- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2-994-178/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Procesas nutrauktas.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Alvydas Poškus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria sumažintas D. B. kreditorinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ bankroto byloje Nr. B2-17-343/2015.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi iškėlė UAB „Gertauta” bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė „UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi pripažino UAB „Gertauta“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) AB DNB bankas 2014 m. gegužės 14 d. pateikė teismui prašymą patikslinti BUAB „Gertauta“ kreditorių sąrašą, sumažinant kreditoriaus D. B. kreditorinį reikalavimą 4 243 779 Lt suma bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti D. B. balsuoti BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkime 4 243 779 Lt kreditorinio reikalavimo sumos apimtyje (t. 12, b. l. 56-58). Nurodė, kad BUAB „Gertauta“ bankroto byloje 2009 m. vasario 6 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas 5 380 890,85 Lt BUAB „Šalčininkų valda“ kreditorinis reikalavimas, kuris grindžiamas 2008 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apygardos teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008, kuriuo išieškota 5 304 546,37 Lt skola iš skolininko BUAB „Gertauta“ kreditoriui BUAB „Šalčininkų valda“ laidavimo sutarčių, sudarytų 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006 m. spalio 26 d. pagrindu. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 24 d. ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimis (2009 m. gruodžio 29 d. Turto pardavimo be varžytynių aktu Nr. 91222 BUAB „Šalčininkų valda“ reikalavimas į BUAB „Gertauta“ perleistas E. G., o 2010 m. liepos 16 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi E. G. reikalavimas perleistas D. B.) bankroto byloje patikslino kreditorių sąrašą ir buvusio BUAB „Šalčininkų valda“ kreditorinio reikalavimo pagrindu buvo patvirtintas patikslintas D. B. kreditorinis reikalavimas 6 509 869,88 Lt sumai. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 dėl 5 304 546,37 Lt skolos priteisimo teismo įsakymu iš skolininko UAB „Gertauta“ ir sumažinus priteistą skolą iš UAB „Gertauta“ BUAB „Šalčininkų valda“ naudai iki 1 060 767,37 Lt sumos, yra pagrindas tikslinti D. B. kreditorinį reikalavimą, sumažinant jį 4 243 779 Lt suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) AB DNB banko prašymą sumažinti D. B. kreditorinį reikalavimą BUAB „Gertauta“ bankroto byloje tenkino ir sumažino reikalavimą iki 2 266 090,88 Lt (t. 12, b. l. 68-70). Teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino 5 380 890,85 Lt BUAB „Šalčininkų valda“ kreditorinį reikalavimą, kurio patvirtinimo pagrindas buvo 2008 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apygardos teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008. Minėtu įsakymu išieškota 5 304 546,37 Lt skola iš skolininko BUAB „Gertauta“ kreditoriui BUAB „Šalčininkų valda“ laidavimo sutarčių, sudarytų 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006 m. spalio 26 d., pagrindu. BUAB „Šalčininkų valda“ pardavus minėtą kreditorinį reikalavimą už 5 910 Lt, įvykus reikalavimo teisių perleidimui, 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi vietoje BUAB „Šalčininkų valda“ kreditoriumi buvo įtrauktas E. G.. Šį kreditorinį reikalavimą už 8 000 Lt nusipirko D. B. ir galutinai buvusio BUAB „Šalčininkų valda“ kreditorinio reikalavimo pagrindu 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas 6 509 869, 88 Lt D. B. kreditorinis reikalavimas. Įvertinęs teisinę situaciją, kad, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. A2-2219-657/2013 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 dėl teismo įsakymu 5 304 546,37 Lt skolos priteisimo iš skolininko UAB „Gertauta“ BUAB „Šalčininkų valda“ naudai, teismo įsakymu priteistos skolos suma sumažinta iki 1 060 767,37 Lt, teismas sprendė, kad D. B. kreditorinis reikalavimas atitinkamai sumažintinas 4 243 779 Lt suma ir pripažintina, kad jo finansinis reikalavimas yra 2 266 090,88 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai
Trečiasis asmuo (kreditorius) R. N. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti AB DNB banko prašymą sumažinti D. B. kreditorinį reikalavimą (t. 13, b. l. 46-48). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas skundžiamą nutartį grindė Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2219-657/2013, kuria teismas pakeitė Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1978/2013 panaikino 2013 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo patenkintas analogiškas kreditoriaus AB DNB banko reikalavimas dėl D. B. kreditorinio reikalavimo sumažinimo, pripažinęs, kad D. B. į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas 2010 m. liepos 16 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, dėl kurios ginčo nėra. Duomenų, kad kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis būtų ginčijama ar pripažinta negaliojančia, byloje nėra.
2. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neinformavęs kreditoriaus D. B. apie kreditoriaus AB DNB banko prašymą, todėl nutartis naikintina esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 338 str.).
3. Skundžiama nutartis keičia ir E. G., perleidusio kreditorinį reikalavimą D. B., teises ir pareigas, todėl ir jis turėjo būti įtrauktas į kreditoriaus AB DNB banko reikalavimo teisminį nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo (t. 13, b. l. 77-80). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, neįtraukęs į ginčo nagrinėjimą E. G. pažeidė CPK nuostatas bei įteisino E. G. civilinės atsakomybės D. B. pagrindą, kadangi kreditorinio reikalavimo dalį D. B. įsigijo iš E. G. 2010 m. liepos 16 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1978/2013 jau sukūrė precedentą, kad mažinti D. B. kreditorinį reikalavimą,
nenuginčijus 2010 m. liepos 16 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties, nėra teisėto pagrindo.
3. AB DNB banko reikalavimas dėl D. B. kreditorinio reikalavimo pakeitimo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, informavus visus suinteresuotus asmenis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo (kreditorius) AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą pagal R. N. atskirąjį skundą nutraukti, o jei būtų nagrinėjamas iš esmės – jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (t. 13, b. l. 144-147). Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nei CPK 334 straipsnio 1 dalyje, nei kitose CPK ir ĮBĮ įtvirtintose normose nenumatyta procesinė galimybė įmonės kreditoriui skųsti teismo nutartį, kuria sumažintas kito kreditoriaus kreditorinis reikalavimas. Todėl be teisėto pagrindo pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-405/2013, kurioje nurodyta, kad kreditorius pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį neturi reikalavimo teisės prašyti padidinti kito kreditoriaus patvirtintą kreditorinį reikalavimą, kadangi jis ginčo dalyku nedisponuoja. Skundžiama nutartis niekaip nepažeidžia apelianto teisių ir teisėtų interesų, todėl nebuvo teisėto pagrindo inicijuoti apeliacinį procesą.
2. Nagrinėjamu atveju R. N. nebuvo teisminio proceso dalyvis, todėl skundžiamos nutarties nuorašas jam neturėjo būti siunčiamas. Į bylą yra pateiktas 2015 m. vasario 23 d. įvykusio BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad susirinkime, dalyvaujant R. N., buvo aptartas skundžiamos nutarties turinys. Atskirąjį skundą surašęs ir pateikęs teismui praėjus 18 dienų nuo sužinojimo apie nutartį, apeliantas žymiai praleido skundo pateikimo terminą. Toks naudojimasis savo procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir tinkamas.
3. Apeliantas atskirojo skundo reikalavimus grindžia iš esmės vieninteliu faktu, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1978/2013 buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl analogiško D. B. kreditorinio reikalavimo sumažinimo. Tačiau šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį peržiūrėjus kasacine tvarka, motyvuojamojoje 2014 m. balandžio 25 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 dalyje konstatuota, kad įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-2219-657/2013 bus pagrindas kreiptis į teismą kreditoriaus reikalavimo dydžiui pagal pakeistą Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą patikslinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad apeliantas (kreditorius) skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria sumažintas kito kreditoriaus kreditorinis reikalavimas BUAB „Gertauta“ bankroto byloje.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo (kreditorius) AB DNB bankas prašo, be kita ko, nutraukti apeliacinį procesą pagal apelianto paduotą atskirąjį skundą, kadangi a) apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju nėra galimas dėl apelianto suinteresuotumo nebuvimo; b) atskirasis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo argumentais.
Dėl apelianto teisės paduoti atskirąjį skundą
Pagal ĮBