Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

A. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (I tomas, b. l. 8–13) prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015-01-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas), įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti nuosavybės teises į S. J.-J. (toliau – ir S. J.) valdytą žemę (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2010-04-27 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad S. J. 1993-09-09 buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos T. J. žemę, kuri yra S. J. teta ir tai, jog teisinė situacija yra susiklosčiusi iki 1940 m., o ne 1993-2010 m. A. G. 2014-12-18 pateikė prašymą NŽT direktorei D. G., siekdamas, kad jam būtų atnaujintas sustabdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kadangi buvo neteisingai įvertinta susidariusi teisinė situacija ir prašė NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 153 ha žemę lygiaverčiu miško sklypu. Pareiškėjas skunde nurodo, kad šis skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nėra objektyvus konstatuojant, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog S. J. nuo 1926 m. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė savo 1926 m. mirusios tetos T. J. žemę. Teigia, kad ji buvo įpėdinė iki 1940 m. liepos 22 d. ir tik dėl žemės nacionalizacijos bei politinės santvarkos pasikeitimo S. J. netapo tetos T. J. žemės savininkė nuosavybės teisėmis. Nurodė, kad teisme bylos dėl kilusio ginčo buvo vedamos ne per advokatą ir tai galėjo sukliudyti pareiškėjui pasiekti teisingumą teismuose. Teigė, kad skundžiamame sprendime nenurodyti kartu su 2014-12-18 prašymu pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai, ką rengėjas turėjo padaryti, taip pat NŽT nenagrinėjo pateiktų duomenų dėl galimai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad pareiškėjui kartu su skundžiamu sprendimu nebuvo grąžinti pridėti prie prašymo priedai, mano kad tai yra procedūrinis pažeidimas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad institucijos, nagrinėdamos jo prašymus klaidingai įžvelgė situacijos laikmetį, neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2001-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1302/2001, jog teisiškai pagal 1926 m. Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 d. įstatymus, reguliuojančius teisių atsiradimo pagrindus į nekilnojamąjį turtą, buvo užfiksuotas ryšys tarp S. J. ir jos tetos T. J.. Mano, kad atsakovė klaidingai taikė 1997-09-29 Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 nuostatas. Taip pat atsakovė nepasisakė dėl trečiųjų asmenų teisių, kuriems yra atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-03-19 sprendime Nr. 82 (II tomas, b. l. 26). Posėdžio metu pažymėjo tai, kad neaiškiomis aplinkybėmis nuosavybės teisėmis ir giminystės ryšiais kitiems asmenims teisės į ginčo žemę buvo atkurtos, kas tapo kliūtimi pareiškėjui, nes nuo to laiko atsirado taisymai pirminėse 1998-07-17 ir 1999-03-08 pažymose, kuriose buvo pradėti tvarkyti nuosavybės perėmimo S. J. klausimai. Remdamasis tuo, kad išdėstyta pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą atsakovės sprendimą ir įpareigoti įpėdinio teisėmis jam perleisti 153 ha žemės sklypą.

NŽT su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, b. l. 143–146).

NŽT paaiškino, kad pareiškėjas 2014-12-18 pateikė prašymą atnaujinti sustabdytą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą ir priimti sprendimą dėl 153 ha žemės nuosavybės teise atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu. Savo 2015-01-21 atsakyme atsakovė nurodė, kad dėl žemės (duomenys neskelbtini) jau buvo nagrinėti ginčai NŽT ir teismų sprendimuose bei nutartyse, kuriuose pateikti A. G. archyviniai dokumentai ištirti ir įvertinti. Tuo remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. buvo nuspręsta pareiškėjo 2014-12-18 prašymo nenagrinėti. Atsakovė pažymi, kad dokumentų, patvirtinančių jog S. J. po tetos T. J. priėmė palikimą, nėra, o pareiškėjas prašymą tęsti sustabdytą nuosavybės teisių atkūrimo procesą grindžia S. J. teise pagal įstatymą paveldėti jos mirusios tetos palikimą Panevėžio apskrityje iki turto nacionalizavimo galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 d. ištraukas, kuriose reglamentuojami paveldėjimo teisiniai santykiai. Atsiliepime pažymima, kad teisė paveldėti po tetos T. J. mirties S. J. priklausantį turtą nėra ginčijama, o sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti priimamas dėl to, kad nėra pateikti teisės aktuose numatyti S. J. nuosavybės teises į 153 ha žemę patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgus, kad A. G. su pateiktu prašymu nepateikė naujų šį faktą patvirtinančių dokumentų, o jo argumentai, kad atsakovė neįvertino su prašymu pateiktų įrodymų dėl turto paveldėjimo po T. J. mirties, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Dėl pareiškėjo teiginio apie trečiųjų asmenų teisių nepasisakymą teigia, kad A. G. neprašė ištirti nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims teisėtumo, todėl šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Nurodo, kad pareiškėjas klaidina teismą skunde pateiktais savo teiginiais, kadangi jau žinojo apie trečiųjų asmenų teisių atkūrimo teisėtumą, tą patvirtina 2012-04-06 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas taikyti viešojo intereso gynimo priemones (I tomas, b. l. 149-171). Kadangi pareiškėjas neturi visų reikiamų dokumentų dėl nuosavybės teisių į ginčijamą žemę, tai jo atžvilgiu jam nekyla teisinės pasekmės dėl trečiųjų asmenų teisių atkūrimo į žemę teisėtumo. Dėl pareiškėjo skunde nurodyto teiginio dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje (toliau – ir c. b.) Nr. 2S-1555-163/2012 (I tomas, b. l. 103-104), atsakovė nurodo, kad teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 nutarties c. b. pagal A. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo panaikinimo. Byloje buvo sprendžiamas pareiškėjo skundo teismingumo klausimas. Pažymi, kad nagrinėtoje byloje Nr. 2S-1555-163/2012 nenustatyta naujų ginčo faktinių aplinkybių, todėl ginčijamame sprendime juo nesirėmė. NŽT prašo pareiškėjo skundą dėl 2015-01-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo atmesti ir pareiškėjo antrąjį skundo reikalavimą, kadangi šiuo metu, kol pareiškėjas nepateikęs naujų dokumentų, patvirtinančių jog S. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 153 ha žemę, nėra teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą.