- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- 2-236-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00703-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė (pirm.)
- Ieškovas
- B. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
- Atsakovas
- "Autoerdvė"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovams antstoliui Irmantui Gaideliui ir uždarajai akcinei bendrovei „Autoerdvė“ dėl 2021 m. birželio 8 d. varžytynių akto Nr. S-21-8-23339 panaikinimo, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atsakovo antstolio Irmanto Gaidelio (toliau – atsakovas, antstolis) sudarytą 2021 m. birželio 8 d. varžytynių aktą Nr. S-21-8-23339 (toliau – varžytynių aktas) pripažinti negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į turtą – 7,75 arų žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 79,94 kv. m² sodo namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 27 kv. m² garažą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), įpareigojant antstolį Irmantą Gaidelį grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autoerdvė“ (toliau – atsakovė) sumokėtą 88 800 Eur turto kainą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, sprendimui už akių įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2490-967/2021 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei nuosavybės teise priklausančio ginčo turto areštą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
3. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. sausio 5 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma šį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 3 dalį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Indeksavus šį žyminio mokesčio dydį, ieškovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, privalėjo sumokėti 57 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumui pašalinti – įpareigojo ieškovę sumokėti 57 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovei 57 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priimti ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui yra pateikusi duomenis, patvirtinančius ieškovės sunkią finansinę padėtį: Nekilnojamojo turto registro pažymą apie tai, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, VĮ „Regitra“ pažymą, banko sąskaitos išrašą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SoDra) pažymą apie pajamas. Remiasi tuo, kad augina mažamečius vaikus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Autoerdvė“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, sumokant 50 procentų baudos atsakovei UAB „Autoerdvė“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės atskirasis skundas yra formalus, pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir siekiant vilkinti teismo procesą. Ieškovė, teikdama teismui pradinį ieškinį, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir pateikė teismui prašymą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies – 2 076 Eur – sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo pagrįstumo, nustatė, kad ieškovės sugyventinio I. Č. (I. Č.) finansinė padėtis yra gera, todėl ji su artimųjų pagalba gali sumokėti reikiamą žyminio mokesčio dalį ir nustatė 7 dienų terminą žyminio mokesčio daliai sumokėti. Ieškovė šios nutarties neskundė ir sumokėjo likusią 2 076 Eur žyminio mokesčio dalį. Atsakovės vertinimu, kadangi už teismui pareikštą ieškinį ieškovė sumokėjo 2 176 Eur žyminį mokestį, tai turi finansines galimybes sumokėti ir 57 Eur dydžio žyminį mokestį.
7.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1159-1099/2022 yra surinkta duomenų, kad ieškovė gyvena kartu su I. Č., veda bendrą ūkį; SoDra duomenimis, I. Č. darbo užmokestis yra nuo 3 140 Eur iki 5 666 Eur, todėl laikytina, kad ieškovės šeimos finansinė padėtis yra gera. Be kita ko, ieškovės antrasis vaikas dar nėra gimęs, ieškovė siekia suklaidinti teismą.
7.3. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, naudojasi pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų apskundimo procesu tuo atveju, kai šio proceso panaudojimas yra jai naudingas. Ieškovės piktnaudžiavimas procesu pasireiškia visuose teismo procesuose, teikiami formalūs ieškiniai teismui, sąmoningai veikiama prieš greitą procesą, neatvykstant į teismo posėdžius dėl įvairių priežasčių. Dėl to yra pagrindas ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
8. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas antstolis Irmantas Gaidelis prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė nepateikė prašymo ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas atidėti jai už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą.
8.2. Teismui neturint išsamių duomenų apie ieškovės dabartinę turtinę padėtį ir apie galimą šios pasikeitimą iki pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išnagrinėjimo, nėra pagrindo taikyti CPK 84 straipsnį ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Ieškovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Atsakovė UAB „Autoerdvė“ prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl pareiškimo trūkumų nustatymo(ne)pagrįstumo
12. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK normų numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis).
13. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės pareiškimui nustatytas terminas trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, yra teisėta ir pagrįsta. Pagal CPK 80 straipsnio 3 dalį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 50 Eur dydžio žyminis mokestis. Be kita ko, CPK 82 straipsnio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka žyminis mokestis yra indeksuojamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstė žyminio mokesčio indeksavimo tvarką ir nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovės mokėtinas žyminis mokestis yra 57 Eur. Ieškovė atskirajame skunde nenurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu skaičiavimu argumentų.
14. Pažymėtina tai, kad ieškovė, paduodama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė motyvuoto prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nepridėjo aktualių duomenų apie savo turtinę padėtį. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad įrodymai, reikšmingi sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą, yra bylos medžiagoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie įrodymai buvo pateikti kitoje proceso stadijoje – sprendžiant žyminio mokesčio už ieškinį dalies atidėjimo klausimą. Kadangi ieškovė, paduodama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neprašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nepateikė aktualių duomenų apie sunkią turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti žyminio mokesčio atidėjimo klausimą.
15. Nurodytina ir tai, kad ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjimą visų pirma turi išnagrinėti pirmosios instancijos teismas. Dėl to atskirajame skunde pareikštas prašymas išspręsti žyminio mokesčio atidėjimo klausimą yra teisiškai nepagrįstas – apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti iš esmės klausimo, nenagrinėto pirmosios instancijos teisme. Priešingu atveju būtų paneigta dėl atitinkamo klausimo išsprendimo interesą turinčio asmens teisė į apeliaciją.
16. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jeigu asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, kad, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).
17. Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, jog sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jeigu ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 12, 178 straipsniai).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)skyrimo
18. Atsakovė UAB „Autoerdvė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovės piktnaudžiavimą procesu atsakovė grindžia ieškovės siekiu užvilkinti bylinėjimąsi, selektyvų skundžiamų teismo procesinių dokumentų pasirinkimą, siekį suklaidinti teismą.
19. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė, teikdama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti pareiškimo trūkumai, pasielgė akivaizdžiai nesąžiningai. Nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pakankamą pagrindą ieškovės procesinės elgesį kvalifikuoti kaip sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti ieškovei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, reglamentuojamas CPK 95 straipsnio 2 dalyje.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas 7 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas iš naujo nustato terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. 57 Eur dydžio žyminiam mokesčiui už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėti (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.
24. Kartu pažymėtina, kad ieškovė, siekdama žyminio mokesčio už pareiškimą už sprendimo už akių peržiūrėjimą sumokėjimo atidėjimo, turi teisę pirmosios instancijos teismui pateikti motyvuotą prašymą, pridėdama prie jo įrodymus, iš kurių teismas galėtų spręsti apie dabartinę ieškovės turtinę padėtį, taip pat jos galimybes ateityje sumokėti žyminį mokestį, jeigu, atidėjus jo sumokėjimą, būtų priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Atsakovė UAB „Autoerdvė“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 320 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
27. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
28. Vadovaujantis nurodytais motyvais, atsakovės UAB „Autoerdvė“ prašymas priteisti iš ieškovės 320 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei B. S. terminą iki 2022 m. kovo 18 d. imtinai sumokėti 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.