- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- eAN2-8-557/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00072-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs valstybės įmonės „Registrų centras“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 26 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25277913551 D. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 615 Eur bauda. D. J. nubaustas už tai, jog Juridinių asmenų registro duomenimis mažosios bendrijos (toliau – MB) „Magiška puta“ vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 23 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, MBĮ 23 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.13, 123 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal MBĮ 13 straipsnio 8 punktą, metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir mažosios bendrijos steigimo dokumentus (nuostatus), mažosios bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl mažosios bendrijos 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 4 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.
2. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. apskundė apylinkės teismui, prašydamas Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą panaikinti ir neskirti baudos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi D. J. skundas patenkintas iš dalies. Pakeistas Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas, kuriuo D. J. paskirta 615 Eur bauda pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi D. J. paskiriamas įspėjimas. Kita skundo dalis atmesta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas dėl sunkių aplinkybių šeimoje, kad įstatymo nustatyta pareiga yra įvykdyta – finansinės ataskaitos pateiktos.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodė, jog pavėluotas privalomai teiktinų duomenų pateikimas negali būti D. J. administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. D. J. nurodytos aplinkybės pačios savaime nesudaro ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto pagrindo pakeisti paskirtą baudą į įspėjimą. Minėta ANK nuostata numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą tik tada, kai įvertinus visas bylos aplinkybes ir asmens elgesį konstatuojama, jog baudos paskyrimas konkrečiu atveju būtų pernelyg griežta bausmė ir neatitiktų teisingumo principo. Todėl sunkios šeiminės aplinkybės gali būti vertinamos tik kaip viena iš bendrųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jos negali būti laikomos savarankišku ir pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
4.2. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimą vietoje baudos skirti įspėjimą grindė D. J. asmenybe ir jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis – kaltės pripažinimu, nuoširdžiu gailėjimusi bei sunkių aplinkybių šeimoje buvimu, tokia argumentacija negali būti laikoma pakankamu ir teisėtu ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pagrindu. Tokia praktika paneigtų tiek prevencinę, tiek auklėjamąją administracinės atsakomybės funkciją. ANK 34 straipsnio 6 dalis yra išimtinio pobūdžio norma, taikytina tik tada, kai egzistuoja aiškiai išskirtinės aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad įstatyme numatyta nuobauda konkrečiu atveju būtų akivaizdžiai per griežta. Teismas tokių išskirtinių aplinkybių nenurodė – konstatavo tik bendro pobūdžio faktus, kurie savaime neperžengia įprastų administracinės atsakomybės ribų. Todėl teismo išvada, jog vien tik lengvinančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą pakeisti 615 Eur baudą į įspėjimą, prieštarauja teismų praktikoje įtvirtintam išimtinumo ir proporcingumo standartui, o ANK 34 straipsnio 6 dalis šiuo atveju pritaikyta nepagrįstai.
4.3. Sumažindamas paskirtą baudą iki įspėjimo, teismas neįvertino to, kad sprendimas švelninti sankciją turi būti grindžiamas aiškiai identifikuotu aplinkybių visumos išskirtinumu. Tokios teismo išvados rodo netinkamą teisės normų taikymą ir lemia administracinės atsakomybės esmės – nubaudimo bei prevencijos tikslų – neįgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su administracinės nuobaudos individualizavimu, prašo netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir palikti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą galioti. Taigi, byloje kyla ginčas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, D. J. skiriant administracinę nuobaudą. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
9. Remiantis teismų praktika, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
10. Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka bei užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 Eur iki 1 450 Eur.
11. Institucija, priimdama 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą, D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. D. J. skundą išnagrinėjęs apylinkės teismas nustatė D. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nustatė, jog nėra sunkiančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog finansinės ataskaitos pateiktos, o jų nepateikimą lėmė sudėtinga situacija šeimoje, todėl Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą pakeitė, taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje padarymą D. J. paskyrė administracinę nuobaudą - įspėjimą. Apygardos teismas šiam apylinkės teismo sprendimui nepritaria.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Sutiktina su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamos nutarties argumentacija, kuria taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, paneigia tiek prevencinę, tiek auklėjamąją administracinės atsakomybės funkciją. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau, nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelnesnę nuobaudą – įspėjimą - administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrė formaliais motyvais, visapusiškai įvertinęs susidariusios situacijos.
