Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „R“ atstovo advokato Kęstučio Ožiūno kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžių.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu G. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 300 straipsnio 2 dalį (2003 m. rugsėjo 26 d. redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 222 straipsnio 1 dalį 12 500 Lt (100 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir 12 500 Lt (100 MGL) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „R“ nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 200 000 Lt (1600 MGL) dydžio bauda, 300 straipsnio 2 dalį (2003 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 100 000 Lt (800 MGL) dydžio bauda ir 222 straipsnio 1 dalį 100 000 Lt (800 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 200 000 Lt (1600 MGL) dydžio bauda.

Priteista solidariai iš G. G., UAB „R“ ir M. Ž. 611 834 Lt Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti M. Ž., D. Š. ir A. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendis pakeistas. G. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 300 straipsnio 2 dalį (2003 m. rugsėjo 26 d. redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė G. G. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir 12 500 Lt dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Kita Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistųjų G. G. ir UAB „R“ apeliaciniai skundai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ir M. Ž., nuo 2004 m. vasario 19 d. iki 2005 m. gruodžio 16 d., turėdami vieningą nusikalstamą tikslą, veikdami išankstine tiesiogine tyčia, suklastodami ir panaudodami suklastotus tikrus dokumentus, apgaule, sukčiaudami pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, UAB „R“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – grąžintiną PVM ir organizavo apgaulingą UAB „R“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, būtent:

G. G., nuo 2000 m. liepos 3 d. iki 2005 m. gruodžio 16 d., būdamas UAB „R“ direktorius, nuo 2004 m. vasario 19 d. iki 2005 m. gruodžio 16 d., veikdamas bendrininkų grupe su M. Ž., iš anksto susitarė daryti kelis nusikaltimus, tarp jų vieną sunkų ir ilgą laiką trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – grąžintiną PVM, tam panaudojant UAB „V“ ir UAB „O“, suklastojant ir panaudojant suklastotus tikrus dokumentus, kad, įrašant į UAB „V“ bei UAB „O“ PVM sąskaitas–faktūras prekių kainą su 18 procentų PVM, būtų pateisintas UAB „R“ tariamai iš šių įmonių, o realiai iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, įgyto metalo laužo įsigijimas; po to, siekiant nuslėpti vykdomą nusikalstamą veiką, UAB „R“ mokėjimo pavedimais į UAB „V“ ar UAB „O“ banko sąskaitas būtų pervestos PVM sąskaitose–faktūrose nurodytos sumos kartu su tariamu PVM už tariamai iš UAB „V“ ir iš UAB „O“ įgytą metalo laužą, kurios būtų išgrynintos ir pasidalytos tarp nusikalstamos veikos bendrininkų, UAB „R“ atlikus prekių pardavimo operacijas, tarp jų 0 procentų PVM tarifu apmokestinamus pardavimus (eksportą), Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus žinomai suklastotų UAB „V“ ir UAB „O“ PVM sąskaitų–faktūrų duomenų pagrindu UAB „R“ surašytas žinomai neteisingas PVM deklaracijas su padidintomis grąžintino iš biudžeto PVM sumomis ir neteisėtus prašymus grąžinti (įskaityti) šio mokesčio permoką (skirtumą), o Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai įskaičius kitiems mokesčiams ar į UAB „R“ banko sąskaitą pervedus pinigines lėšas, būtų įgytas didelės vertės svetimas turtas – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – grąžintinas PVM, t. y.:

G. G. nuo 2004 m. vasario 23 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be jokių pirkimo pardavimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijęs 5858,33 t metalo laužo, perdavė šiuos duomenis apie įgyto metalo laužo kiekį M. Ž., iš anksto pažadėjusiam G. G. tam kiekiui pateikti juridinio asmens išrašytus metalo laužo pardavimo UAB „R“ dokumentus;

M. Ž. žinant, kad UAB „V“ ir UAB „O“ jokio metalo laužo iš jokių asmenų nenupirko ir UAB „R“ nepardavė, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytose vietose, suklastojus dokumentus, įrašius žinomai neteisingus duomenis į 9 UAB „V“ PVM sąskaitas–faktūras apie tariamai įvykusias ūkines komercines operacijas tarp UAB „V“ ir UAB „R“, kad UAB „V“ neva pardavė UAB „R“ 3814,33 t metalo laužo už 2 621 817,93 Lt, iš jų 399 938,33 Lt tariamo PVM, bei į 5 UAB „O“ PVM sąskaitas–faktūras apie tariamai įvykusias ūkines komercines operacijas tarp UAB „O“ ir UAB „R“, kad UAB „O“ neva pardavė UAB „R“ 2044 t metalo laužo už 1 389 096 Lt, iš jų 211 896 Lt tariamo PVM;

