- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- A15.-2644-1053/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02051-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- I. U.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. U. buvo surašytas protokolas už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 09.14 val., vairuodama automobilį „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas 2,62 prom. girtumas), važiuodama Dariaus ir Girėno gatve nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustoti, tęsdama važiavimą Tūkstantmečio gatve, ties Prūsų g. 32A garažų masyvu, buvo priverstinai sustabdyta, sustojusi ir prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius. Taip I. U. kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
I. U. teismo posėdžio metu kaltės dėl jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų iš esmės nepripažino. Nurodė, kad vairavo išgėrusi. Tai jai didžiausia gyvenimo pamoka. Kad ją stabdo policija, negirdėjo. Automobilyje radijas grojo visu garsu. Jos amžius neleidžia lakstyti, bėgti, tikėtis, kad pabėgs nuo policijos. Niekada nėra viršijusi greičio. Policijos automobilio nematė, kol jis neužkirto jai kelio. Kai policijos automobilis pradėjo ją lenkti su švyturėliais, ji juos pamatė ir sustojo. Sustojusi automobilį pastatė „ant parkingo“. Dėl patirto šoko, nes pareigūnai prišoko labai greitai, neužtraukė rankinio stabdžio. Dėl to automobilis pariedėjo. Jos nuomone, policijos automobilis sustojo per arti jos automobilio, nesaugiu atstumu, dėl to ir įvyko susidūrimas. Nors buvo neblaivi, viską labai gerai atsimena.
Liudytojas S. S., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad Eišiškių pl. link miesto važiuoja automobilis, vairuotojas, įtariama, neblaivus. Dariaus ir Girėno g. sankryžoje pastebėjo šį automobilį. Jie pasivijo jį, įjungė garso signalą su švyturėliais, pradėjo stabdyti. Vairuotoja nepakluso jų reikalavimams. Gal ji negirdėjo, nes buvo srautas automobilių. Nors jis keletą kartų važiuodamas iš paskos sušuko per garsiakalbį, kad sustotų. Ji nepakluso. Jie nusileido Dariaus ir Girėno gatve apačion į Tūkstantmečio g., ir tada automobilis pavažiavus gal kilometrą sustojo. Jis vairavo policijos automobilį, jie lenkė vairuotoją, kai automobiliai susilygino, jis truputį pasitraukė nuo važiuojamosios dalies, nes buvo labai daug automobilių. Vairuotoja sustojo kelkraštyje, porininkas išlipo patikrinti. Jis (S. S.) išgirdo garsą, per veidrodėlį pamatė, kad moters automobilis atsitrenkė į tarnybinio automobilio dureles. Jis staigiai išlipo, už vairo pamatė neblaivią moterį, sklido alkoholio kvapas. Ji aiškino, kad važiuoja pas psichologą ir jai būtina ten pakliūti. Jis jai pasakė, kad ji padarė eismo įvykį, klausė, kodėl nestojo, kai jie stabdė. Bet moteris nieko dėl to nepaaiškino, tik kartojo, kad reikia pas psichologą. Pripažino vartojusi alkoholį. Tuo metu, kai jie stabdė automobilį, vairuotoja truputį sumažino greitį, bet vis tiek važiavo. Kai jie nusileido Tūkstantmečio gatve, vairuotoja vėl sumažino greitį, bet vis tiek važiavo. Kai automobiliai susilygino, ji pamatė pareigūnus, pradėjo truputį stabdyti, tada jis jai kaip ir užkirto kelią. Jis per garsiakalbį sakė „Honda, sustokit“, tačiau automobilis nestojo, vingiavo po kelią. Gerai, kad nebuvo kitų automobilių, nes būtų kilęs kitas eismo įvykis. Jei automobilyje nėra garso stiprintuvo, tai policijos raginimas sustoti puikiai girdisi. Policijos automobilio garso sirenos „permuša“ visas žinias.
Liudytojas O. K. apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad gavo iškvietimą dėl neblaivaus vairuotojo. Pastebėjo įtartiną automobilį, buvo įjungti švyturėliai, garso signalas, buvo žodžiu per garsiakalbį paaiškinta, kad vairuotoja sustabdytų automobilį, bet ji toliau važiavo gerus 2 km nesustodama. Po to pareigūnai susilygino su vairuotoja, su garso sirenom, švyturėliais, taip pat buvo kartota, kad sustotų, bet ji toliau važiavo. Jis buvo keleivio vietoje, porininkas vairavo. Jis matė vairuotoją, ji į juos nežiūrėjo, bet šimtu procentų juos girdėjo, nes buvo garso sirenos įjungtos. Tuo metu, kai stabdė Hondą, kitų automobilių nebuvo. Po to pareigūnai užvažiavo jai priekyje ir ji sustojo. Jis išlipo, o vairuotoja atsitrenkė į tarnybinį automobilį. Tada jis atidarė dureles, pareikalavo, kad vairuotoja išjungtų variklį ir atiduotų raktelius. Ji nesuprato, tada jis pats išjungė variklį ir paėmė raktelius.
