- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-1694-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00538-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- J. Č.
- Kreditorius
- V. J.
- Kategorijos
- 3.5.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2131-887/2019 pagal pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai V. J., antstoliui S. V. dėl antstolio S. V. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. Č. pateikė skundą dėl antstolio S. V. procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/07/01749. Teismo posėdyje pareiškėjas, patikslindamas skundą dėl antstolio veiksmų, prašė teismo panaikinti 2007 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo turto arešto aktą, 2017 m. rugsėjo 19 d. sąskaitų banke areštą ir panaikinti 2019 m. sausio 31 d. patvarkymą atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus. Skunde pareiškėjas nurodė ir paaiškino, kad antstolis neteisėtai areštavo jo turtą, lėšas sąskaitoje. Dėl uždėto turto arešto nekilnojamajam turtui jis patiria nepatogumus. Pareiškėjas negali susitvarkyti dokumentų dėl gyvenamojo namo statybos įteisinimo bei norėtų pradėti kokią nors veiklą pagal patentą, tačiau dėl areštuoto turto jam neleidžia įregistruoti veiklos gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjas nesutinka, kad būtų areštuota jo banko sąskaita, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje numatyta, kad negalima išieškoti skolos iš socialinių išmokų. Antstolio 2019 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl kadastrinių matavimų atlikimo jis vertina kaip gąsdinimą. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl antstolis patvarko atlikti kažkam šiuos veiksmus, o pats pareiškėjas negali tokių veiksmų atlikti. Pareiškėjas patvirtina, kad jis skolos išieškotojai nėra sumokėjęs, tačiau vertina, kad antstolis atlieka veiksmus nesilaikydamas įstatymo reikalavimų.
2. A. S. V. 2019 m. vasario 26 d. Patvarkymu Nr. S-19-1359 ir 2019 m. kovo 20 d. Patvarkymu Nr. S-19-1717 atsisakė skundą tenkinti. Nurodė ir paaiškino, kad naikinti turto areštus nėra teisinio pagrindo, kadangi skola nėra sumokėta, o išieškotoja sutikimo naikinti turto areštus nedavė. Priimtas 2019 m. sausio 31 d. patvarkymas yra procesinis dokumentas, o ne gąsdinimas. Procesiniai veiksmai gali būti nutraukti, jeigu padengiama skola arba išieškotojas pateikia prašymą stabdyti procesą. Pritaikytas areštas pareiškėjo banko sąskaitoms, tačiau yra nustatyta piniginė suma, kuria pareiškėjas gali laisvai disponuoti. Laisvai disponuojamos piniginės sumos dydis nustatomas pagal pareiškėjo teikiamus dokumentus antstoliui. Jeigu kinta socialinės paramos dydis, pareiškėjas privalo informuoti apie tai antstolį, ir sumos dydis koreguojamas. Jeigu būtų panaikinti turto areštai, turtas gali būti iššvaistytas, o skola gali likti nepadengta. Antstolis veikia įstatymų nustatytose ribose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 2007 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo turto arešto panaikinimo ir dalyje dėl antstolio S. V. 2017 m. rugsėjo 19 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-127-6143. Teismas atmetė pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą dėl 2019 m. sausio 31 d. patvarkymo atlikti pastatų kadastrinius matavimus.
4. Teismas nurodė, kad antstolis 2007 m. gruodžio 5 d. surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo J. Č. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje numatytą 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminą, kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas. Pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, nagrinėjamu atveju yra praleistas naikinamasis 90 dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų pateikti.
5. Teismas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-5438-887/2019 pagal pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai V. J., antstoliui S. V. dėl antstolio S. V. veiksmų ir pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas vėl skundžia 2017 m. rugsėjo 19 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-127-6143 nurodydamas tuos pačius motyvus ir aplinkybes, kurios buvo išnagrinėtos ir dėl jų pasisakyta Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-5438-887/2019, t. y. ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvo išnagrinėtas iš esmės, priimtas teismo sprendimas, šiuo atveju nutartis įsiteisėjusi.
6. Teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. areštuotas skolininko nekilnojamas turtas, kuris gali būti parduodamas iš varžytynių, tačiau jis turi būti tinkamai įvertintas. Teismas pažymėjo, kad antstolis skundžiamame 2019 m. sausio 31 d. Patvarkyme Nr. S-2019-749 nurodė, kad norint realizuoti areštuotą turtą būtina atlikti turto vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau to padaryti negalima, nes turto matmenys neatitinka VĮ Registrų centro duomenų bazėje užregistruotų matmenų. Teismas nurodė, kad antstolis, patvarkydamas atlikti pastatų kadastrinius matavimus ir pavesdamas juos atlikti UAB „Kadastras“, siekia tinkamai įvertinti skolininko turtą, sukelti kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Teismas padarė išvadą, kad antstolis, nurodydamas atlikti pastatų kadastrinius matavimus, laikėsi CPK numatytų vykdymo proceso normų, todėl antstolio S. V. veiksmai teisėti ir pagrįsti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. Č. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai ir netinkamai šioje byloje taikė CPK 512 straipsnyje numatytą 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminą, kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas. Skundo tikslas nebuvo 2007 m. gruodžio 5 d. turto arešto akto panaikinimas, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 512 straipsnio nuostatas. Teismo buvo prašoma panaikinti 12 metų taikomą turto areštą, nes byloje esantys įrodymai liudija, kad pareiškėjas pagal galimybes skolą moka, kad jau yra sumokėta nemaža dalis skolos, kad turto arešto taikymas kliudo šeimai užsidirbti papildomų pajamų, kad areštuotas nekilnojamasis turtas yra vienintelis šeimos būstas, kad jis išieškotojai nėra įkeistas hipoteka, kad areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra didesnė už likusios nesumokėtos skolos dydį.
7.2. Teismui tinkamai neįsigilinus į ginčo esmę, nepagrįstai buvo sprendžiama, kad šios bylos ginčo motyvai ir aplinkybės tapatūs Alytaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-5438-887/2019. Teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 293 straipsnio 3 punktu. Pažymėtina, kad skundo esmė buvo ne panaikinti antstolio S. V. 2017 m. rugsėjo 19 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, bet įpareigoti antstolį S. V. laikytis CPK 739 straipsnio ir nevykdyti priverstinio lėšų nuskaitymo iš pareiškėjo šeimai skiriamų socialinių pašalpų. Antstolis vykdo priverstinį skolos išieškojimą pažeisdamas CPK 739 straipsnį, veikia ne savo kompetencijos ribose, t. y. areštavęs sąskaitą nurašinėja pinigines lėšas iš pareiškėjo šeimai skiriamų socialinių pašalpų ir skolos dydį koreguoja savo nuožiūra. Antstolis taiko pareiškėjo sąskaitai areštą, nenurodydamas, kokiais teisiniais pagrindais remdamasis nustato piniginę sumą, kuria pareiškėjas gali laisvai disponuoti.
7.3. Dėl antstolio nepagrįstai ilgai taikomo turto arešto, pareiškėjas savarankiškai negali imtis turto kadastrinių matavimų, įregistravimo ir įkainojimo proceso. Antstolio siekis šiuos veiksmus atlikti savo nuožiūra nepriimtinas pirmiausia dėl to, kad antstoliui pagal kompetenciją to savarankiškai atlikti nepavesta, o antra, antstolis siekia turto įkainojimo procesą pavesti atlikti jo paties pasirinktam specialistui, o už suteiktas paslaugas teks sumokėti iš socialinių pašalpų. Tokie antstolio veiksmai, siekiant atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę ir kitus minėtus veiksmus pareiškėjo ir jo šeimos finansinę būklę dar labiau apsunkins. Teismas, taip pat kaip ir antstolis pasirinko ginti kreditoriaus interesus, jiems suteikdamas prioritetinę reikšmę prieš keturių nepilnamečių vaikų interesus.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla dalyje dėl 2007 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo turto arešto panaikinimo ir dalyje dėl antstolio S. V. 2017 m. rugsėjo 19 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-127-6143 nutraukta bei netenkintas pareiškėjo J. Č. skundas dėl antstolio 2019 m. sausio 31 d. patvarkymo atlikti pastatų kadastrinius matavimus.