šiuos žinomai suklastotus dokumentus, t. y. iš viso 14 UAB „V“ ir UAB „O“ PVM sąskaitų–faktūrų, kuriose buvo įformintos neįvykusios ūkinės komercinės operacijos – tariamas metalo laužo pardavimas UAB „R“, kad UAB „V“ ir UAB „O“ neva pardavė UAB „R“ iš viso 5858,33 t metalo laužo už 4 010 913,93 Lt, iš jų 611 834,33 Lt tariamo PVM, M. Ž. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytose vietose panaudojo – perdavė G. G.

G. G., būdamas UAB „R“ direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už UAB „R“ buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – grąžintiną PVM, žinodamas, kad nuo 2004 m. vasario 19 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. UAB „R“ realiai jokio metalo laužo iš UAB „V“ ir UAB „O“ nepirko, tyčia sąmoningai šiuos M. Ž. pateiktus žinomai suklastotus dokumentus – 14 UAB „V“ ir UAB „O“ PVM sąskaitų–faktūrų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytose vietose suklastojo – patvirtino savo parašu ir neinformuodamas apie nusikalstamą sumanymą – tikslą apgaule kartu su M. Ž. įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – grąžintiną PVM, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytose vietose juos panaudojo, pateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui – UAB „R“ finansininkei, kuriai davė nurodymus įtraukti juos į UAB „R“ buhalterinę apskaitą, siekiant nuslėpti vykdomą nusikalstamą veiką, mokėjimo pavedimais pervesti PVM sąskaitose–faktūrose nurodytas sumas į UAB „V“ ir į UAB „O“ bankines sąskaitas už tariamai iš UAB „V“ ir iš UAB „O“ nupirktą metalo laužą, UAB „R“ atlikus prekių pardavimo operacijas, iš jų 0 procentų PVM tarifu apmokestinamus pardavimus (eksportą), apgaulingai suformuotą pirkimo PVM deklaruoti pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose, paruošti ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymus grąžinti (įskaityti) šio mokesčio permoką (skirtumą) tam, kad būtų įskaitytas kitiems mokesčiams ar į UAB „R“ banko sąskaitą būtų pervestas didelės vertės svetimas turtas – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – PVM, susidaręs žinomai suklastotų PVM sąskaitų–faktūrų duomenų pagrindu surašytose ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose žinomai neteisingose PVM deklaracijose dėl UAB „R“ tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „V“ ar iš UAB „O“.

UAB „R“ finansininkei vykdant G. G. nurodymus, į UAB „R“ buhalterinę apskaitą įtraukus G. G. pateiktų 14 žinomai suklastotų UAB „V“ ir UAB „O“ PVM sąskaitų–faktūrų, UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotos neįvykusios ūkinės–komercinės operacijos – tariami prekių pardavimai UAB „R“, kad UAB „V“ ir UAB „O“ bendrai neva pardavė UAB „R“ 5858,33 t metalo laužo už 4 010 913,93 Lt, iš jų 611 834,33 Lt PVM. Taip G. G. organizavo apgaulingą UAB „R“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to už laikotarpį nuo 2004 m. vasario 19 d. iki 2004 m. gegužės 6 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „R“ veiklos.

UAB „R“ finansininkei laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 20 d. iki 2004 m. gegužės 6 d. UAB „R“ vardu už tariamai iš UAB „V“ ir iš UAB „O“ nupirktą metalo laužą pagal UAB „V“ ir UAB „O“ vardu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras mokėjimo pavedimais pervedus į UAB „V“ banko sąskaitas 3 613 993,93 Lt, iš jų tariamą PVM 551 287,33 Lt, kurias išgryninus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytose vietose G. G. tiksliai nenustatytomis proporcijomis pasidalino su M. Ž.

UAB „R“ finansininkei į UAB „R“ PVM deklaraciją už 2004 m. vasario mėnesį įrašius UAB „R“ prekių pardavimo apmokestinamąją vertę iš viso 987 017 Lt, iš jų prekių apmokestinamų 0 procentų PVM tarifu pardavimo vertę iš viso 817 324 Lt, pardavimo PVM iš viso 30 545 Lt, prekių pirkimo apmokestinamąją vertę iš viso 683 189 Lt, pirkimo PVM iš viso 122 974 Lt, iš jų apgaulingai suformuotą pirkimo PVM – 76 165 Lt dėl tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „V”, G. G., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytose vietose šią PVM deklaraciją suklastojus, t. y. patvirtinus savo parašu, ir ją panaudojus, perdavus UAB „R“ finansininkei, o UAB „R“ finansininkei 2004 m. kovo 15 d. šią PVM deklaraciją pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, G. G. žinomai suklastotų PVM sąskaitų–faktūrų duomenų pagrindu surašytoje ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje žinomai neteisingoje PVM deklaracijoje už 2004 m. vasario mėnesį apgaule padidino UAB „R“ grąžintiną iš biudžeto PVM sumą – 76 165 Lt.

UAB „R“ finansininkei į UAB „R“ PVM deklaraciją už 2004 m. kovo mėnesį įrašius UAB „R“ prekių pardavimo apmokestinamąją vertę iš viso 2 536 209 Lt, iš jų prekių apmokestinamų 0 procentų PVM tarifu pardavimo vertę iš viso 2 526 209 Lt, pardavimo PVM iš viso 1800 Lt, prekių pirkimo apmokestinamąją vertę iš viso l 547 778 Lt, pirkimo PVM iš viso 278 600 Lt, iš jų apgaulingai suformuotą pirkimo PVM – 207 349 Lt dėl tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „V“, G. G., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytose vietose šią PVM deklaraciją suklastojus, patvirtinus savo parašu ir ją panaudojus, perdavus UAB „R“ finansininkei, o UAB „R“ finansininkei 2004 m. balandžio 16 d. šią PVM deklaraciją pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, G. G. žinomai suklastotų PVM sąskaitų–faktūrų duomenų pagrindu surašytoje ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje žinomai neteisingoje PVM deklaracijoje už 2004 m. kovo mėnesį apgaule padidino UAB „R“ grąžintiną iš biudžeto PVM sumą – 207 349 Lt.

UAB „R“ finansininkei į UAB „R“ PVM deklaraciją už 2004 m. balandžio mėnesį įrašius UAB „R“ prekių pardavimo apmokestinamąją vertę iš viso 2 459 940 Lt, iš jų prekių apmokestinamų 0 procentų PVM tarifu pardavimą vertę iš viso 2 380 445 Lt, pardavimo PVM iš viso 37 458 Lt, UAB „R“ prekių pirkimo PVM iš viso 395 330 Lt sumai, iš jų apgaulingai suformuotą pirkimo PVM – 116 424 Lt dėl tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „V“ ir 211 896 Lt dėl tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „O“, S. A. nuo 2004 m. birželio 18 d. iki 2004 m. liepos 15 d. laikinai ėjusiam UAB „R“ direktoriaus pareigas, nežinant apie G. G. nusikalstamą sumanymą, t. y. tikslą apgaule kartu su M. Ž. įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – grąžintiną PVM, šią PVM deklaraciją patvirtinus parašu, o UAB „R“ finansininkei 2004 m. birželio 23 d. ją pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, G. G. žinomai suklastotų PVM sąskaitų–faktūrų duomenų pagrindu surašytoje ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje žinomai neteisingoje PVM deklaracijoje už 2004 m. balandžio mėnesį apgaule padidino UAB „R“ grąžintiną iš biudžeto PVM sumą – 328 320 Lt.

UAB „R“ finansininkei paruošus 2004 m. kovo 26 d., 2004 m. balandžio 15 d. ir 2004 m. balandžio 20 d. prašymus dėl PVM permokos (skirtumo), susidariusios 2004 m. sausio – kovo mėnesiais, iš jų dėl 283 514 Lt PVM skirtumo, susidariusio 2004 m. vasario – kovo mėnesiais dėl tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „V“ grąžinimo (įskaitymo) G. G., šiuos prašymus patvirtinus savo parašu, o UAB „R“ finansininkei atitinkamai 2004 m. kovo 26 d., 2004 m. balandžio 16 d. ir 2004 m. balandžio 20 d. juos pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, G. G. siekė apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – grąžintiną PVM 283 514 Lt, tačiau 2004 m. liepos 28 d. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus mokestinį patikrinimą, 2004 m. liepos 23 d. UAB „R“ balanse esant 336 777,95 Lt PVM skirtumui, vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 straipsnio 11 dalimi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu Nr. 8.8-126 buvo sustabdytas grąžinimas (įskaitymas) 283 514 Lt PVM skirtumo, susidariusio žinomai suklastotų PVM sąskaitų–faktūrų duomenų pagrindu surašytose ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose žinomai neteisingose PVM deklaracijose už 2004 m. vasario – kovo mėnesius dėl UAB „R“ tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „V“, iš jų 76 165 Lt PVM skirtumo susidariusio 2004 m. vasario mėnesį ir 207 349 Lt PVM skirtumo susidariusio 2004 m. kovo mėnesį.

