Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. T. ir L. Č. dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovams D. T. ir L. Č. tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus E. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės L. Č. išlaikymą sūnui E. T. ne mažiau nei po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo 2021 m. liepos 22 d. iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo D. T. išlaikymą sūnui E. T. ne mažiau nei po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo 2021 m. liepos 22 d. iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; patenkinus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio E. T. gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti pas globėją M. P. jos gyvenamojoje vietoje.

Nurodė, kad nepilnametis E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), yra L. Č. ir D. T. sūnus. Vaikas augo kartu su motina L. Č., tėvas sūnaus gyvenime ir auklėjime nedalyvauja, gyvena užsienyje, kartais jie bendrauja telefonu. Socialinės paramos gavėjų informacinės sistemos (SPIS) duomenimis atsakovės šeima nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo. Tarnybai atsakovės šeima žinoma nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo registruotas pranešimas, kad ji girtauja su pašaliniais asmenimis, namuose yra nepilnametis vaikas E. T.. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, šeimai inicijuota atvejo vadyba. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas iš Utenos rajono socialinių paslaugų centro apie tai, kad L. Č. girtauja, kartu yra mažametis vaikas E. T.. Nuvykus nurodytu adresu, nepilnametis buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini) M. P.. (duomenys neskelbtini) nustatytas pirmas grėsmės lygis, vaikas grąžintas vaiko atstovams pagal įstatymą. 2019 m. spalio 13 d. registruotas pranešimas iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad galimai neblaivi motina neprižiūri savo nepilnamečio vaiko, atvykus paaiškėjo, kad L. Č. girtauja (nustatytas 1,08 primolės girtumas), vaiką nuspręsta apgyvendinti saugioje aplinkoje pas (duomenys neskelbtini) M. P.. 2019 m. spalio 15 d. nustatytas pirmas grėsmės lygis. 2019 m. lapkričio 3 d. registruotas dar vienas pranešimas iš Utenos apskrities VPK, kad yra neblaivi motina ir nepilnametis jos sūnus. Atvykus paaiškėjo, kad E. T. motina L. Č. yra neblaivi (nustatytas 1,64 promilės girtumas), namuose įvyko konfliktas tarp atsakovės sūnaus P. B. ir jos sugyventinio D. Ž. ir mažametis E. T. matė kaip vyrai mušasi. Nepilnametį vaiką nuspręsta paimti iš nesaugios jam aplinkos ir laikinai apgyvendinti M. P. šeimoje.

L. Č. apsigyvenus (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 7 d. gautas pranešimas, kad L. Č. 2020 m. sausio 4 d. slapta, nesuderinusi su centro specialistais, pasišalino su vaiku E. T., į telefono skambučius ir žinutes neatsiliepė, jokių žinių apie save ir vaiką nepateikė. (duomenys neskelbtini) darbuotojams susisiekus su L. Č. dukra M. P. paaiškėjo, kad atsakovė savo namuose vėl vartoja alkoholinius gėrimus, kartu su ja yra nepilnametis E. T.. Vaiko mama buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir negalėjo tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką, 2020 m. sausio 7 d. E. T. buvo laikinai apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini) M. P.. Vertinant situaciją vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis, kadangi jo motina vartojo alkoholį, vaiko gyvenimo sąlygos kėlė realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, be to, vaikas pats išreiškė pageidavimą būti paimtas iš mamos. Skyriaus mobilioji komanda 2020 m. vasario 13 d. atliko šeimos krizės ir intensyvios mobiliosios pagalbos šeimai poreikio vertinimą, teikė intensyvią pagalbą šeimai, identifikavo šias problemas: socialinių įgūdžių stoka, ilgalaikė alkoholio problema, nenoras dirbti. 2020 m. vasario 13 d. vaiko laikinoji priežiūra nutraukta, nes išnyko priežastys, dėl kurių nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir nebėra realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje.