Be I. U. prisipažinimo jos kaltę padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje (kiti, kitose ANK normose nenumatyti, Kelių eismo taisyklių pažeidimai) numatytą administracinį nusižengimą ir jo padarymo faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai. Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padarytų administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1). Policijos pareigūno O. K. 2018-08-24 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2018-08-24 patruliuojant, apie 09.05 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas dėl galimai neblaivaus vairuotojo, važiuojančio automobiliu „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dariaus ir Girėno gatvės ir Eišiškių plento sankryžoje buvo pastebėtas nurodytas automobilis, kuris stabdomas įjungus švyturėlius ir garso signalą nesustojo. Ties Prūsų g. 32A esančiu garažu automobiliui buvo užkirstas kelias tarnybiniu automobiliu bei stabdomas automobilis sustojo. Pareigūnui išlipus iš automobilio ir einant link „Honda“ automobilio, jo vairuotoja pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į tarnybinį pareigūnų automobilį, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nustatyta, kad automobilį vairavo I. U., jai nustatytas 2,62 prom. girtumas (b. l. 4).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti I. U. vairuojamo automobilio „Honda Jazz“ ir S. S. vairuojamo automobilio „VW Caddy“ apgadinimai po eismo įvykio bei įvykio mechanizmas (b. l. 5-6). Apgadinimai bei jų mechanizmas taip pat užfiksuoti foto lentelėse (b. l. 11-15).
Visų šių byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, I. U. kaltė, padarius šį administracinį nusižengimą, įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
ANK 426 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pažymėtina, jog šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma ir tik vienintele jos rūšimi – tiesiogine tyčia (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-323-1020/2017). Analogiškos praktikos teismai laikėsi ir galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, kurio 130 straipsnis numatė atsakomybę už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-805-319/2014). Taigi, šiam pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti, jog asmuo suvokdamas, kad yra teisėtai stabdomas policijos pareigūnų, tyčia nepaklūsta tokio pobūdžio reikalavimui.
Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad nėra neginčijamai įrodyta, jog I. U. tyčia nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustoti. I. U. tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu aiškino, kad ji vairavo neblaivi, šio fakto nuo pat sustabdymo ji neneigė, tačiau teigė, kad nematė ir negirdėjo, kad buvo stabdoma policijos pareigūnų, todėl tęsė važiavimą. Liudytojas O. K., duodamas parodymus, nurodė, kad „Honda Jazz“ automobilio vairuotoja, pradėjus ją stabdyti, greičio nedidino, tiesiog važiavo įprastu greičiu, netgi kažkiek sulėtino. Liudytojas S. S. teismo posėdyje suabejojo ir nurodė, „gal ji negirdėjo, nes buvo srautas automobilių“. Pati pažeidėja teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilyje garsiai klausėsi radijo, todėl garsinių policijos sirenų negirdėjo, priešingu atveju tikrai būtų sureagavusi ir sustojusi, nes nėra tokio amžiaus, kad lakstytų nuo policijos pareigūnų. Pamačiusi pareigūnus tik susilyginus automobiliams, tada suradusi tinkamą vietą, sustojo. Sustojusi ji iš karto pripažino savo kaltę dėl vairavimo neblaiviai. Teismas įvertina ir tai, kad I. U. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, o tai, be jokios abejonės, turėjo įtakos ne tik jos gebėjimui vairuoti automobilį, bet ir operatyviai pastebėti ją stabdančius policijos pareigūnus. Tokiu būdu teismas nenustatęs I. U. būtinos šiam pažeidimui kaltės, t. y. tiesioginės tyčios, dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti neturi pagrindo pripažinti, kad jos veiksmuose yra šio administracinio nusižengimo sudėtis. Įvertinus tai dalyje dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje pradėtą administracinio nusižengimo teiseną teismas nutraukia.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad I. U. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, ir tai lengvina jos atsakomybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (neblaivumas šioje byloje nevertinamas kaip sunkinanti aplinkybė, nes bus vertinamas baudžiamojoje byloje). Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjos kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius I. U. – nedirbanti, anksčiau administracine tvarka nebausta, nuoširdžiai gailisi. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad I. U. skirtina minimali ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
I. U. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai 10 Eur baudą.
I. U. nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18090654106 ir įmokos kodą - 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).