Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

2020-03-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-52-737/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
II-52-737/2020
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00290-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Jūratė Petraškienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. G.
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas
Advokatai
Tomas Bukelis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-52-737/2020
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00290-2019-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.9.9; 21.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 17 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. G., jo atstovui advokatui Tomui Bukeliui,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. 61-ANR_N-2590-2019 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK) 2019 m. gruodžio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 61-ANR_N-2590-2019 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą aštuoniolikai mėnesių. A. G. buvo nubaustas už tai, kad 2019 m. lapkričio 10 d. 01 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir savo išskirtinumą, pradėdamas važiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, tyčia priversdamas ratams prasisukti leido transporto priemonę šoniniu slydimu, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų savo ir aplinkinių eismo dalyvių saugumui, dėl ko kiti eismo dalyviai buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 ir 9 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

A. G. nesutikdamas su minėtu nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 61-ANR_N-2590-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad pagal byloje esančią medžiagą pažeidimas galimai buvo daromas Žeimių gatvėje važiuojant link centro, o policijos automobilio priekis buvo į Jonavos miesto stadioną, todėl dėl vietovės reljefo matomumas policijos pareigūnams turėjo būti ribotas, be kita ko, dar buvo ir tamsus paros laikas. Policijos automobilis 18 sekundžių užtruko aikštelėje, todėl judant leistinu greičiu A. G. turėjo būti nuvažiavęs jau apie 250 metrų. Priimtas nutarimas prieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad nei automobilių išvažiavimo metu, nei vėliau pasukus dešinėn, nesimato, jog kuris nors iš automobilių būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Mano, kad skundžiamas nutarimas pagrįstas tik prielaidomis, todėl pažeista ir nekaltumo prezumpcija. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. kokius nors veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų ar duomenų, pagrindžiančių, kad jo atlikti veiksmai sukėlė pavojingą situaciją. Įvykio metu eismas buvo minimalus, todėl nebuvo prieš ką demonstruoti išskirtinumo. Nebuvo užfiksuotos kitų automobilių, kuriems buvo neva sukliudyta, padangų stabdymo žymės, nebuvo įvertinta pati įvykio vieta, kitos galimos aplinkybės – slidi kelio danga, kliūtys kelyje, todėl įrodinėjimo našta buvo perkelta A. G.. Tik ypatingai nepagarbus chuliganiškas vairavimas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl mano, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė jam buvo paskirta nepagrįstai. Prašo atlyginti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjo A. G. skundo ir palikti minėtą 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės. KET reikalavimai buvo pažeisti tyčia, demonstruojant savo išskirtinumą ir sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjas daug kartų baustas administracine tvarka, todėl tai rodo, kad jis ignoruoja galiojančius įstatymus, jų nesilaiko. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. G. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo su draugais arenoje prie stadiono aikštelės. Automobilio priekis buvo į stadiono pusę. Pavažiavo atbulomis, pasuko link ligoninės ir tada važiavo link Žeimių gatvės pusės. Važiuojant ratai neprasisuko, šoniniu slydimu automobilis neslydo. Aikštelėje tuo metu buvo dar keli automobiliai. Išvažiuojant iš sporto arenos prasilenkė su policijos automobiliu ir toliau važiavo link miesto centro. Išvažinėjo lėtai. Kelias buvo tuščias. Nuvažiavę iki parduotuvės „Maxima“ aikštelės pastovėjo joje ir matė, kad pareigūnai važiavo link Kauno. Nepastebėjo, kad policija juos persekiojo, nes nebuvo švyturėlių, garsinių signalų. Būnant prie degalinės Taurastos gatvėje atvažiavo policijos pareigūnai. Jo automobilyje sėdėjo E. B., o kiti vaikinai sėdėjo draugo automobilyje. Pareigūnai liepė jam prisipažinti dėl nusižengimo padarymo. Mano, kad pareigūnai protokolą surašė iš principo, nes jis vairavo BMW markės automobilį, prasilenkiant pareigūnams galėjo nepatikti jo žvilgsnis.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovas advokatas Tomas Bukelis palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra prieštaringa, nes skirtingai nurodyta pažeidimo vieta. Nenurodoma kokios konkrečios KET taisyklės buvo pažeistos. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad kuris nors automobilis būtų slydęs. Be to, policijos automobilis praleido aikštelėje gana ilgą laiko tarpą – 18 sekundžių, todėl judant leistinu greičiu BMW automobilis galėjo nuvažiuoti apie 250 metrų. Mano, kad pareigūnai galėjo netiksliai įvertinti situaciją. Reikšminga ir tai, kad automobilis leidosi žemyn, pakelėje auga medžiai, buvo tamsu, todėl matomumas dar labiau suprastėjo. Nutarimas yra grįstas prielaidomis, todėl pažeista nekaltumo prezumpcija. Be to, eismo saugumui nekilo jokių pasekmių, nes joks automobilis neturėjo keisti važiavimo krypties ar staigiai stabdyti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. A. paaiškino, kad A. G. yra jo draugas. Įvykio dieną jis vairavo Škoda markės automobilį. Jie kartu su A. G. buvo su automobiliais prie stadiono aikštelės. Iš aikštelės išvažiavo nedideliu greičiu. Pirmas važiavo jis, o paskui jį baltu BMW automobiliu A. G.. Nematė, kad A. G. vairuojamo automobilio ratai būtų prasisukę, jokio garso negirdėjo, nes langas buvo atidarytas. Ties gulinčiais policininkais buvo sustojęs tiek jis, tiek ir A. G.. Vėliau važiavo į parduotuvės „Maxima“ aikštelę Plento gatvėje. Pastovėjo apie keletą minučių, aikštelė buvo tuščia. Tada važiavo link degalinės „Žibalas“ ir tik po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. paaiškino, kad su A. G. yra susiję giminystės ryšiais. Įvykio dieną, nakties metu, buvo pas D. A. automobilyje. Atvažiavo į stadiono aikštelę parūkyti ir pakalbėti. Pirmasis iš aikštelės pradėjo judėti D. A.. Negirdėjo jokio ratų prasisukimo ar automobilio šoninio slydimo garso. Vėliau važiavo prie parduotuvės „Maxima“ aikštelės, o vėliau prie degalinės „Žibalas“, kur neilgai trukus atvyko ir policijos pareigūnai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B. paaiškino, kad A. G. yra jo draugas. Įvykio dieną jie buvo stadione prie sporto arenos. Jis sėdėjo A. G. automobilyje, priekinėje keleivio vietoje. Buvo šalta, naktis, todėl važinėjosi su automobiliais. D. A. automobilyje buvo D. K.. Šoninio slydimo į kitą eismo juostą išvažiuojant nebuvo. Neprisimena, kuris automobilis pajudėjo pirmas. Vėliau nuvažiavo į parduotuvės „Maxima“ aikštelę ir nuvažiavo link degalinės. Pareigūnai buvo agresyvūs ir sakė prisipažinti dėl chuliganiško vairavimo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Z. paaiškino, kad dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėju ir šioje byloje priėmė skundžiamą nutarimą. Buvo nuvažiavęs į įvykio vietą ir peržiūrėjo sporto arenos kameros įrašus, tačiau pats įvykis užfiksuotas nebuvo. Buvo užfiksuotas tik policijos automobilio ir pažeidėjo automobilių prasilenkimas. Pažeidimas galėjo įvykti pavažiavus apie 100 metrų nuo pareigūnų automobilio, jau pagrindiniame kelyje. Protokole arenos pastatą įvardijo kaip arčiausiai esantį pastatą. Būnant automobilyje prie arenos išvažiavimo vizualiai matosi visa Kalnų gatvė, todėl policijos pareigūnai galėjo matyti pažeidimą. Nutarimą surašė vadovaudamasis protokolu ir tarnybiniu pranešimu. Papildomos medžiagos neišreikalavo. Filmuotos medžiagos iš tarnybinio automobilio neperžiūrėjo, nes kamera yra priekyje, todėl darė prielaidą, kad pažeidimas nebuvo užfiksuotas, nes automobilio priekis buvo į