2020 m. birželio 15 d. registruotas pranešimas, kad L. Č. neblaivi ir (duomenys neskelbtini), ji greitosios medicinos pagalbos išvežta į ligoninę. Specialistams nuvykus į įvykio vietą, namuose rastas E. T., kuris buvo labai išsigandęs, nes matė kaip jo motina (duomenys neskelbtini), vaikas laikinai apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini) M. P.. 2020 m. birželio 22 d. E. T. buvo nustatytas apsaugos poreikis, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo. 2020 m. liepos 8 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-3720-839/2020 buvo leista paimti vaiką E. T. iš jo tėvų L. Č. ir D. T.. 2020 m. liepos 10 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo“ E. T. buvo nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) M. P. šeimoje. Vaiko motinai buvo taikoma atvejo vadyba, su šeima dirbo socialiniai darbuotojai. 2021 m. sausio 3 d. atliekant vaiko globos peržiūrą socialinis darbuotojas pateikė informaciją, kad L. Č. geranoriškai bendrauja, priima siūlomą pagalbą ir yra motyvuota spręsti šeimoje kylančias problemas, stengiasi pakeisti savo elgesį ir siekia pagal galimybes atkurti ryšį su vaiku. 2021 m. kovo 12 d. atliekant neeilinę vaiko globos peržiūrą nustatyta, kad vaiko motina įvykdė jai pagalbos plane numatytas priemones, susitvarkė buitį, ieškosi darbo, yra registruota Utenos užimtumo tarnyboje, todėl buvo priimtas sprendimas kreiptis dėl laikinosios globos panaikinimo ir 2021 m. kovo 17 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. T. panaikinta laikinoji globa ir vaikas grąžintas atstovui pagal įstatymą.

Tačiau 2021 m. birželio 22 d. tarnyba vėl gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kad L. Č. vėl girtauja ir neprižiūri savo nepilnamečio vaiko. Nuvykus į namus, rasta neblaivi atsakovė, o E. T. pats paskambino savo (duomenys neskelbtini) M. P. ir paprašė paimti jį iš mamos, vaikas laikinai apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 29 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas ir atsakovė neneigė, kad vartojo alkoholį, paaiškino, jog girtavimo problemos nesprendė, melavo specialistams, kad kreipėsi pagalbos. Vaiko tėvas D. T. telefonu paaiškino, kad vaiku rūpintis neturi galimybės, nes gyvena užsienyje ir dėl darbo pobūdžio. Vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis ir kreiptasi į teismą. 2021 m. liepos 15 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką E. T. iš jo tėvų. 2021 m. liepos 22 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta M. P.. 2021 m. liepos 30 d. Mobilioji komanda identifikavo šias problemas: motinos ilgalaikė alkoholio vartojimo problema, vaikas tapdavo neblaivių suaugusiųjų smurto liudininku, motinai trūksta socialinių įgūdžių; tėvas D. T. vaiko gyvenime ir auklėjime nedalyvauja. 2022 m. kovo 2 d. globojamo vaiko aplankymo metu globėja paaiškino, kad E. T. nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumas dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Vaikas teigė, kad pasiilgsta motinos, nori su ja susitikti, pabendrauti, bet gyventi pas mamą nenori, grįžti norėtų, jeigu ji nustotų vartoti alkoholį. 2022 m. kovo 30 d. atliekant vaiko globos peržiūrą specialistai pažymėjo, kad situacija šeimoje mažai keičiasi net ir taikant atvejo vadybą, alkoholio vartojimo problema išlieka. Nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. organizuota 13 šeimos atvejo vadybos posėdžių, teikiant socialines paslaugas šeimai fiksuojama, kad ilgalaikė alkoholio vartojimo problema neigiamai veikia L. Č. funkcionavimą, pasikartojantys atkryčiai neigiamai veikia nepilnamečio E. T. emocinę ir psichinę būseną. 2022 m. balandžio 25 d. Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė duomenis, kad D. T. palaiko ryšius su globėja M. P., domisi vaiko gyvenimu, sveikata, ugdymu, laisvalaikiu, perka jam dovanas ir teikia išlaikymą, pervesdamas 60 EUR per mėnesį globėjai, tačiau nuo laikinosios globos nustatymo vaikas su tėčiu nebuvo susitikę. L. Č. domėjimasis vaiku padidėjo nuo šių metų kovo mėnesio.