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad D. J. įmonės UAB „Magiška puta“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2025 m. sausio 17 d., todėl jam gerai žinomos bendrovės vadovo pareigos, įskaitant ir būtinybę užtikrinti, jog Juridinių asmenų registrui būtų laiku pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai. Šios aplinkybės patvirtina, kad inkriminuotas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis, priešingai, D. J. pakankamai aplaidžiai atliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigas. Skunde pirmosios instancijos teismui nurodyti teiginiai apie tai, kad įmonės buhalteriją tvarkanti jo mama, dėl jos sunkios ligos ir laiku neatnaujinto elektroninio parašo dokumentai liko nepasirašyti ir nebuvo pateikti, t. y. D. J. tikina, jog finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos laiku ir finansinių ataskaitų rinkinius pateikė pavėluotai dėl objektyvių priežasčių, vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija. Apygardos teismas laikosi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Tuo labiau, kad minėto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apygardos teismas pažymi, jog mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y., kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
15. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog D. J. nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą. Visų pirma, minėta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis taikoma išimtiniais atvejais, kai nustatoma, jog administracinio nusižengimo pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis, o nusižengimą lėmusios aplinkybės yra objektyvios, neįprastos ir nepriklausančios nuo asmens valios, taip pat kai pats asmuo elgėsi itin rūpestingai ir atsakingai. Tuo tarpu išimtinai subjektyvus pareigos tinkamai organizuoti ir kontroliuoti įstatymais nustatytų prievolių vykdymą nevykdymas ar netinkamas vykdymas nelaikytinas pagrindu šiai nuostatai taikyti. Aplinkybė, kad D. J. dėl vadovaujamos įmonės buhalterės – savo motinos – sunkios ligos ir dėl to susidariusios situacijos šeimoje neįsitikino, ar finansiniai dokumentai buvo tinkamai patvirtinti ir pateikti laiku, savaime nepašalina jo, kaip atsakingo asmens, pareigos užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi. Ūkio subjekto vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo organizuoti veiklą taip, kad net ir esant personalo pasikeitimams, ligai ar kitoms vidaus organizacinėms aplinkybėms, būtų užtikrintas teisinių pareigų vykdymo tęstinumas. Todėl tokios aplinkybės laikytinos subjektyviomis ir susijusiomis su paties asmens veiklos organizavimu, o ne objektyviomis kliūtimis, kurios paneigtų D. J. kaltę ar ženkliai sumažintų nusižengimo pavojingumą, sudarytų pagrindą svarstyti dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.
16. Apygardos teismas pažymi, jog pavėluotas privalomų duomenų pateikimas pagal savo teisinę prigimtį yra nusižengimo padarinių šalinimas, tačiau jis nelaikytinas atsakomybę švelninančia aplinkybe ar aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju MB „Magiška puta“ 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Institucijos duomenimis, buvo pateiktas tik 2025 m. rugpjūčio 29 d., nors pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus jis turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 1 d. Taigi pareiga pateikti finansinių ataskaitų rinkinį buvo įvykdyta daugiau nei po vienerių metų nuo nustatyto termino pabaigos, o tai laikytina akivaizdžiu ir reikšmingu pažeidimu. Pažymėtina, kad Institucijos nutarimas šiuo klausimu buvo priimtas 2025 m. rugpjūčio 26 d., t. y. iki tol, kol MB „Magiška puta“ faktiškai pateikė 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinį. Ši aplinkybė patvirtina, jog Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo priėmimo metu pažeidimas nebuvo pašalintas, o pareiga pateikti finansines ataskaitas nebuvo įvykdyta. Administracinė atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį kyla už pareigos neįvykdymą nustatytu terminu, o vėlesnis pareigos įvykdymas savaime nereiškia, kad nusižengimas tampa mažiau pavojingas ar kad asmens atsakomybė turėtų būti švelninama. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad D. J. skunde dėl Institucijos nutarimo panaikinimo nurodytos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžiai mažesnio nusižengimo pavojingumo ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
17. Įvertinus byloje surinktus duomenis, nustatyta, kad 2025 m. liepos 7 d. D. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu bei pranešimas apie užfiksuotą administracinį nusižengimą, kurie buvo išsiųsti D. J. elektroninio pašto adresu, nurodytu valstybės informacinėse sistemose ir (ar) registruose, naudojamuose elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Tokiu būdu laikytina, kad D. J. apie administracinį nusižengimą ir jam siūlomą administracinį nurodymą buvo informuotas tinkamai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Administraciniu nurodymu D. J. buvo pasiūlyta per įstatyme nustatytą terminą sumokėti 300 Eur baudą, taip pasinaudojant administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta galimybe užbaigti administracinio nusižengimo teiseną supaprastinta tvarka. Tačiau D. J. šia teise nepasinaudojo – nustatytu terminu baudos nesumokėjo ir administracinio nurodymo neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, Institucija pagrįstai tęsė administracinio nusižengimo teiseną bendra tvarka ir 2025 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. J. buvo paskirta 615 eurų bauda. Pažymėtina, kad baudos dydis nustatytas vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso atitinkamo straipsnio sankcija, įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, padaryto nusižengimo aplinkybes bei tai, jog asmuo nepasinaudojo galimybe sumokėti mažesnę baudą administracinio nurodymo pagrindu. Nagrinėjamu atveju D. J. sąmoningai nepasinaudojo įstatyme nustatyta galimybe administracinę atsakomybę realizuoti švelnesne forma. Taigi D. J. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu paskirta 615 eurų bauda laikytina teisėta, pagrįsta ir proporcinga, atitinkančia administracinės atsakomybės tikslus.
18. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį ir palikti galioti Valstybės įmonės Registrų centras 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25277913551, kuriuo D. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 615 Eur bauda.
Nutartis neskundžiama.