UAB „R“ finansininkei paruošus 2004 m. birželio 21 d. ir 2004 m. liepos 15 d. prašymus dėl PVM permokos (skirtumo), susidariusios 2004 m. balandžio mėnesį, tame tarpe 328 320 Lt PVM skirtumo, susidariusio 2004 m. balandžio mėnesį dėl tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „V“ ir UAB „O“ grąžinimo (įskaitymo), S. A. nuo 2004 m. birželio 18 d. iki 2004 m. liepos 15 d. laikinai ėjusiam UAB „R“ direktoriaus pareigas, nežinant apie G. G., nusikalstamą sumanymą, t. y. tikslą apgaule kartu su M. Ž. įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – grąžintiną PVM, patvirtinus parašu, o UAB „R“ finansininkei atitinkamai 2004 m. birželio 23 d. ir 2004 m. liepos 15 d. juos pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, G. G. siekė apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – grąžintiną PVM 328 320 Lt, tačiau 2004 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus mokestinį patikrinimą, 2004 m. rugsėjo 24 d. UAB „R“ balanse esant 636 853,95 Lt PVM skirtumui, vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 straipsnio 11 dalimi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu Nr. 8.8-126 buvo sustabdytas grąžinimas (įskaitymas) 328 320 Lt PVM skirtumo, susidariusio žinomai suklastotų PVM sąskaitų–faktūrų duomenų pagrindu surašytoje ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje žinomai neteisingoje PVM deklaracijoje už 2004 m. balandžio mėnesį dėl UAB „R“ tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „V“ ir iš UAB „O“, iš jų 116 424 Lt PVM skirtumo susidariusio 2004 m. balandžio mėnesį dėl tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „V“ ir 211 896 Lt PVM skirtumo susidariusio 2004 m. balandžio mėnesį dėl tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „O“.

Po to G. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neinformuodamas apie nusikalstamą sumanymą, tikslą apgaule kartu su M. Ž. įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – grąžintiną PVM, UAB „R“ finansininkei pakartotinai davė nurodymus paruošti ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymus grąžinti (įskaityti) PVM permoką (skirtumą) tam, kad būtų įskaitytas kitiems mokesčiams ar į UAB „R“ banko sąskaitą būtų pervestas didelės vertės svetimas turtas – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – grąžintinas PVM, susidaręs žinomai suklastotų PVM sąskaitų–faktūrų duomenų pagrindu surašytose ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose žinomai neteisingose PVM deklaracijose už 2004 m. vasario – balandžio mėnesius dėl UAB „R“ tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „V“ ar iš UAB „O“.

UAB „R“ finansininkei vykdant G. G. nurodymus ir paruošus 2005 m. spalio 25 d. prašymą dėl apgaulingai suformuoto grąžintino 11 036 Lt PVM skirtumo, susidariusio 2004 m. balandžio mėnesį dėl tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „V“ ir iš UAB „O“ įskaitymo, G. G. šį prašymą patvirtinus savo parašu, o UAB „R“ finansininkei 2005 m. spalio 25 d. jį pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 2005 m. spalio 27 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įskaitė 11 036 Lt kitiems UAB „R“ mokesčiams padengti.

UAB „R“ finansininkei paruošus 2005 m. gruodžio 14 d. prašymą dėl 617 827 Lt PVM skirtumo, iš jų dėl apgaulingai suformuoto grąžintino 600 798 Lt PVM skirtumo, susidariusio 2004 m. vasario – balandžio mėnesiais dėl tariamo metalo laužo pirkimo iš UAB „V“ ir iš UAB „O“, grąžinimo į UAB „R“ banko sąskaitą, G. G. šį prašymą patvirtinus savo parašu, o UAB „R“ finansininkei 2005 m. gruodžio 15 d. jį pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 2005 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija grąžino 600 798 Lt, pervedant šias pinigines lėšas į UAB „R“ sąskaitą.

