- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- e2-7215-965/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04884-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- J. G., A. G.
- Advokatai
- Sandra Balskuvienė, Evaldas Jonas Šorius, Edvardas Jonas Šorius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. patikslintą ieškinį atsakovams J. G. (J. G.) ir A. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo R. M. patikslintas ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti solidariai iš atsakovų J. G. ir A. G. 9802,32 Eur skolos, 2450,58 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 24 d. su atsakovu J. G., dalyvaujant J. G. sutuoktinei A. G., sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas suteikė sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) 14 000 JAV dolerių paskolą. Šalys sutarė, kad paskola bus grąžinta 2010 m. birželio 30 d. 2010 m. birželio 30 d. J. G. grąžino ieškovui 2000 JAV dolerių, liko negrąžinta 12000 JAV dolerių. Konvertuojant į nacionalinę valiutą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.36 straipsnio 3 d. dalimi, šiai dienai negrąžinta paskolos dalis sudaro 9802,32 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovai J. G. ir A. G. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad 2009 m. gruodžio 24 d. paskolos sutarties sudarymo fakto 14 000 JAV dolerių sumai neginčija, tačiau teigia, kad sutarties tekstas ir ieškinio reikalavimai yra prieštaringi. Sutarties 4 punkte nurodoma, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti visą paskolą su palūkanomis 2010 m. birželio 30 d., tačiau sutarties 3 punkte jokių palūkanų nenumatyta. Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad paskola grąžinama dalimis. Pirmas grąžinimas atliekamas iki 2010 m. birželio 30 d. Byloje nekyla ginčas dėl 2 000 JAV dolerių paskolos grąžinimo. Atsakovų nuomone, ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovai vengia įvykdyti piniginę prievolę. Atsiliepimuose atsakovai taip pat nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu skolą priteisti solidariai, tai yra ir iš A. G., kadangi, kaip teigia ieškovas, jie yra sutuoktiniai. Atsakovai teigia, kad su ieškovu yra pažįstami eilę metų, todėl jam turi būti žinoma, kad atsakovas J. G. su A. G. yra išsituokęs jau 27 metus. Todėl ieškovo reikalavimas iš atsakovės A. G. priteisti kažkokią skolą yra akivaizdžiai nepagrįstas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie paskolos suteikimą A. G.. Atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovas vengia pripažinti, kad per keletą kartų jam buvo grąžinta apie 5 000 Eur, taip pat ieškovas nepagrįstai prašo priteisti dvigubas palūkanas, atsakovai prašo ieškinį palikti nenagrinėtu.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytas aplinkybes, prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 9802,32 Eur skolos, 2450,58 Eur kompensacines palūkanas, procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovams pritrūko pinigų sporto klubo įrengimui, todėl jie kreipėsi į ieškovą dėl paskolos suteikimo. 2000 JAV dolerių grąžinimas nebuvo niekaip įformintas, šią sumą atsakovai jam grąžino anksčiau nei 2010 m. birželio 30 d. Negalėdami iki nustatytos datos grąžinti visos paskolos sumos atsakovai paprašė palaukti, žadėjo mokėti palūkanas, 6 mėnesius po 1000 Lt, kadangi ieškovas su atsakovais buvo pažįstamas nuo jaunystės, sutiko palaukti. Ieškovas pažymėjo, kad dėl paskolos suteikimo atsakovai į jį kreipėsi abu, apie jų santuokos nutraukimą nieko nežinojo, žinojo, kad jie kartu gyvena ir dirba, visur būdavo kartu, todėl skolą prašo priteisti iš abiejų atsakovų. Taip pat ieškovas neneigia, kad atsakovas J. G. jam per kelis kartus davė apie 1000 Lt, bet kaip palūkanas už palaukimą. Ieškovo atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė paaiškino, kad pinigai atsakovams buvo skolinami jų bendram verslui, apie tai, kad santuoka tarp jų nutraukta, ieškovui jie niekada neminėjo. Paskolos sutartis sudaryta tik su atsakovu J. G., kadangi ieškovas manė, kad jei atsakovai sutartį sudaro būdami santuokoje, tai jiems kyla solidari atsakomybė. Ieškovas mano, kad atsakovai nuo jo nuslėpė tą aplinkybę, kad santuoka tarp jų nutraukta. Todėl atsakovė A. G. yra solidariai atsakinga ieškovui kartu su atsakovu J. G.. Dėl šios priežasties ieškovas prašo skolą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Taip pat atstovė paaiškino, kad byloje nėra įrodymų pavirtinančių, kad atsakovai ieškovui grąžino didesnę paskolos dalį, nei 2000 JAV dolerių. Vadovaujantis įstatymu, paskolos grąžinimas turi būti pažymimas sutartyje, atsakovo J. G. į bylą pateikti rašteliai ir paskaičiavimai niekuo nepagrįsti, neaiškus jų ryšys su konkrečios paskolos grąžinimu, byloje nepateikti pakvitavimai, patvirtinantys, atsakovo nurodytų sumų grąžinimą.
Atsakovas J. G. teismo posėdžio metu su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies, prašė iš ieškovo reikalaujamos sumos išskaičiuoti grąžintos paskolos dalį, tai yra 3234,06 Eur, jo buvusi žmona A. G. su paskola niekaip nesusijusi, su ja bendro ūkio neveda, kartu negyvena, paskolos pasirašymo metu dalyvavo tik ieškovas ir atsakovas J. G., mano, kad skaičiuojant negrąžintos paskolos dalį, reikia remtis tuo JAV dolerio kursu, kuris buvo nustatytas pinigų pasiskolinimo dieną, tai yra 2009 m. gruodžio 24 d. Taip pat paaiškino, kad su A. G. išsituokė 1990 m. Pakvitavimų apie grąžintos paskolos dalį iš ieškovo nereikalavo, kadangi jie labai daug metų yra pažįstami, be to, jis ieškovui mokėdavo už tai, kad jis palauktų su paskolos grąžinimu, taip yra sumokėjęs apie 280 Eurų, o ieškovas patvirtino, kad kažkokius pinigus gavo. Pažymėjo, kad paskolos sutartyje procentai nenumatyti. Atsakovas nurodė, kad fiksavo ieškovui grąžinamas sumas teismui pateiktuose lapeliuose, kad ieškovui dalimis grąžino 3234,06 Eur niekaip neįformino, kadangi jie vienas kitu pasitikėjo, kad atsakovas ieškovui atidavinėjo pinigus patvirtino ir liudytojas M. E., nors pats perduodant pinigus nedalyvavo. Atsakovas J. G. pripažįsta 5054, 51 Eur skolą ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovė A. G. teismo posėdžio metu su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad apie paskolos sutartį žinojo, pinigų iš ieškovo nesiskolino, nesidomėjo, kur jie buvo panaudoti, sutarties sudarymo metu nedalyvavo, kas sutartį pildė nepamena, su atsakovu J. G. bendrauja artimai, tačiau bendro ūkio neveda. Prašo panaikinti jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovui skirti baudą dėl patirtų nepatogumų.
Atsakovės A. G. atstovas advokatas Evaldas Jonas Šorius prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad solidari atsakovų atsakomybė neįrodyta, taip pat prašo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Liudytojas M. E. paaiškino, kad tiek ieškovą, tiek atsakovus pažįsta gerai, iš jų pokalbių žino apie tai, kad atsakovas J. G. turi grąžinti R. M. pinigus, tačiau tiksliai nieko negalėjo paaiškinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2009 m. gruodžio 24 d. tarp ieškovo R. M. ir atsakovo J. G. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 14 000 JAV dolerių, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolintą sumą iki 2010 m. birželio 30 d. Iki 2010 m. birželio 30 d. J. G. grąžino ieškovui 2000 JAV dolerių, liko negrąžinta 12000 JAV dolerių. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2009 m. gruodžio 24 d. pasirašius paskolos sutartį ieškovas perdavė atsakovui 14 000 JAV dolerių, o atsakovas J. G. šiuos pinigus gavo, bei kad paskolą atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti iki 2010 m. birželio 30 d. Nustatytu terminu ieškovui atsakovas grąžino 2000 JAV dolerių, dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, kokią paskolos dalį atsakovas yra grąžinęs ieškovui, taip pat dėl skolos sumos paskaičiavimo ir dėl atsakovės A. G. solidarios atsakomybės.