Pažymi, kad atsakovės L. Č. netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu yra pasikartojantis nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio, atsakovė periodiškai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, veda į savo namus pašalinius asmenis, su kuriais vartoja alkoholinius gėrimus ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio neužtikrina nepilnamečiam E. T. saugios aplinkos, negeba pasirūpinti jo fiziniu ir emociniu saugumu. Vaiko tėvas D. T. yra nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auginimo, auklėjimo ir priežiūros. Abu atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja savo tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikui, nesirūpina juo, dėl ko kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. L. Č. buvo suteikta pakankamai laiko ir pagalbos spręsti savo problemas bei susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau ji tinkamai nepasinaudojo jai suteikta galimybe. Atsakovas D. T. nuo laikinosios globos nustatymo su vaiku nebuvo susitikęs, gyvena užsienyje ir su vaiku bendrauja tik nuotoliniu būdu, vieną ar du kartus per savaitę. Esant šioms aplinkybėms, neterminuotas atsakovų tėvų valdžios apribojimas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu būtų suderinamas su berniuko geriausių interesų užtikrinimu, proporcingas atsakovų teisės į privataus šeimos gyvenimo apsaugą ribojimas. Būtų užtikrina, kad E. T. augtų saugioje aplinkoje ir galėtų tinkamai vystytis bei būtų sudarytos galimybės vaikui palaikyti ryšius su savo šeima.

Apribojus tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką. NDNT informacinės sistemos duomenimis atsakovei L. Č. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis iki 2022 m. spalio 7 d. Sodros duomenimis atsakovė nedirba, gauna vienišo asmens išmoką, nėra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Atsakovui nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis iki 2029 m. birželio 24 d., Sodros duomenimis jis nedirba, gauna vienišo asmens išmoką, invalidumo/netekto darbingumo pensiją, užimtumo tarnyboje nėra užsiregistravęs. Kadangi atsakovų galimybės gauti pajamų vaiko išlaikymui yra objektyviai ribotos, todėl iš atsakovų turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ne mažesnis nei 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo iki vaiko pilnametystės. Prašomos priteisti išmokos laikytinos minimalia ir būtina suma vaiko minimaliems poreikiams patenkinti.

Apribojus L. Č. ir D. T. valdžią jų nepilnamečio sūnaus E. T. atžvilgiu taip pat atsiranda pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio laikinąja globėja paskirta M. P.. E. T. pas laikinąją globėją yra sudarytos saugios ir tinkamos sąlygos, atsakingai rūpinamasi vaiko sveikata ir ugdymu, tinkamai užtikrinami vaiko interesai. Kadangi M. P. tinkamai vykdo globėjos pareigas, prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti (duomenys neskelbtini) M. P. šeimoje.

2022 m. lapkričio 17 d. pareiškimu dėl ieškinio patikslinimo ieškovas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu naujai paaiškėjusias ir patvirtintas faktines aplinkybes, nekeisdamas ieškinio pagrindo, patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė terminuotai apriboti atsakovei L. Č. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti atsakovui D. T. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus E. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės L. Č. išlaikymą sūnui E. T. po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo, tai yra nuo 2021 m. liepos 22 d., iki sūnaus pilnametystės, šias įmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo D. T. išlaikymą sūnui E. T. po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo, tai yra nuo 2021 m. liepos 22 d., iki sūnaus pilnametystės, šias įmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio E. T. gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti pas globėją M. P. jos gyvenamojoje vietoje.