Taip G. G., veikdamas bendrininkų grupe su M. Ž., M. Ž. suklastojus, G. G. pateikus dėl tariamo metalo laužo pardavimo UAB „R“ suklastotas UAB „V“ ir UAB „O“ PVM sąskaitas–faktūras, G. G. šias PVM sąskaitas–faktūras suklastojus bei jas panaudojus, įtraukus į UAB „R“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu organizavus apgaulingą UAB „R“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, po to UAB „R“ atlikus prekių pardavimo operacijas, iš jų 0 procentų PVM tarifu apmokestinamus pardavimus (eksportą), žinomai suklastotų UAB „V“ ir UAB „O“ PVM sąskaitų–faktūrų duomenų pagrindu surašytose žinomai neteisingose PVM deklaracijose už 2004 m. vasario – balandžio mėnesius padidinus UAB „R“ grąžintiną iš biudžeto PVM sumą iš viso 611 834 Lt, ir šias žinomai neteisingas PVM deklaracijas kartu su neteisėtais prašymais dėl šio apgaulingai suformuoto pridėtinės vertės mokesčio permokos (skirtumo) – 611 834 Lt – grąžinimo (įskaitymo) panaudojus, pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o šiai dalį, t. y. 11 036 Lt apgaulingai suformuoto grąžintino PVM, įskaičius kitiems UAB „R“ mokesčiams ir likusią dalį, t. y. 600 798 Lt, apgaulingai suformuoto grąžintino PVM grąžinus pervedant į UAB „R“ sąskaitą, G. G. ir M. Ž. apgaule UAB „R“ naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą – 611 834 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų – grąžintiną PVM, tuo padarydami Lietuvos valstybei didelę 611 834 Lt turtinę žalą.

Už tas pačias nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2003 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalį nuteistas ir juridinis asmuo UAB „R“, nes byloje nustatyta, kad G. G., būdamas UAB „R“ direktorius, turėdamas teisę atstovauti bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu, nusikalstamas veikas padarė juridinio asmens UAB „R“ naudai ir interesais.

Nuteistasis G. G. kasaciniame skunde teigia, jog priimant jam apkaltinamąjį nuosprendį (apeliacinės instancijos teismui jį palikus galioti), kai byloje neįrodyta, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai.

Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „R“ atstovas advokatas Kęstutis Ožiūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

Kasatorius skunde pabrėžia, kad nuo pat įsteigimo UAB „R“ vykdė įstatais apibrėžtą veiklą, o metalo laužo supirkimas (iš juridinių ir iš fizinių asmenų) sudarė esminę jos pajamų dalį. Byloje nustatyta, kad UAB „R“ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos kriterijus patenka į įmonių, įvardijamų „žaliosiomis“, sąrašą. Pasak kasatoriaus, priešingai negu teigiama skundžiamame nuosprendyje, nei nusikalstamų veikų organizavimas, nei metalo supirkimo įforminimo faktai klastojant PVM sąskaitas-faktūras G. G. veiksmuose nenustatyti.

Kasatorius pabrėžia, kad liudytojai T. K., J. M., S. A., D. S., V. M. apibrėžė tik faktinę ir nekriminalizuotą metalo laužo supirkimo UAB „R“ tvarką, neįvardydami tiesioginio G. G. dalyvavimo metalo laužo supirkime. Taip pat nėra ir kitų duomenų, patvirtinančių, kad G. G. dalyvavo metalo laužo supirkime iš fizinių asmenų ir to neįformino dokumentuose. Anot kasatoriaus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė vienas fizinis asmuo, kuris neva UAB „R“ pardavė metalo laužą be dokumentų, nebuvo nustatytas, o tai patvirtina, jog tokių pardavėjų nebuvo. Vien komercinis, ūkinis bendravimas su nuteistuoju M. Ž. (kuris taip pat neigia G. G. dalyvavimą nusikalstamoje veikloje) ir jo atstovaujamomis bendrovėmis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kasatorius mano, kad byla buvo išnagrinėta šališkai, su išankstiniu nusistatymu, jog UAB „R“ grobstė valstybės lėšas PVM atskaitos forma. Taip pat jis pabrėžia, kad bendrovės, kurios veiklą vykdo sąžiningai, gali tapti savo nesąžiningų verslo partnerių „aukomis“.

Atsiliepime prokuroras prašo nuteistojo G. G. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „R“ atstovo kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai G. G. veiksmus pripažino nusikalstamais ir juos teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Už analogiškus nusikaltimus pagrįstai tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir juridinis asmuo – G. G. vadovaujama UAB „R“. G. G. nusikaltimus padarė tada, kai jis buvo UAB „R“ direktorius, t. y. šios įmonės vadovas ir dėl einamų pareigų turėjo teisę duoti kitiems darbuotojams privalomus nurodymus ir įsakymus, formuoti savo bendrovės veiklos kryptis, veikti jos vardu bei darydamas nusikalstamas veikas priimti UAB „R“ vardu sprendimus dėl jos veiklos. Taip buvo neginčytinai nustatyta, kad G. G. padarė sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą vadovaujamos UAB „R“ naudai ir interesais, nes byloje įrodyta, kad ši bendrovė savo teisę į grąžintiną PVM realizavo pažeisdama įstatymus, t. y. supirko metalą iš fizinių asmenų be jokių įsigijimo dokumentų, sudarė fiktyvius sandorius su UAB „V“ ir „O“, klastojo PVM sąskaitas-faktūras, tuo sudarydama melagingą UAB „R“ PVM atskaitą.