Kosmonautų gatvę. Pareigūnai galėjo fiksuoti pažeidimą būdami apsisukę į Kosmonautų gatvę. Pažeidimo pats nematė, todėl tik daro tokias prielaidas. Pažeidėjo automobilio persekiojimo medžiagos neprašė, budėtojų pranešimų nereikalavo. Naktį Žeimių gatvėje eismas vyksta, važinėja automobiliai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. paaiškino, kad dirba laidos „Farai“ operatoriumi ir įvykio dieną dirbo su policijos pareigūnais Jonavoje. Tą dieną Jonavoje lankėsi pirmą kartą. Jis sėdėjo už vairuotojo, todėl jo matymo kampas buvo ribotas. Policijos automobilio šoniniai langai buvo šiek tiek tamsinti. Su savo vaizdo kamera pažeidimo neužfiksavo. Prisimena, kad vairuotojas su BMW automobiliu „užsimetė“ išvažiuodamas iš aikštelės. Tada jie vijosi BMW automobilį dideliu greičiu. Minėtą automobilį pasivijo tik prie senosios degalinės. Pamena, kad prie degalinės buvo daugiau negu du vaikinai. Pareigūnai supažindino pažeidėją su pažeidimo esme ir surašė protokolą. Nepamena ar girdėjo kokį nors ratų prasisukimo garsą. Pareigūnai minėjo, kad automobilis buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, tačiau nepamena kokiu metu pareigūnai apie tai kalbėjo. Nepamena ar automobilio švyturėliai buvo įjungti, gatvėje važiuojančių automobilių buvo keli.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. S. paaiškino, kad dirba Kauno apskrities VPK vyriausiuoju patruliu. Įvykio dieną, nakties metu, patruliavo Jonavos mieste ir jiems įvažiuojant į aikštelę pasuko šiek tiek kairiau. Nuo sporto arenos išvažinėjo automobiliai Škoda ir BMW baltos spalvos automobilis. Pažeidimą jis matė per vairuotojo šoninį langą, nes buvo pasukę labiau link arenos. Gatvės buvo apšviestos, matomumas geras. Stabtelėję aikštelėje išgirdo automobilio padangų cypimą ir atsisukę pamatė kaip automobilis BMW padidino variklio apsukas ir privertė ratus prasisukti bei leido automobilį šoniniu slydimu. Eismas tuo metu vyko. Ištisinės linijos BMW vairuotojas nekirto, tiesiog iš pirmos juostos išvažiavo į antrą juostą, ne į priešpriešinę juostą. Pažeidimo vieta buvo Žeimių gatvė, ne aikštelė. Šį automobilį atpažino dėl baltos spalvos, nepamena, ar šalia buvo kitų automobilių. Automobilis buvo pačioje Žeimių gatvėje, apie 40 metrų nuo aikštelės. Vaikinas tikriausiai norėjo pasirodyti prieš draugus esančius aikštelėje. Tada jie pradėjo važiuoti paskui BMW automobilį, tačiau automobilis didino greitį. Garsiakalbio nebuvo įjungę. Nepamena, ar buvo įjungę švyturėlius. BMW automobilis važiavo apie 100 km/h greičiu. Tik vienoje vietoje buvo pametę BMW automobilį iš akių. Nepamena ar persekiojimo metu kelyje dar buvo automobilių. Sustabdžius pažeidėjas aiškino, kad taip elgėsi, nes buvo slidu, tačiau tuo metu slidu nebuvo, temperatūra buvo teigiama. Pažeidėjas elgėsi itin ciniškai. Policijos automobilio kamerų netikrino, nes nėra įgalioti. Budėtojui nepranešė, kad persekiojo automobilį, nes nelaikė, kad BMW automobilis nestojo, tiesiog negalėjo prisivyti minėto automobilio.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. L. paaiškino, kad dirba Kauno apskrities VPK vyriausiuoju patruliu. Įvykio dieną buvo tamsus paros metas, dirbo Jonavos mieste, įsuko į vieną automobilių stovėjimo aikštelę, o Škoda ir BMW automobiliai išsukinėjo iš aikštelės. Jų automobilis Volkswagen Transporter stovėjo šiek tiek šonu, tačiau patį pažeidimą matė gerai. Išgirdo padangų cypimo garsą, nes automobilis buvo leidžiamas šoniniu slydimu ir pamatė, kad BMW automobilis buvo išvažiavęs į kitą eismo juostą. Minėtas automobilis išslydo iš pirmos į antrą juostą. Viena automobilio dalis buvo vienoje juostoje, o kita dalis – kitoje juostoje. Į priešpriešinę eismo juostą automobilis išvažiavęs nebuvo. Ratų prasisukimo nematė dėl atstumo. Automobilio slydimas buvo apie metrą į kitą eismo juostą, manevras nebuvo ilgas, automobilis neslydo skersai. Kiek pamena antroje juostoje automobilių nebuvo. Bandė vytis automobilį, nes įžvelgė KET pažeidimą. Automobilį prisivijo tik prie „Maxima“ aikštelės. BMW automobilis didino greitį todėl pamanė, kad vairuotojas bando bėgti nuo policijos pareigūnų. Važiuojant paskui BMW automobilį nenaudojo švyturėlių ar garsinių signalų, nes BMW automobilis buvo toli. Mano, kad vaikinas norėjo pasirodyti prieš draugus. Nepamena kitų automobilių kelyje. Nematė, ar koks nors kitas automobilis turėjo keisti važiavimo kryptį. Pažeidimas buvo padarytas važiuojant Žeimių gatve link centro pusės. Budėtojui apie persekiojimą nepranešė, nes viskas vyko labai greitai. Sustabdžius pažeidėją jis minėjo savo pavardę, nepamena, ar aiškino įvykio aplinkybes. Su pažeidimą tyrusiu pareigūnu nebendravo.

Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Nurodytu laiku į teismą institucijos atstovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 61-ANR_N-2590-2019 A. G. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 10 d. 01 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir savo išskirtinumą, pradėdamas važiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, tyčia priversdamas ratams prasisukti leido transporto priemonę šoniniu slydimu, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų savo ir aplinkinių eismo dalyvių saugumui, dėl ko kiti eismo dalyviai buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, t. y. pažeidė KET 4 ir 9 punktų reikalavimus. A. G. nuo pat pradžių nesutiko su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir nuo parašo atsisakė. Tuo tarpu pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi administracinio nusižengimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 1-2) ir pareigūno, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, tarnybiniu pranešimu, kuriame pareigūnas M. S. nurodė, kad automobilis BMW išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, tyčia padidino variklio apsukas ir iš chuliganiškų paskatų, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir savo išskirtinumą, (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti ir tyčia priversdamas ratams prasisukti leido transporto priemonę šoniniu slydimu, tuo savo veiksmais sukeldamas pavojų savo ir aplinkinių eismo dalyvių saugumui. Kiti eismo dalyviai buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, nes automobilis slysdamas šonu įvažiavo į kitą eismo juostą (b. l. 5).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. nesutinka su Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog jis padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Pasak pareiškėjo, šio administracinio nusižengimo jis nepadarė, automobilio ratai neprasisuko, šoniniu slydimu automobilis neslydo. Važiuojant Žeimių gatve link centro kelias buvo tuščias, be to, nepastebėjo, kad policijos pareigūnai būtų juos vijęsi. Tuo tarpu A. G. atstovas advokatas T. B. nurodė, kad tik ypatingai nepagarbus chuliganiškas vairavimas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Šiuo atveju eismo saugumui nekilo jokių pasekmių, nes joks automobilis neturėjo keisti važiavimo krypties ar staigiai stabdyti, todėl nutarimas yra grįstas prielaidomis, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas KET pažeidimas tiesiogiai siejasi su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su KET 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas KET nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. nepripažįsta, jog pažeidė kokius nors KET reikalavimus ir nurodė, kad leidžiamo greičio neviršijo, jo vairuojamo automobilio ratai neprasisuko, šoniniu slydimu automobilis neslydo. Šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę versiją duodami paaiškinimus teisme patvirtino ir jo draugai, t. y. kartu su A. G. automobiliu važiavęs E. B. ir kitu Škoda markės automobiliu netoliese važiavę D. A. ir D. K.. Minėti liudytojai apklausti teisme parodė, jog nematė (nepastebėjo), kad A. G. vairuojamo automobilio ratai būtų prasisukę ar transporto priemonė būtų leidžiama šoniniu slydimu, jokio garso negirdėjo. Visgi, teismas šiuo atveju vertina ir tai, jog minėti liudytojai E. B., D. A., D. K. yra A. G. draugai, jų nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, todėl minėti liudytojai duodami parodymus buvo suinteresuoti ir galimai siekė padėti A. G. išvengti administracinės atsakomybės, todėl jų parodymai vertintini kritiškai.