Po ieškinio reikalavimų patikslinimo ieškovo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės beveik nesikeičia. L. Č. netinkamas elgesys yra ilgalaikis ir pasikartoja praktiškai nuo vaiko gimimo, kadangi į apskaitą ji buvo įtraukta dar 2007 metais, o išbraukta tik 2017 metų balandį. Nuo 2018 metų su atsakovės šeima vėl prasidėjo problemos. Realiai aktyvių veiksmų susitvarkyti atsakovė ėmėsi tik po 2022 m. kovo 31 d. atvejo vadybos posėdžio, kai buvo nutarta kreiptis su ieškiniu į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Pripažįsta, kad šiuo metu atsirado aplinkybės, leidžiančios tikėtis, jog padėtis pasikeis į gerąją pusę, kadangi atsakovė pradėjo rūpintis savo problema, domėtis vaiku. Tačiau tas laikotarpis tęsiasi tik 6 mėnesius, todėl kol kas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas grąžinti vaiką į atsakovės šeimą. Be to, per visą laikotarpį L. Č. nepasinaudojo galimybe tobulinti ir ugdyti motinystės įgūdžius, kurie šiuo atveju yra ypatingai būtini, nes vaikas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų. Pažymėtina ir tai, kad visus dokumentus, susijusius su vaiko turimomis sveikatos problemomis, sutvarkė tik globėja. Tarnybos nuomone, kol kas dar negalima pilnai pasitikėti atsakove, o ilgalaikis nesirūpinimas vaiku yra pagrindas riboti motinos valdžią. Atsakovas D. T. pats pripažino, kad 3 metus nematė vaiko, jis iš esmės tinkamai įgyvendina tik vaiko išlaikymo pareigą, bent jau taip teigia M. P. ir atsakovė, tačiau jis nesirūpina vaiko kasdienių poreikių patenkinimu. Nėra objektyvių duomenų, kad jis su sūnumi ateityje bendraus netarpiškai, ims jį pas save bent jau atostogoms. Patikslintu ieškiniu prašomas išlaikymo dydis atitinka atsakovų galimybes jį teikti. D. T. (duomenys neskelbtini) turi įsigijęs namą, o Lietuvos Respublikoje turi teisę į palikimą, kurios neįgyvendiną, todėl jis gali teikti didesnį išlaikymą vaikui. Nors globėja M. P. teigia, kad D. T. teikė sūnui išlaikymą per visą globos laiką, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad kreipsis dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo tik kritiniu atveju. Todėl prašomas išlaikymo priteisimas yra tik vaiko interesų užtikrinimo priemonė, išlaikymo lėšos skirtos vaiko padėčiai pagerinti, o ne globėjos.

Dėl patikslintų ieškinio reikalavimų atsakovė nieko papildomai pasakyti nenorėjo, nurodė, jog viskas pasakyta, tačiau ir su jais nesutinka, prašo atmesti.

Atsakovas D. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, advokato pagalba pasinaudoti nepageidavo, posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu visiškai nesutinka. Jis savo vaikui siunčia pinigus, jį išlaiko, dažnai su juo bendrauja. Supranta, kad to neužtenka, tačiau dirba užsienyje, todėl nori, kad vaikas būtų su motina. Vaikas ir pats sakė, kad nori gyventi su mama. Jis sūnui visą laiką padeda, be siunčiamų pinigų dar nuperka daiktų, drabužių. Dabar net galėtų vaiką pas save paimti, kadangi jau turi tam sąlygas. Jau pusę metų turi sąlygas, kai nupirko namą, tačiau dėl vaiko paėmimo pas save niekur nesikreipė. (duomenys neskelbtini) dirba, gauna apie 400 svarų per savaitę, turi namą. Sūnui perveda kas mėnesį po 100-150 EUR, jei reikia, ir daugiau. Kiek jam žinoma, E. pas globėją šeimoje būna, kad pasimuša su jos vaikais, pas motiną jam vienam būtų geriau. Lietuvoje paskutinį kartą buvo prieš 3 metus, tada ir matė vaiką gyvai. Dabar bendrauja su juo per Messendžer programėlę su vaizdu. Sūnus sakė, kad sutiktų pas jį gyventi (duomenys neskelbtini), bet norėtų ir pas mamą. Apie L. Č. problemas ir atkryčius sužinojo tik dabar, nagrinėjant bylą. Sūnaus diagnozės nežino, jam tik atsakovė sakė, kad sūnui yra kažkokia liga, susijusi su akimis, kepenim. Kas liečia vaiko mokslus, žino, kad jam sunkiau sekasi su matematika ir geografija. Su globėja šnekėjo dėl sūnaus paėmimo pas save atostogoms.