Apgaulė grobiant PVM paprastai reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą, jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu Mokesčių inspekcijai, suklaidinant šią atsakingą už mokesčių administravimą instituciją dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo. Teismų nustatytas ir aprašytas PVM grobstymo mechanizmas nagrinėjamoje byloje rodo, kad G. G. suvokė, jog naudoja apgaulę, kuri leidžia neteisėtai įgyti turtinę teisę ir išvengti turtinės prievolės, t. y. numatė nusikalstamus padarinius ir jų siekė. Turėdamas nusikalstamą sumanymą vykdyti ūkinę veiklą nemokant, bet įgyjant svetimą turtą – pridėtinės vertės mokestį – pasirinko priešingą teisei pavojingą veikimą, kuris pasireiškė tęstiniu sąmoningu aktyviu apgaulės panaudojimu.

Abu kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jų apeliacinius skundus ir pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. ir juridinio asmens UAB „R“ atstovas pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka skundė dėl nepagrįsto, jų nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio, prašydamas juos išteisinti. Tai, kad atmesdamas tiek UAB „R“, tiek G. G. apeliacinius skundus, teismas savo išvadas išdėstė bendrai, o ne pagal kiekvieną BK straipsnį atskirai, nedaro šio teismo sprendimo neteisėto, juo labiau kad veikos, už kurias nuteisti G. G. ir UAB „R“, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį ir yra tarpusavyje susijusios. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio turinio, į esminius apeliacinių skundų argumentus dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių teisinio įvertinimo atsakyta tinkamai.

Atsiliepime pažymima, kad didelė kasacinių skundų (ypač G. G.) dalis skirta faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo klausimams, tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, taigi iš naujo surinktų įrodymų netiria ir nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato.

BPK 369 straipsnis numato du apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus - netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą arba esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Įstatymo numatytų kasacinio apskundimo pagrindų sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai. Tuo tarpu kasatoriai, nors ir nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius skundžia dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistųjų teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, tačiau iš kasacinių skundų turinio akivaizdu, kad iš esmės pakartoja apeliacinių skundų argumentus, kuriais išimtinai ginčija bylos įrodymus ir pateikia savas jų vertinimo interpretacijas. Ta aplinkybė, kad bylos duomenis teismai įvertino ne taip, kaip pageidavo kasatoriai, negali būti pripažįstami esminiais baudžiamojo proceso normų pažeidimais, dėl to atsirastų BPK 369 straipsnyje numatyti pagrindai apskųsti nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka.

Kasaciniuose skunduose taip pat pateikiamas BPK straipsnių sąrašas (BPK 1 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), kuriuos, kasatorių tvirtinimu, pažeidė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Šiuose straipsniuose apibrėžiama baudžiamojo proceso paskirtis, aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu, taip pat išdėstyti nuosprendžio priėmimui keliami reikalavimai, tačiau, kuo konkrečiai pasireiškė minėtų straipsnių pažeidimai, kasatoriai nenurodo. Visi įrodymai, kuriais remiamasi nuosprendžiuose, gauti įstatymo nustatyta tvarka nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, o kasatoriai neįvardija nė vieno įrodymo, kuris būtų gautas ne įstatymų nustatyta tvarka.

Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad tyrimas atliktas neišsamiai, kritikuojamos specialistų išvados, kiti byloje surinkti įrodymai, nurodoma į tam tikrus prieštaravimus liudytojų parodymuose, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nė vienas iš apeliantų atlikti papildomą įrodymų tyrimą neprašė, nepateikė ir pastabų dėl teismo posėdžio protokolo. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad M. Ž. ir G. G., iš anksto susitarę daryti nusikalstamas veikas, o būtent panaudodami žinomai suklastotas UAB „V“ ir UAB „O“ PVM sąskaitas-faktūras, imituodami tariamas metalo laužo pirkimo-pardavimo operacijas UAB „R“, atitinkamai G. G. pagal išankstinį susitarimą M. Ž. ir jo grupės nariams išgryninant pinigines lėšas, M. Ž. grąžindavo UAB „R“ pervestas pinigines lėšas pagal iš anksto susitartas procentines pinigines proporcijas, o gautus nusikalstamu būdu išgrynintus pinigus G. G. perduodavo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui už realiai patiektą metalo laužą, kuris ir buvo fiktyviai įformintas kaip patiektas UAB „V“ ir UAB „O“ vardu. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „V“ ir UAB „O“ nesukūrė jokio pridėtinės vertės objekto, jo niekada ir negalėjo sukurti, nes šios įmonės niekada metalo nebuvo įgijusios ir niekada jo nepardavė. Apgaule buvo tariamai įgytas metalas iš įmonių, šios deklaracijos buvo įtrauktos į UAB „R“ PVM pirkimo deklaracijas ir VMI prašyta grąžinti apgaulingai suformuotą PVM permoką. Taip UAB „R“ iš Valstybinės mokesčių inspekcijos neteisėtai gavo 611 834 Lt.

Taip pat nepagrįstas kasatorių teiginys, kad teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimus. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl G. G. ir UAB „R“ padarytų nusikaltimų, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas nesivadovavo nuteistojo G. G. parodymais, duotais teisme. Teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai ir jų analizė leidžia teigti, kad kasatoriai padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Iš surinktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. G. ir juridinio asmens UAB „R“ veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju kasatoriams tinkamai inkriminuotas UAB „V“ ir UAB „O“ PVM sąskaitų faktūrų suklastojimas ir panaudojimas bei UAB „R“ 2004 m. vasario–balandžio mėnesių PVM deklaracijų suklastojimas ir panaudojimas.

Be to, abiejų instancijų teismai pagrįstai konstatavo, kad G. G. ir juridinio asmens UAB „R“ veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes G. G, būdamas UAB „R“ vadovu, vykdė apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, duodamas nurodymus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą jam žinomai suklastotas UAB „V“ ir UAB „O“ PVM sąskaitas-faktūras apie nuo 2004 m. vasario iki balandžio mėnesio bendrovei „R“ tariamai parduotą metalo laužą. Dėl to už laikotarpį nuo 2004 m. vasario iki balandžio mėnesio iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „R“ veiklos. Nors G. G. nebuvo paskirtas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymą jo vadovaujamoje įmonėje, o šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. finansininkė, tačiau G. G. yra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes jis asmeniškai suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, pasirašydamas M. Ž. parengtras PVM sąskaitas-faktūras apie tariamus metalo laužo pardavimus UAB „R“. Pagal susiformavusią teismų praktiką tokia įmonės vadovo veika užtraukia atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-460/2008, 2K-227/2007).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „R“ atstovo advokato Kęstučio Ožiūno kasaciniai skundai atmestini.

Dėl kasacinių skundų nenagrinėtinų argumentų

Abu kasatoriai savo skunduose tvirtina, kad byloje neįrodyta, jog G. G. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus: iš nenustatytų asmenų be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 5 858,33 t metalo laužo; su M. Ž. susitarė apgaule (klastojant dokumentus, o tų suklastotų dokumentų pagrindu G. G. apgaulingai tvarkant UAB „R“ buhalterinę apskaitą) įgyti UAB „R“ naudai valstybei priklausantį turtą – grąžintiną PVM – ir tą susitarimą įgyvendino. Skunduose nurodoma, kad, neįrodžius, jog G. G. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, nėra pagrindo ir juridinio asmens – UAB „R“ – baudžiamajai atsakomybei. Siekdami pagrįsti šiuos teiginius kasatoriai skunduose analizuoja byloje surinktus įrodymus ir pateikia savą jų vertinimą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytų aplinkybių neigimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas įstatymo nėra įgaliotas tikrinti faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo. Bet kokiais pagrindais ir motyvais galima apskųsti tik neįsiteisėjusį nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Dėl to visi minėto pobūdžio nuteistojo G. G. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „R“ atstovo kasacinių skundų argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl kasacinių skundų argumentų apie esminius BPK reikalavimų pažeidimus

Nuteistasis G. G. kasaciniame skunde teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo pažeistos šios BPK nuostatos: 1 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas; 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 20 straipsnio, kuriame pateikiama įrodymų sąvoka, taip pat reikalavimai jų rinkimui ir vertinimui; 44 straipsnio 6 dalies, kurioje nurodyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu; 301 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje; 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, kuriuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šį teiginį kasatorius grindžia tuo, kad, jo nuomone, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip nuteistasis G. G. dar kartą ginčija teismo išvadų apie bylos aplinkybes pagrįstumą. Šioje nutartyje jau pasisakyta, kad teismo nustatytų bylos aplinkybių neigimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus teiginiai apie jo išvardytų BPK normų pažeidimus prieštarauja tiek tų normų nuostatoms, tiek bylos medžiagai.