Siekiant pašalinti prieštaravimus, kurie buvo nustatyti administracinio nusižengimo bylos medžiagos tyrimo teisme metu, buvo apklausti įvykio dieną dirbę Kauno apskrities VPK patruliai M. S., M. L. bei kartu su jais vykęs laidos „Farai“ operatorius A. B.. Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. nusižengimas buvo padarytas ne pradedant važiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), kaip ši aplinkybė nurodyta administracinio nusižengimo nutarime ir protokole, o važiuojant pagrindiniu keliu Žeimių gatve link miesto centro. Šią klaidingai administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytą nusižengimo padarymo vietos aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. S., M. L. bei nutarimą surašęs Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas R. Z.. Apklausus teismo posėdžio metu minėtus liudytojus buvo paneigta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato pozicija, jog nutarimas A. G. buvo surašytas remiantis tik prielaidomis. Apklausti M. S. ir M. L. užtikrintai nurodė, jog prasilenkę su BMW ir Škoda markės automobiliais važiuojant link Jonavos sporto arenos, sėdėdami automobilyje Volkswagen Transporter, jie aiškiai išgirdo automobilio padangų cypimo garsą ir pamatė kaip automobilis BMW buvo leidžiamas šoniniu slydimu išvažiuojant į kitą eismo juostą. Pasak liudytojų, minėtas automobilis į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Apklaustas M. L. nurodė, kad aiškiai matė kaip viena BMW automobilio dalis buvo vienoje juostoje, o kita dalis – kitoje juostoje. Pareigūnai tvirtino, jog matomumas buvo geras, gatvės buvo apšviestos, BMW automobilis buvo baltos spalvos, todėl šoninis slydimas matėsi itin ryškiai. Teismo posėdžio metu apklaustas operatorius A. B. nurodė, jog jo matymo kampas buvo ribotas, negali patvirtinti girdėjęs padangų garsą, tačiau suprato, kad pareigūnai pastebėję šoninį slydimą pradėjo persekioti minėtą BMW automobilį. Be to, administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo gauta vaizdo medžiaga iš Jonavos sporto arenos kameros, kurią peržiūrėjus aiškiai užfiksuota situacija kai policijos pareigūnų automobilis Volkswagen Transporter ir A. G. bei D. A. vairuojami automobiliai ramiai prasilenkia ties įvažiavimu į Jonavos sporto areną ir stadioną (1-10 sekundžių). Policijos pareigūnų automobilis lėtai važiuoja toliau, 28 vaizdo įrašo skundę apsisuka ir 30 sekundę padidinęs greitį staigiai važiuoja BMW automobilio kryptimi. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog nors vaizdo įrašas tiesiogiai nefiksuoja paties administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau tiek policijos pareigūnų bei operatoriaus parodymai duoti teisme, tiek vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog policijos pareigūnai padidinę greitį staigiai nuvažiavo BMW automobilio kryptimi, kadangi pastebėjo daromą nusižengimą. Pažymėtina, jog nėra jokio pagrindo netikėti Kauno apskrities VPK patrulių M. S., M. L. bei kartu su jais vykusio laidos „Farai“ operatoriaus A. B. parodymais, kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad liudytojai nori apkalbėti A. G.. Teismo vertinimu, nors byloje ir nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų spręsti apie transporto priemonių greitį, tikslius atstumus tarp transporto priemonių, tačiau laikytina, jog byloje pakanka duomenų, kurie įrodo, kad A. G. savo veiksmais pažeidė KET taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus, teigiančius, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu ir jie privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Taigi, nustačius objektyvias nusižengimo aplinkybes (vairavimą nurodytu būdu, nurodytoje vietoje, nurodytu laiku) ir jas laikant įrodytomis, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį nusižengimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti KET pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kad A. G. savo vairavimu demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime šios aplinkybės taip pat nėra konkretizuotos, tik abstrakčiai nurodyta, kad A. G. vairuodamas transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir savo išskirtinumą, sukėlė pavojų savo ir aplinkinių eismo dalyvių saugumui, dėl ko kiti eismo dalyviai buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Byloje nustatyta, kad įvykis vyko naktį apie 01 val. 20 min. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtino, kad kitų transporto priemonių kelyje nebuvo. Ši aplinkybė nebuvo nuginčyta ir pareigūnų, kurie fiksavo nusižengimą, parodymais, kadangi apklausti teisme jie tiksliai negalėjo nurodyti, kiek transporto priemonių tuo metu dalyvavo eisme ir jų apskritai buvo. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad per visą vaizdo įrašo trukmę (39 sekundės), pagrindiniu keliu važiavo du automobiliai, pėsčiųjų nebuvo. Remiantis liudytojo M. L. parodymais, automobilio BMW slydimas buvo apie metrą į kitą eismo juostą, manevras nebuvo ilgas, automobilis neslydo skersai. Taigi, kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną tokį KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtinasis inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – nenustatytas.

Taigi, aptariamu atveju nustatyta, jog pažeidėjas A. G. nesilaikė KET 4 ir 9 punkte numatytų pareigų. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 4 ir 9 punktų reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kuris numato atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus. Administracinio nusižengimo padarymo metu ANK galiojusioje redakcijoje atsakomybė buvo numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje, tačiau kadangi šiuo metu galiojančioje ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta tokia pati administracinė atsakomybė kaip ir galiojusioje nusižengimo padarymo metu, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką panašiose bylose (2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-230-574/2018, 2020 m. sausio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-24-348/2020, 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019), teismas daro išvadą, kad A. G. padarytas nusižengimas kvalifikuotinas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Atitinkamai, administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. skundas tenkintinas iš dalies, t. y. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 61-ANR_N-2590-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikintinas, o A. G. veika perkvalifikuojama iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 7 dalį (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismui priėmus sprendimą nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi būti sprendžiamas administracinės nuobaudos paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, KET pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 Eur iki 12 Eur. Skiriant A. G. administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas. A. G. baustas administracine tvarka, todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. G. už padarytą administracinį nusižengimą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė prašymą priteisti 1000 Eur bylinėjimosi užlaidas už suteiktas teisines paslaugas.

ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, kadangi procesas šiuo atveju buvo pradėtas Kauno apskrities VPK iniciatyva, A. G. byloje dalyvavo patraukto administracinėn atsakomybėn asmens statusu, o BPK nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju skundas buvo tenkintas iš dalies) priteisti proceso išlaidas iš institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėtas procesas, A. G. patyręs išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pareigą apmokėti šias patirtas išlaidas savo lėšomis. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, A. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 61-ANR_N-2590-2019 administracinio nusižengimo byloje ir A. G. padarytą administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 (vienuolikos) Eur baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Petraškienė