Nepilnametis E. T. teisme nebuvo apklausiamas, pateiktas 2022 m. spalio 25 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad E. T. sakė, jog šeštadieniais, bet ne kiekvieną, mama jį parsiveža pas save į namus, o vakare atveža pas M.. Būnant pas mamą jie nueina į parduotuvę, dar kur nors pasivaikšto, o daugiausiai laiko jis praleidžia prie kompiuterio, kurį atsiveža iš M., ir žaidžia kompiuterinius žaidimus. Vaikas teigė, kad gal labiau norėtų gyventi pas mamą, nes ten nėra taisyklių, o pas M. yra taisyklės, kurių jis turi laikytis: yra laikas, kada galima žaisti kompiuteriu, kada reikia eiti miegoti, ruošti pamokas ir panašiai. Pas mamą tokių taisyklių nėra, jis norėtų, kad ji vėl nepradėtų gerti. Taip pat pasakė, kad sutaria su mamos draugu D., kuris kartais jam nuperka kebabų. Su tėčiu bendrauja telefonu.

Liudytoja L. G. parodė, kad dirba Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Direktoriaus įsakymu ji teikia L. Č. šeimai socialines paslaugas, konsultuoja, tarpininkauja, bendrauja. Paslaugas teikia pagal sudarytą pagalbos planą, aplanko kartą per savaitę. Atsakovė apie konkretų pasilankymo laiką niekada nežino. Ji motyvuoja L. Č. ir jos draugą D. Ž. vykdyti pagalbos plane numatytas priemones, spręsti alkoholio problemas. Jie bendrauja geranoriškai, įsiklauso, plane numatytas veiklas vykdo, dalyvauja programose, gydosi nuo priklausomybės. Nuo 2022 m. kovo 31 d. nebuvo jokių įtarimų, kad jie gali vartoti alkoholį. L. Č. ryšys su vaiku yra stiprus, jie bendrauja ne tik telefonu, bet ir gyvai. Mamai tikrai svarbu, kokia sūnaus sveikata, kaip jam sekasi mokykloje. Jos nuomone, šiai dienai L. Č. ir D. Ž. yra motyvuoti keistis, viskas priklausys nuo atsakovės, nes vaikas nori būti kartu su mama. E. tėčiui socialinių paslaugų neteikia, kontakto su juo neturi, todėl nieko pasakyti negali. Praeityje L. Č. turėjo prašviesėjimų, ypatingai nuo 2015 metų iki 2019 metų. Pozityvi tėvystė yra numatyta pagalbos plane, bet nežino, ar atsakovė lankė šiuos kursus, nes ne ji teikia šią paslaugą. E. T. tikrai gali svečiuotis pas mamą, pas ją namuose turi įrengtą kambarį, aplinka tvarkinga. Atvejo vadybos posėdžių metu būna nagrinėjama situacija, siūlomos priemonės ir vertinama, ar numatytos priemonės įvykdytos. L. Č. iš esmės vykdo priemones ir tai atspindi plane. Nuo 2019 metų iki šiol buvo organizuota gal 14 posėdžių ir visuose atsakovė dalyvavo. Ji pati bendravo su vaiku apsilankymų pas L. Č. metu ir vaikas viskuo patenkintas pas motiną.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovai L. Č. ir D. T. yra nepilnamečio vaiko E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Socialinės paramos gavėjų informacinės sistemos duomenimis, L. Č. šeima nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo. 2019 m. rugsėjo 4 d. vėl buvo registruotas pranešimas, kad L. Č. girtauja, kartu namuose yra nepilnametis vaikas. Vėliau buvo gaunami ir kiti pranešimai dėl vaiko teisių pažeidimų, dėl ko E. T. 2019 m. spalio 13 d., 2019 m. lapkričio 3 d., 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. birželio 15 d., 2021 m. birželio 22 d. buvo laikinai apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini) M. P.. Taip pat 2020 m. liepos 8 d. ir 2021 m. liepos 15 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimis buvo leista paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų, bei 2020 m. liepos 10 d. ir 2021 m. liepos 22 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais vaikui buvo nustatyta laikinoji globa. 2021 m. liepos 22 d. įsakymu nustatyta laikinoji globa tęsiasi iki šiol. Nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. buvo organizuota 13 šeimos atvejo vadybos posėdžių, Utenos rajono socialinių paslaugų centre šeimai buvo teiktos socialinės paslaugos. D. T. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje lankėsi prieš tris metus, todėl jam socialinės paslaugos teiktos nebuvo.

Dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei L. Č..

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Nors atsakovė L. Č. visiškai nesutiko su ieškiniu, teigdama, jog savo turimą problemą išsprendė, deda visas pastangas, kad susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau įvertinęs šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima pagrįstai ir vienareikšmiškai teigti, kad atsakovės elgesio ir gyvenimo būdo pokyčiai yra tokio lygio ir trukmės, kad teismas galėtų padaryti išvadą, jog ji gali pati auginti savo vaiką ir užtikrinti jam tinkamas sąlygas vystytis ir lavėti. Teismas sprendžia taip atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės problemos tęsiasi jau labai ilgą laiką, buvo visa eilė atkryčių, po kurių vaikas buvo paimamas iš jam nesaugios aplinkos, buvo žalojama jo psichinė sveikata, nors atsakovė stengiasi vykdyti pagalbos plane numatytas priemones, tačiau ne visos yra įgyvendintos, todėl rekomenduojama jas tęsti. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Teismas pripažįsta, jog šiuo metu yra tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, labai ilgą problemų egzistavimo laikotarpį, vis dar egzistuojančią eilinio atkryčio grėsmę, darytina išvada, kad kol kas vaikas negali būti grąžintas motinai auginti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė šiuo metu savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo vaikui, ar kad visiškai juo nesirūpintų, tačiau praeity tokie faktai fiksuoti. Todėl teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, konstatuoja, kad šiuo metu byloje yra pagrindas taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta dauguma tėvų valdžios ribojimo aplinkybių: atsakovė dėl turėtos ir galimai dar turimos ilgalaikės alkoholio vartojimo problemos ilgą laiką nesugebėjo tinkamai atlikti pareigą auklėti vaiką, juo rūpintis, sudaryti normalias, sveikas sąlygas gyventi, augti ir ugdytis, buvo neigiamai veikiamas šeimos funkcionavimas, kas žalojo vaiką emociškai ir psichiškai, atsakovė nesprendė alkoholio vartojimo ir kitų turimų problemų, dėl ko jos kuriama aplinka turėjo neigiamą poveikį vaikui. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovė lanko vaiką, pradėjo intensyviai spręsti alkoholio vartojimo problemą, domisi vaiku, jo sveikata, poreikiais ir pasiekimais, todėl teismo vertinimu padėtis šeimoje tikrai gali pasikeisti.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų (motinos) valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę: taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį, priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nors nepilnametis E. T. išreiškė norą gyventi su motina, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad tas noras buvo išreikštas su išlygomis, kad motina daugiau nebevartos alkoholio, ir dėl to, kad gyvenant pas ją nereikia laikytis taisyklių. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsižvelgimas į vaiko nuomonę neatitinka jo geriausių interesų, kadangi, kaip jau buvo minėta, būta ne vienas atkrytis ir alkoholio vartojimo atvejis; taisyklių nebuvimas šiuo atveju taip pat neigiamai veiktų vaiką, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, vaiką laikinai apgyvendinus pas globėją buvo didelių problemų su jo elgesiu ir dienotvarke bei režimu, kurios dabar susitvarkė, taip pat motina nebuvo pasirūpinusi vaiko medicininiais dokumentais, būtinais jo ugdymo programai, tai sutvarkė tik laikinoji globėja ir dėl to sulaukė neigiamos atsakovės reakcijos.