Ieškovas nurodo, jog atsakovai solidariai jam yra likę skolingi 9802,32 Eur (12 000 JAV dolerių) pagal 2009 m. gruodžio 24 d. paskolos sutartį ir 2450,58 Eur kompensacinių palūkanų. Atsakovas J. G. laikosi pozicijos, jog jis yra grąžinęs didesnę paskolos dalį, nei iš jo reikalauja ieškovas. Taip pat nurodo, kad ieškovas vengia pripažinti, kad per keletą kartų jam buvo grąžinta apie 5 000 Eur. Byloje pateikti atsakovo užrašai, kurie, jo nuomone, turėtų patvirtinti skolos grąžinimo faktą ieškovui. Ieškovas teigia, kad atsakovo pateikti lapeliai su ranka darytais įrašais nepatvirtina paskolos grąžinimo fakto, nes iš jų turinio nėra aišku, kas ir kam moka nurodytas sumas, nurodytos sumos nepatvirtintos šalių parašais, todėl vertintini kaip užrašai. Teismas su tokia pozicija sutinka.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinės formos, tai būtent rašytinės formos turi būti ir kreditoriaus pakvitavimas, kuris patvirtintų paskolos (ar jos dalies) grąžinimo faktą. Atitinkamai šio formai nustatyto reikalavimo nesilaikymas, paskolos gavėjui, teigiančiam, kad jis įvykdė savo prievolę grąžinti paskolintus pinigus, sukelia lygiai tokias pat pasekmes, kokios būtų atsiradusios paskolos davėjui, jeigu būtų iškilęs ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ir lėšų perdavimo paskolos gavėjui, o paskolos sutartis nebūtų sudaryta įstatymo reikalaujama forma.
Atsakovas J. G. turėjo leistinais rašytiniais įrodymais įrodyti, kad dalį paskolos sumos ieškovui grąžino.
Iš teismo posėdyje atsakovo duotų paaiškinimų matyti, jog jis suprato, kad grąžinant paskolos sumą dalimis, šis faktas turi būti fiksuojamas rašytiniais įrodymais, tačiau nenurodė teismui objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis pasielgė priešingai. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovo paaiškinimų, kad ieškovui jis grąžino didesnę paskolos dalį, nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovas šias aplinkybes neigia, nurodydamas, kad nurodyti mokėjimai, tai palūkanos už naudojimąsi paskola, o vėliau – atsakovui nustatytu terminu negrąžinus paskolos – mokestis už ieškovo „palaukimą“. Atsakovas į bylą pateikė užrašus su ranka darytais įrašais, tačiau juose neužfiksuotas joks rašytinės formos ieškovo pakvitavimas, nepateiktas kitoks ieškovo surašytas/pasirašytas dokumentas, kuriame būtų patvirtintas paskolos dalies (dalių) grąžinimo faktas. Tokiu būdu, nesant rašytinės formos ieškovo pakvitavimo, atsakovo pateikti užrašai nėra pakankamas įrodymas prievolės įvykdymui (paskolos grąžinimui) patvirtinti. Likusios paskolos sumos dalies grąžinimą atsakovas taip pat įrodinėja liudytojo M. E. parodymais, bei atsakovės A. G. paaiškinimais, tačiau teisme liudytoju apklaustas M. E. nepatvirtino atsakovo nurodytų aplinkybių, jis paaiškino, kad iš ieškovo R. M. pasakojimų žino tik tiek, kad J. G. jam kažką grąžina, tačiau tiksliai nieko nepasakojo, todėl liudytojas apie paskolos grąžinimą nieko tikslai negalėjo paaiškinti, o atsakovė A. G. paskolos sumos dalimis grąžinimo betarpiškai nematė, apie tai, kad dalis paskolos sumos grąžinta, ji sprendė iš atsakovo J. G. pasakojimų. Ieškovas neneigia, kad po paskolos pasirašymo, atsakovas J. G. jam mokėjo palūkanas už paskolintus pinigus, tačiau tai nebuvo paskolos grąžinimas ir tai nebuvo įforminta. Tokiu būdu atsakovas ieškovui galėjo būti sumokėjęs apie 1000 Lt. Tiek palūkanų, tiek 2000 JAV dolerių paskolos grąžinimo nei viena iš šalių nefiksavo. Taigi liudytojo ir atsakovės A. G. parodymai dėl dalies paskolos sumos grąžinimo ieškovui yra neišsamūs, jų nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl atmestini. Be to, atsakovas