- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- e2YT-366-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01609-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. V.
- Advokatai
- Algirdas Biguzas
Įžanginė dalis
pareiškėjo atstovui advokatui Algirdui Biguzui (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
institucijos, teikiančios byloje išvadą – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovei Justinai Gruodei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Z. V., byloje išvadą teikiančiai institucijai – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriui dėl R. V. pripažinto neveiksniu, sprendimo peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjas R. V. pareiškimu teismo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. liepos 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-162-284/2019, ir pripažinti jį veiksniu, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-10971-284/2018, kuria nustatyta globa, paskirta globėja ir turto administratorė pareiškėjo mama Z. V., ir nustatyti paprastąjį administravimą pareiškėjo turtui bei skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, kuriai pavesti atsakyti į klausimus dėl pareiškėjo psichinės būklės įvertinimo. Prašo pakeisti sprendimą asmenių turtinių santykių srityje dėl asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu, susijusiu su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įgijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), asmenių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad šiuo metu jo psichinė būklė yra esminiai pagerėjusi ir gali būti pripažintas veiksniu. Pakruojo rajono savivaldybės Neveiksnių asmenų peržiūrėjimo komisija 2024-09-04 posėdžio metu išklausė suinteresuotą asmenį Z. V., kuri paaiškino, kad sūnaus būklė pagerėjusi, gali gyventi savarankiškai, keletą metų nevartoja alkoholio, elgiasi ramiai, padeda globėjai, savarankiškai perka maistą ir higienos priemones, lanko Pakruojyje sporto būrelį. Savarankiškai nuvyksta ir parvyksta iš jo. Geba savarankiškai tvarkyti asmenines pajamas ir išlaidas, naudotis banko kortele, geba savarankiškai mokėti mokesčius už paslaugas, išsirinkti maisto ir kitas prekes. Pats pasirūpina savo būtiniausiais poreikiais, žino kasdienių maisto produktų kainas, apmoka komunalines paslaugas. Pažįsta pinigus, gera orientacija konkrečiose situacijose. Žino kur kreiptis ir kur gauti informaciją paveldėjimo ir kitais teisiniais klausimais, viešojo administravimo ir kitose institucijose. Globėjos nuomone, pareiškėjas negali būti laikomas be pagalbos gebančiu protingai vertinti savo interesų, sveikatos būklės ir lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. V. palaikė pareiškimą nurodydamas, kad norėtų dirbti oficialiai, kad nereiktų mamos sutikimo, dabar pats aprūpina globėją maisto produktais, atlieka kitus darbus. Globėja po operacijos, o jai reikia su globotiniu važinėti. Yra sveikas žmogus, nori gyventi normalų žmogaus gyvenimą be apribojimų, kad netrukdytų įrašas, planuoja vykti į Ispaniją. Dėl asmeninių turtinių sričių, viską suvokia, žino kur kreiptis, nebeturi lizingų, nieko neima, draugų atsiribojo, nemano, kad kas gali pasinaudoti juo. Pats kreipiasi į gydytojus, pasiskambina, registruojasi, nuvažiuoja, šiuo metu retkarčiais tik homeopatinius vaistus vartoja. Nenori būti našta mamai, dabar mama rūpinasi, padeda jai. Atsakydamas į klausimus nurodė, po dvylikos klasių įstojo į (duomenys neskelbtini)mokyklą, įgijo (duomenys neskelbtini) diplomą, buvo įstojęs į (duomenys neskelbtini)universitetą, jo nebaigė dėl nepalankiai susiklosčiusių artimų giminaičių aplinkybių. Turi brolį ir seserų, sutaria gerai. Laisvalaikiu sportuoja, užsiima kitais darbais, akmenų rinkimu, malkų skaldymu, remontuoja automobilius, buitinę techniką, įrankius, atlieka įvairius remontus, žolę pjauna. Geba atlikti viską kas susiję su statyba, technika. Jau keturi metai kaip nevartoja alkoholio. Neturi problemų su teisėsauga. Norėtų įgyti teisę vairuoti. Paveldėjimo teisiniai santykiai suprantami, su artimaisiais sutaria gerai.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Algirdas Biguzas nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas nepaisant ekspertizės išvadų, svarbus ne tik medicininis, bet ir teisinis kriterijus. Pareiškėjas yra įgijęs išsilavinimą, neturi problemų su teisėsauga, vykdo prasmingą veiklą. Nėra pagrindo suabsoliutinti medicininio kriterijaus. Pareiškėjas orientuotas, tvarkingas logiškai siekia savo neveiksnumo panaikinimo. Elgesys yra susitvarkęs, alkoholio nevartoja. Nurodyti galimi ribojimai yra nelogiški, gali dirbti, bet negali verstis ūkine veikla. Pareiškėjas turi tik dalį nekilnojamojo turto su kitais bendrasavininkais, todėl gali būti taikoma CPK 473 straipsnio 1 dalis. Taigi, pareiškėjas orientuojasi tiek turtinių, tiek neturtinių santykių srityse, o ekspertizėje nurodytos neveiksnumo sritys gali būti įgyvendinamos globėjos pagalba.
5. Suinteresuotas asmuo Z. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra sūnaus globėja ir turto administratorė. Sutinka su pareiškimu, pati nebeturi sveikatos, sūnus viską padeda, geriau, kad sūnus gyventų normalų gyvenimą. Pats pas gydytojus kreipiasi. Atsakydama į klausimus nurodė, buto dalis priklauso pareiškėjui, yra dar du bendrasavininkai. Neprašo paimti kreditų, padeda visuose darbuose.
6. Institucija, teikianti byloje išvadą – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius nurodė, kad R. V. elgesys paskutinius 2-3 metus yra pasikeitęs į gerąją pusę, vyras tvarkosi buityje, dirba įvairius darbus, užsiima sportine veikla, dalyvauja sportiniuose renginiuose, apsirūpina maistu, susimoka mokesčius. Mano, kad yra tikslinga paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Ekspertizės metu nustačius, kad vyro psichinės sveikatos būklė yra pagerėjusi, R. V. gali susigrąžinti dalį veiksnumo, kad jo gyvenimą būtų galima padaryti oresniu. Dabartinė vyro globėja mama Z. V. toliau atstovaus ir gins R. V. interesus.
7. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios byloje išvadą – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovė Justina Gruodė nurodė, kad pareiškėjo elgesys yra pasikeitęs į gerąją pusę, nori dirbti, ši sritis atlaisvinta ekspertizės išvadoje, galima atlaisvinti tam tikras neveiksnumo sritis pasitelkiant pagalbą.
8. Liudytoja D. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) specialiste ir šiuo metu dirba asmeniškai su pareiškėju. Dirba su pareiškėju nuo 2024-11-12, didelė pagalba nereikalinga, esmė yra palydėjimas iki veiksnumo atstatymo. Stebi aplinką, kaip pareiškėjas elgiasi, lankosi jo namuose, namai tvarkingi, vertina kaip kalba, ar adekvačiai elgiasi, pasitempęs, ar gera nuotaika, nevartoja alkoholio, garsina neįgaliųjų draugiją (duomenys neskelbtini), geba teisėjauti sporto varžybose. Nori dirbti, įsilieti į rinką, prižiūri mamą, padeda darbais, rūpinasi namais ir jų ruoša. Asmeniškai pareiškėją lydėjo į ekspertizę, ekspertė pasidžiaugė, kad liga suvaldyta, nevartojama vaistų. Žinoma, kad su smulkiais sandoriais pareiškėjas susitvarko, apie didesnius sandorius pareiškėjo neklausė ir apie tai su juo nėra kalbėjusi. Kiek žinoma, nieko nepirko ir nieko neįsigijo. Pareiškėjas yra pakankamai sąmoningas kaip valdyti savo ligą. Žinoma, kad pareiškėjas dirba pagalbinius darbus ir tikrai dirbti gali.
