškove gyvena nuo pat jo gimimo (2015 m.). Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nepaisant to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. ieškovės šeimai yra skirta atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, nustačius pirmą grėsmės lygį (dėl piktnaudžiavimo alkoholiu). Ši išvada grindžiama tuo, kad ieškovė vaiku rūpinasi, jį prižiūri, o kitų asmenų norinčių ir galinčių rūpintis vaiku byloje nenustatyta, atsakovas taip pat nepareiškė prašymo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, nepareiškė prieštaravimų ieškovės reikalavimui ir juos pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad alkoholio vartojimas buvo vienkartinis atsitiktinis atvejis, nulemtas susiklosčiusių nepalankių gyvenimo aplinkybių, ieškovė turi visas sąlygas tinkamai pasirūpinti vaiku, jai padeda jos sesuo. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, atsižvelgęs Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas laiko, kad šiuo metu nenustatyta aplinkybių, galinčių kliudyti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, su kuria vaikas faktiškai gyvena nuo gimimo. Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, tokio reikalavimo ieškovė nepareiškė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

20. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų poreikius. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

21. Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, liudytoja apklaustos J. K. parodymus, laikytina, kad ieškovė pagrindė prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą – po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Prašoma priteisti suma atsižvelgiant į kas mėnesį patiriamų išlaidų dydį, yra pagrįsta pridėtais pirkimo kvitais, pažymomis, atitinka vaiko poreikius, jo sveikatos būklę, nelaikytina nepagrįstai didelė. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija išlaikymo periodinėmis išmokomis sumos dydžio (200 Eur per mėnesį), atvirkščiai, savo pareigą išlaikyti vaiką ir išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį pripažįsta rašytiniuose pareiškimuose teismui (b. l. 29, 31), taip pat savo faktiniais veiksmais, t.y. bylos nagrinėjimo proceso metu 3 kartus sumokėdamas vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį (b. l. 41, 42, 43). Teismo vertinimu pagal ieškovės pateiktus įrodymus, jos pajamos nėra didelės, ji gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 35,36 kv. m gyvenamojo ploto bute, turi įsiskolinimų. Atsakovas yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas nedarbingas, negalintis gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Duomenų apie kitus išlaikytinius atsakovas teismui nepateikė. Teismas, įvertinęs nurodytas byloje ištirtas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus A. L. išlaikymui kas mėnesį turi būti priteisiama ieškovės prašoma 200,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

22. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui (4400 Eur). Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kaip minėta, teismas laiko, kad ieškovė pagrindė prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo sumos dydį (po 200 Eur per mėnesį). Atsakovas išlaikymo dydžio neginčijo, jį pripažino rašytiniais pareiškimais teismui (b. l. 29, 31), taip pat savo faktiniais veiksmais (b. l. 41, 42, 43). Todėl nustačius, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis (po 200 Eur per mėnesį) yra pagrįstas ir įrodytas, maksimali išlaikymo įsiskolinimo suma už trejų metų laikotarpį šiuo atveju būtų 7200 Eur (200 Eur x 36 mėn.=7200 Eur). Ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad atsakovas iš dalies mokėjo vaikui išlaikymą, pinigus pervesdamas pasinaudojant kitų asmenų sąskaitomis, taip pat grynais pinigais. Dėl to, ieškovė prašo teismo priteisti ne visą išlaikymo sumą už 3 metų laikotarpį (7200 Eur), kaip tai nustatyta CK 3.200 straipsnyje, bet gerokai mažesnę sumą – 4400 Eur. Atsakovas 2019 m. spalio 29 d. rašytiniame pareiškime (b. l. 31) nurodė, kad nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, tačiau viso bylos nagrinėjimo proceso metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nesutikimo argumentus. Atvirkščiai, 2019 m. spalio 29 d. rašytiniame pareiškime (b. l. 31) pats atsakovas nurodė, kad prie vaiko išlaikymo prisidėjo kiek galėjo ir ne kiekvieną mėnesį ir, jo paties teigimu, „per mažai“. Teismas įvertinęs, tėvų pareigą išlaikyti vaikus, reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra nuolatinė ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas sunkia tėvo materialine padėtimi. Taip pat atmestinas atsakovo pareiškime (b. l. 31) nurodytas argumentas, kad išlaikymo įsiskolinimas jam nepriteistinas, kadangi jis turi skolų, kurios susidarė, jam gyvenant kartu su ieškove, tenkinant buities poreikius, ir kurias apmoka jis vienas. Visų pirma, kaip minėta, atsakovas nepateikė teismui jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Be to, remiantis ieškovės teismo posėdyje duotais paaiškinimais, ir liudytojos parodymais, atsakovui gyvenant kartu su ieškove jis niekur oficialiai nedirbo, ėmė paskolas ne tik šeimos išlaikymui, bet ir savo reikmėms (buvo nusipirkęs sau mobilųjį telefoną), gyveno ieškovei priklausančiame bute, kurį išlaikė pati ieškovė (mokėjo komunalinius mokesčius ir pan.).

23. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pripažino, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis (200 Eur) pagrįstas, išlaikymą vaikui teikė ne visada ir ne pilna apimtimi, į vaiko sveikatos būklę, jo nuolatinius poreikius, ieškovės finansinę padėtį, prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas. Pagal pačios ieškovės pateiktus įrodymus (b. l. 41, 42, 43) ir jos paaiškinimus bylos nagrinėjimo proceso metu atsakovas 3 kartus sumokėjo vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį (iš viso 600 Eur sumą) ir ši suma teikiant ieškinį nebuvo išminusuota (kadangi mokėjimai padaryti vėliau, nei pateiktas ieškinys), ieškinio reikalavimai nebuvo tikslinami. Dėl šių priežasčių išlaikymo įsiskolinimo (kaip anksčiau atsiradusios prievolės) suma mažintina iki 3800 Eur (4400 Eur – 600 Eur=3800 Eur), todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

24. Vadovaujantis CK 3.190 straipsnio 1 dalimi, ieškovė skirtina uzufrukto teise tvarkyti sūnui priklausantį išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl šalių atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

26. Šioje byloje ieškovė atstovavimo išlaidas patyrė (advokatei Ramunei Jatautienei sumokėjo iš viso 200,00 Eur už ieškinio parengimą, teisines paslaugas) 2019 m. rugpjūčio 23 d. Todėl maksimali suma už ieškinio paregimą pagal Rekomendacijų nuostatas galėjo būti 3 222,50 Eur (Rekomendacijų II skyriaus 8.2 papunktis; 1 289,00 Eur x 2,5). Kitų duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

27. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Įvertinęs tai, kad atsakovas dalį ieškinio reikalavimų patenkino tik ieškovei padavus ieškinį teismui, teismas laiko, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas ieškovei yra būtinos sąlygos nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių (taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį) ir ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos turėtos teisinės pagalbos išlaidos 200,00 Eur dydžio, kurios neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintų kriterijų. Ieškovei taip pat priteistina jos šioje byloje sumokėta žyminio mokesčio dalis – 60,00 Eur. Likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi.

28. Ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso – 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (60,00 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalis + 200,00 Eur ieškovės turėtos teisinės pagalbos ir ieškinio parengimo išlaidos) (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

29. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovas su ieškinio dalimi (dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo) sutiko, ekspertizės skirti neprašė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo veiksmų/neveikimo, konstatuoti nesąžiningą atsakovo elgesį nėra pagrindo, jo procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, todėl yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų dalis, susidedanti iš ieškovei atidėtos žyminio mokesčio dalies (90 Eur) ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (17,97 Eur), iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. L. yra N. G. sūnus.

Nustatyti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina ieškove N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2019 m. rugpjūčio 23 d., iki A. L., gimusio (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 3800,00 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteistų A. L. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną ieškovę N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.