J. G., kaip pats nurodė, užsiima verslu, buvo įmonės direktorius, akcininkas, todėl tikėtina, kad ne pirmą kartą sudaro paskolos sutartis, taigi tikėtina, kad jam yra žinomos paskolos sutarties neįvykdymo pasekmės, kaip įforminamas paskolos grąžinimas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė leistinais įrodymais didesnės dalies paskolos sumos grąžinimo fakto, todėl sprendžia, kad pagal paskolos sutartį atsakovas yra grąžinęs ieškovui iš viso 2000 JAV dolerių. Kadangi visa paskolos suma yra 14 000 JAV dolerių, iš kurios atsakovas grąžino ieškovui 2000 JAV dolerių, todėl likusi negrąžinta paskolos sumos dalis yra 9802,32 Eur (12000 JAV dolerių).
Šalys nesutaria dėl skolos sumos paskaičiavimo, o būtent skirtingai aiškina CK 6.36 straipsnio 3 dalyje nustatytą „mokėjimo dienos“ sąvoką.
Ieškovas nurodo, kad likusią negrąžintą 12000 JAV dolerių skolos sumą konvertuoja į nacionalinę valiutą, vadovaujantis CK 6.36 straipsnio 3 d. dalimi, pagal 2010 m. birželio 30 d. (skolos grąžinimo dieną) galiojusį JAV dolerio ir euro santykį – 1,2242, todėl šiai dienai negrąžinta paskolos dalis sudaro 9802,32 Eur (12000/1,2242). Atsakovas J. G. teigia, kad skaičiuojant negrąžintos paskolos dalį, reikia remtis tuo JAV dolerio ir euro santykiu, kuris buvo nustatytas pinigų pasiskolinimo dieną (2009 m. gruodžio 24 d.) – 1,4398.
Pagal CK 6.36 straipsnio 3 dalį, kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius gali reikalauti jam priteisti šią sumą Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. To paties straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad jeigu skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą. Šios įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad mokėjimo diena nebūtinai turi sutapti su ieškinio pateikimo teismui diena ir kad nustatant mokėjimo dieną svarbu nustatyti, ar prievolė atlikti mokėjimą užsienio valiuta yra terminuota ar neterminuota. Pagal bendrąsias paskolos sutarties nuostatas, paskolos sumą paskolos gavėjas turi grąžinti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Taigi paskolos sutartyje šalims susitarus dėl konkretaus termino, iki kurio turi būti grąžinama paskolos suma – prievolė grąžinti paskolos sumą yra terminuota prievolė, kurios termino pabaiga sutampa su paskutine paskolos sumos ir jos dalies mokėjimo diena. Iš paskolos sutarties matyti, kad šalys susitarė, kad paskolos suma bus grąžinta 2010 m. birželio 30 d., taigi šalys aiškiai nustatė paskutinę paskolos sumos mokėjimo dieną. Todėl teismo nuomone, paskolos suma nustatytina pagal 2010 m. birželio 30 d. buvusį oficialų valiutų kursą. Remiantis 2014 m. balandžio 17 d. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nuo 2015 m. sausio 1 d. teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė Lietuvoje yra euras. Iš ieškinio turinio matyti, kad paskola atsakovui suteikta JAV doleriais. Todėl teismas, nustatydamas paskolos sumą, vadovaujasi CK 6.36 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisykle. Remiantis Lietuvos Banko lito ir užsienio valiutų santykių duomenų bazėje esančiais duomenimis (http://www.lb.lt/exchange/default.asp), lito ir JAV dolerio santykis 2010 m. birželio 30 d. buvo 2,8203 Lt už 1 JAV dolerį. 2002 m. vasario 1 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 157 buvo nustatyta, kad nuo 2002 m. vasario 2 d. oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą, kuris liko nepakitęs, paskelbus eurą teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemone nuo 2015 m. sausio 1 d. Todėl 12 000 JAV dolerių konvertuotina į 9802,32 Eur ((12 000 * 2,8203)/3,4528 = 9802,32 Eur), negrąžintos paskolos suma yra 9802,32 Eur.