Teismo nuomone, CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti terminuotą tėvų valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek vaiko, tiek atsakovės interesus. Atsižvelgdamas į vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, taip pat į tai, kad laikino tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, kadangi L. Č. ir vaiko ryšys šiai dienai yra palaikomas, atsakovė deda visas pastangas sugrąžinti vaiką į šeimą, tačiau jos teigiamų pokyčių laikotarpis, teismo vertinimu, dar nėra pakankamas, bet egzistuoja objektyvus pagrindas manyti, kad šiems pokyčiams trunkant ilgesnį laiką, atsakovė galės vaiką auginti pati, todėl motinos valdžia apribotina laikinai.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo D. T..

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

Ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. T. jo sūnaus E. T. atžvilgiu. Savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas nuolat gyvena ir dirba užsienio valstybėje, su sūnumi bendrauja tik nuotolinio ryšio priemonėmis. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo vaikui, ar kad visiškai juo nesirūpintų. Sutiktina su ieškovo teiginiu, kad šiuo metu atsakovas, gyvendamas kitoje šalyje, realiai prisideda prie vaiko kasdienių poreikių tenkinimo tik teikdamas jam išlaikymą, tačiau nerealizuoja viso tėvo valdžios savo sūnaus atžvilgiu turinio. Todėl teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, konstatuoja, kad šiuo metu, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu terminuotai apribojama vaiko motinos valdžia, yra pagrindas taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą atsakovui. Nėra pagrindo neterminuotai apriboti D. T. tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, kadangi bylos duomenys patvirtina ir ieškovas to nepaneigė, kad atsakovas su sūnumi bendrauja, nuo jo auklėjimo nėra visiškai nusišalinęs, geranoriškai teikia pakankamą išlaikymą, domisi jo sveikata, nuotaika ir pasiekimais, nuolat bendrauja su vaiko globėja, šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra įsigijęs gyvenamąjį bustą, dirba, nurodė sieksiantis, kad E. T. vyktų pas jį atostogoms, anksčiau tam neturėjo sąlygų, todėl teismo vertinimu padėtis šeimoje gali pasikeisti ir labai tikėtina, kad pasikeis.

Dar kartą pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Teismo nuomone, CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti terminuotą tėvų valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek vaiko, tiek atsakovo interesus. Atsižvelgdamas į vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, taip pat į tai, kad laikino tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, kadangi D. T. ir vaiko ryšys šiai dienai nėra visiškai nutrūkęs, jie bendrauja, vaikui teikiamas išlaikymas, pagal galimybes rūpinamasi jo kasdieniais poreikiais. Teismas sprendžia, jog atsakovas turi realių galimybių pasikeisti ir pakankamų bei svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovui įgyvendinti savo, kaip tėvo pareigų, teismas nenustatė, todėl siekiant nepažeisti vaikų teisės į šeimos ryšius, taikomas terminuotas tėvo valdžios ribojimas.

Atsakovams terminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Todėl ir toliau išlikus atsakovės elgesio teigiamiems pokyčiams bei atsakovui radus galimybę su vaiku bendrauti betarpiškai bent atostogų metu, t. y. išnykus terminuoto apribojimo pagrindams, atsakovai turės galimybę kreiptis dėl terminuoto apribojimo panaikinimo.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės L. Č. 100 EUR išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo D. T. – 200 EUR išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis.

Atsakovei L. Č. dėl ligos nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, ji nedirba, gauna vienišo asmens ir neįgalumo išmokas, viso jos pajamos sudaro apie 300 EUR per mėnesį, taigi atsakovės galimybės gauti pajamų sūnaus išlaikymui yra objektyviai ribotos, jokio likvidaus turto ji neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalaujamas priteisti 100 EUR kasmėnesinio dydžio išlaikymas atitinka vaiko poreikių ir motinos materialinės padėties pusiausvyros principą, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Atsakovas D. T. Lietuvos Respublikoje nedirba, tačiau teigia dirbantis Didžiojoje Britanijoje ir jo pajamos sudaro apie 400 svarų per savaitę. Bylos duomenimis atsakovas Lietuvoje savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi, tačiau jo paties teigimu turi nekilnojamojo turto užsienio valstybėje – yra įsigijęs namą Didžiojoje Britanijoje. Atsakovui iki 2029 m. birželio 24 d. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jis gauna vienišo asmens ir netekto darbingumo išmokas. Todėl teismas konstatuoja, kad nors atsakovui nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, tačiau iš esmės jis yra darbingas asmuo, kuris sugeba gauti ir gauna stabilias pajamas, kurių dydis gali užtikrinti jo ir nepilnamečio sūnaus poreikius. Pažymėtina, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymas vaikui, mokamas periodinėmis 200 EUR dydžio išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise teismas paskiria vaiko globėją M. P.. Teismas išlaikymą priteisia nuo laikinosios globos E. T. nustatymo dienos (2021 m. liepos 22 d.), kadangi nors atsakovai ir trečiasis asmuo teigia, kad išlaikymas laikinosios globos laikotarpiu buvo teikiamas, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Laikinoji globėja vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos (rūpybos) E. T. nustatymo. Išaiškinama, kad nepilnamečio vaiko E. T. išlaikymui skirtomis lėšomis jos nuolatinis globėjas disponuoja tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Remiantis CK 3.183 straipsnio 4 dalimi, vadovaujantis CPK 407 straipsniu, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, taip pat ir atskirti vaiką, jeigu vaikas negyvena su kitu iš tėvų, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą.

Apribojus atsakovams L. Č. ir D. T. terminuotai tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus E. T. atžvilgiu, yra pagrindas nustatyti nepilnamečio E. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo“ E. T. nuo 2021 m. liepos 22 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta M. P. ir vaiko globos vieta nustatyta globėjos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Taigi E. T. šiuo metu gyvena su laikinąja globėja, aplinkybių, dėl kurių reiktų keisti vaiko gyvenamąją vietą nenustatyta, priešingai, ieškovo atstovės, trečiojo asmens ir atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad pas globėją vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buities sąlygos, jis tinkamai prižiūrėtas, yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, vaikas jaučiasi saugus ir mylimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir iki sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo E. T. gyvenamąją vietą nustato su laikinąja globėja M. P., laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys iš esmės yra patenkintas, kadangi iš dalies patenkintas tik reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo, ją apribojus terminuotai, tačiau valdžia vis tiek apribota.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 punktas).

Atsakovė L. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Iš esmės patenkinus ieškinį iš atsakovo D. T. priteisiama į valstybės biudžetą 75 EUR žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo (100 EUR x 75 proc.) ir 54 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200 EUR x 12 x 3 proc. x 75 proc.), viso – 129 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 31,50 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovė L. Č. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jai tenkanti dalis pašto išlaidų nepriteistina ir apmokama iš valstybės biudžeto. Ieškinys atsakovo D. T. atžvilgiu iš esmės yra patenkintas, todėl iš jo valstybei priteistina 15,75 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Terminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus E. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Terminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus E. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo nepilnamečiui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su globėja M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 EUR (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

Priteisti iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti nepilnamečio vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš atsakovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 129 EUR (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 15,75 EUR (penkiolika eurų 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5662) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.

Nepriteisti iš atsakovės L. Č. žyminio mokesčio, išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti ir teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Inicijuoti bylos dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo E. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškėlimą.

Per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.