9. Liudytoja S. G. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“) teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) specialistė. Nuo 2024-11-12 pareiškėjas dalyvauja šiame projekte, pareiškėjui skirta specialistė D. Š.. Mano, kad veiksnumas pareiškėjui apribotas pertekliniai. Asmeniškai bendravo su pareiškėju, adekvačiai vertina savo negalią, savarankiškai tvarkosi buityje, jei liga paūmėtų, gebėtų gauti pagalbą, žino kur kreiptis. Nori dirbti, turi išsilavinimą. Palaiko artimą ryšį su artimaisiais. Planuoja vykti pas seserį į Ispaniją užsidirbti, neturi problemų su teisėsauga, orientuotas laike ir vietoje, sportuoja, dalyvauja visuomeninėje veikloje, aktyvus bendruomenės narys. Prašo atsižvelgti į tai, kad ekspertizės išvadose yra nurodomas tik medicininis kriterijus, galima pasiūlyti žmogui sudaryti sutartį dėl pagalbos sprendimų priemonių teikimo pagal CPK 473 straipsnio 1 dalį, jei tokia pagalba reikalinga.
Pareiškimas tenkintinas.
10. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje. Atitinkamai, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, CK 2.11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu toje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti rūpybą šioje srityje.
11. Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpybos tam tikroje srityje ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.239 straipsnio 1 dalis).
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. CPK 469 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
13. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-162-284/2018 R. V., a. k. asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu šiose turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Ribotai veiksniu šioje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.).
14. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatyta globa ir neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto R. V. globėja ir turto administratore paskirta jo mama Z. V..
15. Pareiškėjo R. V. psichinei būsenai nustatyti 2024 m. spalio 30 d. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. kovo 12 – balandžio 11 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-79/2025 išvadoje nurodyta, kad iš civilinės bylos medžiagos, tiriamojo R. V. medicininių dokumentų ir jo psichikos būklės ištyrimo, tiriamajam konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų teisingai valdyti nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Dabar susilaiko (duomenys neskelbtini). R. V. psichikos sutrikimai yra lėtinio pobūdžio. Dėl savo psichinės sveikatos būklės R. V. gali suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti šioje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.). Dėl savo psichinės sveikatos būklės R. V. negali suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai jų valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitos turtinių santykių sritys, kurios nebuvo nurodytos konkrečiai, nebuvo vertinamos. Dėl savo psichinės sveikatos būklės R. V. gali suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti šioje asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Dėl savo psichinės sveikatos būklės R. V. negali suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Dėl savo psichinės sveikatos būklės R. V. gali suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti šioje asmeninių neturtinių santykių srityje: šeimos santykių sritis; darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių sritis (teisė rinkti ir būti išrinktam); asmens dokumentų tvarkymo sritis; kreipimosi į teismą ir kitas viešojo administravimo institucijas sritis; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys, kurios nebuvo nurodytos konkrečiai, nebuvo vertinamos. Dėl savo psichinės sveikatos būklės R. V. negali suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai jų valdyti šioje asmeninių neturtinių santykių srityje: gebėjime būti globėju. Dėl savo psichinės sveikatos būklės R. V. šiuo metu gali dalyvauti teismo posėdyje, gali būti apklausiamas, jam galima įteikti teismo procesinius dokumentus.
16. Byloje esminę reikšmę turi veiksnumo ribojimų proporcingumo kriterijus, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio vienas iš objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis, su atitinkamais būtinais pakeitimais)(Konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas).
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).
18. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje EŽTT nuosekliai pabrėžia, jog asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotuoju asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija yra nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė, kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09, 85 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 33 punktą).
19. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik medicininio kriterijaus nepakanka asmenį pripažinti neveiksniu konkrečioje srityje, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas sprendžia iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, dėl kurio veiksnumo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo gyvenamosios aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
20. Pagal CPK 467 straipsnio 5 dalį, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Teismas be to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, ar pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, arba siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Dabar susilaiko. R. V. psichikos sutrikimai yra lėtinio pobūdžio. Tiriamajam paskutinį kartą skirtas medikamentinis gydymas 2021-02-22. Pastaruosius keturis metus tiriamasis psichiatrinio profilio stacionare negydytas. Ambulatorinio gydymo taip pat netęsė, medikamentų nevartojo. Epizodiškai konsultuotas psichiatrų dėl pažymos vairuotojui. Pastarųjų keturių metų bėgyje, aktyvios psichopatologijos nefiksuota. Pažymėtina, kad tiriamasis susilaiko nuo alkoholio vartojimo, kas taip pat turėdavo įtakos psichinės būklės paūmėjimams. Ekspertinio tyrimo metu mąstymas kiek stokojantis nuoseklumo ir produktyvumo. Tyrimo metu aktyvios psichopatologijos neišklausta, iš elgesio neįtarta esant. Emocijos kiek paviršutiniškos. Kognityvinės funkcijos kompensuotos. Išlieka kritikos stoka savo ligos atžvilgiu ir galimybėms. Psichologinio įvertinimo duomenimis, šiuo metu R. V. ryškesnių pažintinės veiklos sunkumų nenustatyta, tačiau išryškėjo operacinių mąstymo sugebėjimų pakitimai.
21. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad R. V. jau ketverius metus yra atsisakęs žalingų įpročių, jo teigimu vartoja tik homeopatinius vaistus, kuriuos pats savarankiškai reguliariai atvyksta išsirašyti į gydymo įstaigą, stebima šios ligos remisija. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas R. V. šiuo metu savo elgesį gali kontroliuoti, yra motyvuotas, aktyviai dalyvauja sportinėje veikloje, atstovauja (duomenys neskelbtini) rajono neįgaliųjų draugiją, visapusiškai charakterizuojamas teigiamai.
22. Byloje apklausta liudytoja D. Š., kuri yra (duomenys neskelbtini) specialistė ir yra asmeniškai paskirta darbui su pareiškėju nurodė, kad pareiškėjas yra pakankamai sąmoningas kaip valdyti savo ligą. Pareiškėjas dirba pagalbinius darbus ir tikrai dirbti gali, pareiškėjo namai tvarkingi, padeda savo mamai, visada pasitempęs, nevartoja alkoholio, garsina neįgaliųjų draugiją (duomenys neskelbtini), geba teisėjauti sporto varžybose. Nori dirbti, įsilieti į rinką. Liudytoja apklausta S. G. nurodė, kad taip pat yra (duomenys neskelbtini) specialistė. Mano, kad veiksnumas pareiškėjui apribotas pertekliniai, pareiškėjas adekvačiai vertina savo negalią, savarankiškai tvarkosi buityje, jei liga paūmėtų, gebėtų gauti pagalbą, žino kur kreiptis. Nori dirbti, turi išsilavinimą. Palaiko artimą ryšį su artimaisiais. Planuoja vykti pas seserį į Ispaniją užsidirbti, neturi problemų su teisėsauga, orientuotas laike ir vietoje, sportuoja, dalyvauja visuomeninėje veikloje, aktyvus bendruomenės narys. Galima pasiūlyti žmogui sudaryti sutartį dėl pagalbos sprendimų priemonių teikimo, jei tokia pagalba reikalinga.
23. Institucija, teikianti byloje išvadą – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius nurodė, kad R. V. elgesys paskutinius 2-3 metus yra pasikeitęs į gerąją pusę, vyras tvarkosi buityje, dirba įvairius darbus, užsiima sportine veikla, dalyvauja sportiniuose renginiuose, apsirūpina maistu, susimoka mokesčius.