Dėl atsakovės A. G. solidarios atsakomybės
Atsakovai J. G. ir A. G. nesutinka su ieškovo reikalavimu iš atsakovės priteisti skolą, kadangi paskolos sutartis buvo sudaryta tarp R. M. ir J. G., teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie paskolos suteikimą A. G., todėl šis reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tuo tarpu ieškovas neigia tokias atsakovų išdėstytas aplinkybes ir nurodo, jog atsakovai pinigus skolinosi kartu sporto klubo įrengimui, tik sutartis buvo sudaryta J. G. vardu, todėl A. G. turi atsakyti kaip solidari atsakovė. Apie tai, kad santuoka tarp atsakovų nutraukta sužinojo tik iš jų atsiliepimų.
Nors ieškovas neigia, kad žinojo apie tai, kad atsakovai yra išsituokę (1990 m. sausio 16 d. ištuokos liudijimas Nr. 318981), tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad paskolos sutartis sudaryta šalims jau nesant santuokoje, taigi prievolės solidarumas negali būti preziumuojamas. Nesant rašytinių įrodymų, jog atsakovė A. G. dalyvavo sudarant sandorį, skolinosi pinigus iš ieškovo, ši prievolė pripažintina asmenine atsakovo J. G. prievole (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši aplinkybė, teismo nuomone, patvirtina būtent atsakovų poziciją, kad paskola buvo suteikta tik J. G., o ne solidariai J. G. ir A. G..
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Todėl teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, byloje nustatytas ir ištirtas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog atsakovų paaiškinimai logiški, atitinkantys į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tuo tarpu ieškovas neįrodė, kad pagal 2009 m. gruodžio 24 d. paskolos sutartį 14 000 JAV dolerių paskola buvo suteikta ir A. G., ir todėl ji turi atsakyti kaip solidari atsakovė. Ieškinio dalis dėl skolos priteisimo iš A. G. atmestina, kaip neįrodyta ir nepagrįsta.
Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Šioje byloje visiškai įrodyta, kad atsakovas J. G., pažeisdamas paskolos sutartį (negrąžindamas visos paskolos sumos iki 2010 m. birželio 30 d.), su ieškovu neatsiskaitė. Todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.37, 6.38 straipsniais, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, ieškinys dalyje dėl 9802,32 Eur skolos priteisimo iš atsakovo J. G. tenkintinas.
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovas taip pat prašo priteisti kompensacines palūkanas už negrąžintą skolos sumą pagal 2009 m. gruodžio 24 d. paskolos sutartį, kurios sudaro 2450,58 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas J. G. nurodo, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti dvigubas palūkanas, be to, dėl jų šalys nesusitarė.
Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l dalis). Kaip minėta, pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skola ieškovui turėjo būti grąžinta 2010-06-30, tačiau negrąžinta iki šiol, taigi atsakovas įstatyme įtvirtintos ir sutartyje sulygtos prievolės tinkamai ir laiku grąžinti skolą nevykdė. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).