11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/07/01749 duomenų nustatyta, kad antstolis S. V. vykdo 7 956,83 Eur (27 473,36 Lt) neturtinės žalos išieškojimą iš J. Č. išieškotojai V. J. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-124-543, užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/07/01749.
Dėl 2007 m. gruodžio 5 d. turto arešto akto
12. Vykdomosios bylos Nr. 0127/07/01749 duomenimis nustatyta, kad antstolis 2007 m. gruodžio 5 d. Turto arešto aktu areštavo skolininko turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius(duomenys neskelbtini). (v. b. l. 15–17).
13. Visų pirma, nesuprantamas apelianto skundo argumentas, jog apelianto skundo tikslas nebuvo 2007 m. gruodžio 5 d. turto arešto akto panaikinimas ir todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 512 straipsnio nuostatas. Tačiau toliau skunde apeliantas nurodo, jog teismo buvo prašoma panaikinti 12 metų taikomą turto areštą, nes byloje esantys įrodymai liudija, kad pareiškėjas pagal galimybes skolą moka.
14. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad apelianto atstovė prašė teismo panaikinti būtent 2007 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo turto arešto aktą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, ir pasisakė būtent šiuo klausimu.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 512 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad minėtas 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti. Skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Jeigu bylos procesas pagal tokį skundą yra pradėtas ir skundas yra nagrinėjamas, procesas turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnio 1 punktas)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2014).
16. Vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo siųstas antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo ir turto pardavimo varžytynėse, kuris apeliantui buvo įteiktas asmeniškai (v. b. l. 26–28). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai laikė, jog pareiškėjas J. Č. praleido 90 dienų terminą pateikti skundą dėl 2007 m. gruodžio 5 d. turto arešto akto panaikinimo ir bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalis, 512 straipsnis). Pažymėtina, kad minėtas 90 dienų terminas yra naikinamasis, todėl jam pasibaigus išnyksta teisė apskųsti antstolio veiksmus ir šis terminas negali būti atnaujintas nei teismo, nei antstolio (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad apeliantas dėl kokių nors objektyvių priežasčių neturėjo galimybės laiku sužinoti apie vykdomosiose bylose antstolio atliekamus veiksmus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pats apeliantas nebuvo aktyvus ir tinkamai nesinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis, todėl būtent jam tenka visos su tuo susijusios teisinės pasekmės.
Dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-127-6143
17. Atskirojo skundo argumentas, kad antstolis vykdo priverstinį skolos išieškojimą pažeisdamas CPK 739 straipsnį, yra nepagrįstas.
18. Pažymėtina, kad pagal CPK 739 straipsnio 6 dalį į apelianto gaunamą pašalpą negali būti nukreiptas išieškojimas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis 2017 m. rugsėjo 12 d. patikrino Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą ir nustatė, kad pareiškėjas gauna 28,50 Eur ir 45,60 Eur išmokas vaikams, 114 Eur paramą mokinio reikmenims įsigyti, 305,50 Eur socialinę pašalpą (v. b. l. 251–252). Todėl antstolis 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė nurodymą Nr. S-17-127-6143 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodydamas, kad priverstinai nurašomų lėšų suma yra 7 108,38 Eur, kad sąskaitos numeris yra (duomenys neskelbtini) ir lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį - 493,60 Eur (v. b. l. 263).
19. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau - PLAIS) (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS informacinę sistemą pateikia kredito įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka antstolio patvarkymą areštuoti pinigines lėšas bei šias lėšas pervesti į antstolio sąskaitą.
20. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punkte numatyta, jog antstoliui nustačius, kad tokios išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laisvai gali disponuoti visa socialine pašalpa ir išieškojimas į ją negali būti nukreipiamas. Tai, kad šiuo metu pareiškėjas į areštuotą sąskaitą gauna tik socialinę pašalpą, nėra pagrindas naikinti areštą. Kol nėra išieškota reikalaujama suma, vykdomoji byla yra tęsiama toliau. Be to, pareiškėjas gali į areštuotą sąskaitą gauti ir kitų pajamų, iš kurių išieškojimas nėra apribotas.
22. Taip pat vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-5438-887/2017 pagal pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai V. J., antstoliui S. V. dėl antstolio S. V. veiksmų. Kaip matyti, pareiškėjas skundė antstolio 2017 m. rugsėjo 19 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-127-6143. Teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolis, 2017 m. rugsėjo 12 d. nustatęs, jog skolininkas gavo 28,50 Eur ir 45,60 Eur išmokas vaikams, 114 Eur paramą mokinio reikmėms, 305,50 Eur socialinę pašalpą, tai yra išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), nedelsdamas, t. y. 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė patvarkymą, kuriame pagrįstai ir teisėtai nurodė 493,60 Eur sumą, kuria skolininkas J. Č. gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (v. b. l. 295–297).
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vėl skundžia 2017 m. rugsėjo 19 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-127-6143, dėl kurio yra pasisakyta Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-5438-887/201. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai civilinės bylos dalį dėl antstolio S. V. 2017 m. rugsėjo 19 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-127-6143 nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Dėl 2019 m. sausio 31 d. Patvarkymo atlikti pastatų kadastrinius matavimus.
24. Vykdomosios bylos Nr. 0127/07/01749 duomenimis nustatyta, kad antstolis 2019 m. sausio 31 d. priėmė patvarkymą Nr. S-2019-749 atlikti adresu(duomenys neskelbtini). esančių pastatų kadastrinius matavimus; Kadastrinių matavimų atlikimą pavesti UAB „Kadastras“ (v.b.l. 332). Patvarkyme nurodyta, kad norint realizuoti areštuotą turtą būtina atlikti turto vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau to padaryti negalima, nes turto matmenys neatitinka VĮ Registrų centras duomenų bazėje užregistruotų matmenų.
25. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolis nustatė, jog skolininkas 2003 ir 2005 m. yra atlikęs gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio(duomenys neskelbtini). rekonstrukcijos darbus, ženkliai padidindamas pastato plotą, tačiau atlikto turto rekonstrukcija nėra įregistruota VĮ Registrų centre (v. b. l. 237). Nors pareiškėjas teigia, kad dėl turto arešto jis savarankiškai negali imtis turto kadastrinių matavimų, tačiau ši aplinkybė netrukdo skolininkui atlikti visus įteisinimui (įregistravimui) būtinus veiksmus ir gauti reikiamus dokumentus (pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, statybos baigtumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams patvirtinančius dokumentus ar pan.). Pareiškėjo nuomone, paskyrus turto įvertinimo ekspertizę, jo turtinė padėtis dar labiau pasunkėtų. Visų pirma, pareiškėjas pats nededa pastangų, kad turtas būtų įvertintas. Vykdomojoje byloje ekspertizė buvo paskirta dar 2014 m. lapkričio 27 d. patvarkymu Nr. S-14-29465 (v.b.l. 154), tačiau paskirtas ekspertas negalėjo atlikti turto apžiūros nei iš vidaus, nei iš išorės, kadangi skolininkas jo neįsileido (v.b.l. 158–159). Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi yra paskyręs pareiškėjui baudą už antstolio nurodymų nevykdymą, o būtent už tai, kad pareiškėjas neįsileidžia turto vertintojų į gyvenamąjį būstą (v.b.l. 189). Tokiu būdu vykdymo išlaidos didinamos dėl paties pareiškėjo netinkamo elgesio - kliudymo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pareiškėjo J. Č. skundą dalyje dėl 2019 m. sausio 31 d. patvarkymo atlikti pastatų kadastrinius matavimus panaikinimo atmetė pagrįstai.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.