24. Vertinant R. V. neveiksnumą turtinių santykių srityse atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju pagal 2018 m. liepos 26 d. teismo sprendimą aktuali tik vienintelė sritis – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. Klausiamas R. V. geba paaiškinti ir pagrįsti savo veiksmus tikėtinai modeliuojamose situacijose susijusiose su finansiniais klausimais: lizingu ir paskolomis. Tvirtina, kad ši sritis suprantama, žino, kad negalima pasitikėti kitais asmenimis, o paskolų ir lizingų poreikio nėra. Teismų duomenų bazėje LITEKO nėra duomenų, kad nuo R. V. pripažinimo neveiksniu iš šio asmens ar iš jo globėjos, kaip už jį atsakingo asmens, būtų priteistos kokios skolos kredito įstaigoms, prekes išsimokėtinai davusioms bendrovėms ir pan., kad jis būtų kam padaręs žalą, kurią būtų įpareigotas jis ar jo globėja atlyginti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nemato būtinybės riboti šio asmens turtines teises asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. Nors ekspertizės išvadoje yra išskirtos ir kitos turtinių santykių sritys, kuriose dėl savo psichinės sveikatos būklės R. V. negali suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai jų valdyti, tačiau šiose srityse teismo sprendimu pareiškėjas nėra pripažintas neveiksniu, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja, tačiau dėl turtinių sričių siūlo pareiškėjui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo (CPK 473 straipsnio 1 dalis).
25. Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad R. V. nepaisant turimos ligos gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti visose savo asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) ir gebėjime būti globėju.
26. Kad R. V. nėra abejingas savo ligai, vertintina tai, kad šis asmuo savarankiškai vyksta į gydymo įstaigą, o ne lydymas globėjos, pats perkasi vaistus, jei liga paūmėtų, gebėtų gauti pagalbą, žino kur kreiptis. Visa tai rodo, kad yra pagerėjusi ir stabilizavusi R. V. psichinė būklė ir pasiekus jam diagnozuotos ligos - (duomenys neskelbtini) medikamentinę remisiją, galima pripažinti, kad šiuo atveju yra ne tik medicininis, bet ir juridinis kriterijus šį asmenį pripažinti veiksniu visose pareiškime nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, proceso dalyvių paaiškinimus nenustatė, kad būtų pagrindas kurią nors sritį traktuoti kitaip. Šis asmuo pagal galimybes dirba ir gali dirbti bei užsiimti individualia veikla. Savarankiškai tvarkosi buityje, rūpinasi ne tik savimi, bet ir globėja, pats kreipiasi dėl sveikatos priežiūros. Dėl asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), teismas nori pažymėti, kad prieš kompetentingoms institucijoms ir asmenims sprendžiant klausimus dėl šios srities turėtų būti įvertintas R. V. turimas psichikos sutrikimas ir jo darbingumo lygis, todėl mažai tikėtina, kad būtent šį asmenį pasirinks kito asmens globėju, rūpintoju ar pagalbininku. Be to, ši sritis pareiškėjui gali būti ir neaktuali.
27. Vertindamas neturtinių santykių sritis: darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) ir asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) teismas konstatuoja, kad ekspertizės išvados patvirtina pareiškėjo R. V. visišką veiksnumą šiose srityse, o paties pareiškėjo, globėjos, liudytojų parodymai šias aplinkybes patvirtina.
28. Teismas, vykdydamas pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimų atlaisvinimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, kartu su ekspertizės aktu įvertinęs tiek medicininį, tiek juridinį kriterijus ir kitus bylos duomenis, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomones, t. y. įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, peržiūrėjęs R. V. pritaikytus veiksnumo apribojimus, sprendžia, kad yra pagrindas R. V. pripažinti veiksniu visose 2018 m. liepos 26 d. sprendime nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse.
29. Sutinkamai su CK 2.10 straipsnio 3 dalimi jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa toje srityje pasibaigia. Todėl teismui pripažinus R. V. veiksniu visose teismo sprendime nurodytose srityse, sprendimui įsiteisėjus jo globa pasibaigs, o jo motina nebebus laikoma R. V. globėja ir turto administratore.
30. Pripažinus R. V. veiksniu, žymiai pasikeitus (pablogėjus) jo psichikos sveikatos būklei, iškilus būtinybei peržiūrėti teismo sprendimą tam tikrose srityse, Komisija ar kiti įstatymų įgalioti subjektai gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl atitinkamų sričių peržiūrėjimo.
31. Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 468 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 469 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. liepos 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-162-284/2018 ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.).
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;
sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);
darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);
asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.
Išaiškinti, kad teismo sprendimui dėl pripažinimo veiksniu įsiteisėjus, R. V. globa pasibaigs, o Z. V. nebebus laikoma jo globėja ir turto administratore.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.