Taigi ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo įstatyme nustatyto dydžio palūkanas už nurodytą laikotarpį pradelstą prievolės neįvykdymą yra pagrįstas. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas už 5 metų laikotarpį tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 2450,58 palūkanų. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl pagrindinės skolos iš atsakovės A. G. priteisimo, atmestinas ir reikalavimas dėl palūkanų iš A. G. priteisimo.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovas taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo prašomos iš atsakovų priteisti palūkanos yra procesinės įstatyme numatytos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinę, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010 ir kt.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kadangi teismas konstatavo, kad atsakovės A. G. atžvilgiu ieškinys pareikštas nepagrįstai, todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti solidariai iš atsakovų procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo J. G. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (12252,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nustatyta – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas pateikdamas pirminį ieškinį byloje sumokėjo 315 Eur žyminio mokesčio, tačiau nagrinėjant bylą teisme savo reikalavimą sumažino, todėl turėjo sumokėti 276 Eur žyminį mokestį. Permokėta žyminio mokesčio dalis (39 Eur) grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o kita dalis, 276 Eur žyminio mokesčio, priteistina ieškovui iš atsakovo J. G. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis), nes ieškinio reikalavimas visa apimtimi patenkintas atsakovo J. G. atžvilgiu.
Ieškovas taip pat patyrė 300 Eur išlaidų už teisines paslaugas advokatui. Ieškovo ieškinys patenkintas priteisiant visas sumas iš atsakovo J. G., todėl ieškovui iš atsakovo J. G. priteistina 300 Eur išlaidų už teisines paslaugas advokatui.
Atsakovė A. G. turėjo 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškiniu atmestas ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės A. G., iš ieškovo atsakovės A. G. naudai priteistina 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Dėl baudos
Atsakovė A. G. prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – teismo klaidinimą, be to, teikiant melagingus duomenis, pritaikius laikinąsias apskaitos priemones jos sąskaitai, ji patyrė nepatogumų ir moralinę žalą.
Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis). Šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovas būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis, nepaneigta aplinkybė, kad paskolos sudarymo metu ieškovas nežinojo apie santuokos nutraukimą tarp atsakovų, jo teigimu, pinigus jis paskolino A. G. sporto klubo įrengimui, o ne siekdamas investuoti į verslą, kaip nurodo atsakovas J. G.. Apie santuokos nutraukimą tarp atsakovų, ieškovui tapo žinoma tik iš jų atsiliepimo į ieškinį. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir kita. Esant nustatytam reglamentavimui, tai, kad ieškovas teikė paaiškinimus ir duomenis tokius, kurie netenkino atsakovės, dar nereiškia, kad jis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, t. y. neteisėtu veiksmu. Šioje civilinėje byloje teismas nenustatė ieškovo neteisėtų veiksmu, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo skirti ieškovui baudą, todėl šis atsakovės ir jos atstovo prašymas atmestinas. Teiginius, kad pareikšdamas ieškinį ieškovas aiškiai suvokė, jog jo reikalavimai yra nepagrįsti, atsakovai privalo pagrįsti (CPK 178 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
2017 m. balandžio 7 d. nutartimi teismas taikė abiejų atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies ir priteisus skolą ieškovui tik iš atsakovo J. G., siekiant nepagrįstai neapriboti atsakovės A. G. teisių ir teisėtų interesų labiau nei reikia užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti tik J. G. turtui, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis), o atsakovės A. G. turto atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus sprendimui, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. G. ieškovui R. M. 9802,32 Eur (devynių tūkstančių aštuonių šimtų dviejų eurų trisdešimt dviejų centų) skolą, 2450,58 (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų penkiasdešimt aštuonių centų) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 12252,90 Eur (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų devyniasdešimties centų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 276 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 300 Eur (trijų šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. M. atsakovei A. G. 100 Eur (vieno šimto eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Grąžinti ieškovui R. M. 39 Eur (trisdešimt devynių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjus sprendimui, 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi atsakovės A. G. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
2017 m. balandžio 7 d. nutartimi atsakovo J. G. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.
Atsakovės A. G. ir jos atstovo advokato Edvardo Jono Šoriaus prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui R. M. netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.