- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- A-4-858/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01035-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-107-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į S. J.-J. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone.
Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2010 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 2.1-92-(1.14) buvo nustatyta, kad S. J.-J. 1993 m. rugsėjo 9 d. buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos tetos T. J. valdytą žemę. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą NŽT direktorei, siekdamas, kad jam būtų atnaujintas sustabdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, nes buvo neteisingai įvertinta susidariusi teisinė situacija ir prašė NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 153 ha žemę lygiaverčiu miško sklypu.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog S. J.-J. nuo 1926 m. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė savo 1926 m. mirusios tetos T. J. žemę. Teigė, kad ji buvo įpėdinė iki 1940 m. liepos 22 d. ir tik dėl žemės nacionalizacijos bei politinės santvarkos pasikeitimo S. J.-J. netapo tetos T. J. žemės savininke.
Pareiškėjas nurodė, kad teisme bylos dėl kilusio ginčo buvo vedamos ne per advokatą ir tai galėjo sukliudyti pareiškėjui pasiekti teisingumą teismuose. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nenurodyti kartu su 2014 m. gruodžio 18 d. prašymu pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai, ką rengėjas turėjo padaryti, taip pat NŽT nenagrinėjo pateiktų duomenų dėl galbūt Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas pažymėjo, kad jam kartu su Sprendimu nebuvo grąžinti pridėti prie prašymo priedai, mano kad tai yra procedūrinis pažeidimas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad institucijos, nagrinėdamos jo prašymus klaidingai įžvelgė situacijos laikmetį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1302/2001, jog teisiškai pagal 1926 m. Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 d. įstatymus, reguliuojančius teisių atsiradimo pagrindus į nekilnojamąjį turtą, buvo užfiksuotas ryšys tarp S. J.-J. ir jos tetos T. J.. Mano, kad atsakovas klaidingai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 nuostatas. Taip pat atsakovas nepasisakė dėl trečiųjų asmenų teisių, kuriems yra atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 82.