BPK 1 straipsnio 1 dalis reglamentuoja baudžiamojo proceso paskirtį. Ta paskirtis realizuojama viso proceso metu, t. y. pradedant ikiteisminiu tyrimu ir baigiant bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka (jeigu gauta tik apeliacinių skundų) arba kasacine tvarka (jeigu gauta kasacinių skundų). Todėl tvirtinti, kad baudžiamojo proceso paskirtis buvo pažeista, ją realizuojant, t. y. nagrinėjant bylą pirmąja instancija ir apeliacine tvarka, nėra jokio pagrindo.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino atsižvelgdamas į jų visumą, nuosprendyje savo išvadas grindė tik tais įrodymais, kurie buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, išdėstė visų įrodytomis pripažintų G. G. ir jo vadovaujamo juridinio asmens UAB „R“ padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Todėl kasatoriaus teiginiai, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnyje įrodymų vertinimui keliami reikalavimai, BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, yra nepagrįsti.

BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad duomenų apie jo pažeidimą byloje nėra, o ir pats kasatorius neginčija aplinkybės, kad jo kaltumą pripažinęs teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Abu kasatoriai skunduose tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jų apeliaciniuose skunduose, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus; nuteistasis G. G. savo kasaciniame skunde teigia, kad buvo pažeisti ir BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimai (šioje normoje nurodyta, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nuodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu). Iš byloje paduotų nuteistųjų G. G. ir juridinio asmens UAB „R“ atstovo apeliacinių skundų matyti, kad juose abu apeliantai prašė jiems priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Šį prašymą apeliantai grindė tuo, kad, jų nuomone, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog G. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. G. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad: susitarimo su M. Ž. daryti nusikalstamas veikas nebuvo; nė vienas iš liudytojų neparodė, kad G. G. susitarė su M. Ž. apgaule užvaldyti svetimą turtą, klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą; su metalo laužo tiekėjais atsiskaitydavo M. Ž.; G. G. kontaktai su metalo laužo tiekėjais grindžiami tik telefoninių pokalbių įrašais, kurie yra neinformatyvūs; specialisto išvadoje yra nustatytas tik grąžintino PVM dydis; tik prielaidomis grindžiamas teiginys, kad UAB „R“ sandoriai su UAB „V“ ir UAB „O“ buvo tariami. UAB „R“ atstovo apeliaciniame skunde be įrodymų analizės buvo aptartos ir BK 20 straipsnyje nustatytos juridinio asmens atsakomybės sąlygos ir konstatuota, kad G. G. turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui (UAB „R“), priimti sprendimus šio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, t. y. šie požymiai atitinka BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, apibūdinančias subjektą ir susijusias su juridinio asmens atsakomybe, tačiau apeliantas nesutinka su nuosprendžiu todėl, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų įmonė per savo vadovą G. G. nepadarė; nėra teisinio pagrindo G. G. pripažinti kaltu, o nesant jo kaltės, negali atsakyti ir UAB „R“. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame dar kartą išanalizuoti byloje surinkti įrodymai, taip atsakant į esminius abiejų apeliantų skundų argumentus ir įvykdant BPK 320 straipsnio 3 dalyje suformuluotą reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė išsamiai ir tinkamai juos įvertino nuspręsdamas, kad jų visiškai pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Tai ir buvo pagrindinis motyvas, paaiškinantis, kodėl apeliaciniai skundai atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir šioje nutarties pastraipoje aptarti abiejų kasatorių argumentai yra nepagrįsti.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatoriai skunduose tvirtina, kad G. G. ir juridiniam asmeniui UAB „R“ šioje byloje taikant BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes G. G. atliko tik teisėtus veiksmus, o UAB „R“ nuo pat įsteigimo vykdė įstatais apibrėžtą veiklą. Tai reiškia, kad G. G. veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties, todėl nėra pagrindo nei jo paties, nei jo vadovaujamo juridinio asmens UAB „R“ baudžiamajai atsakomybei. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ir šis argumentas grindžiamas byloje nustatytų aplinkybių neigimu, o tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl jis paliekamas nenagrinėtas.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl nuteistųjų G. G. ir juridinio asmens UAB „R“ atstovo kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. G. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „R“ atstovo advokato Kęstučio Ožiūno kasacinius skundus atmesti.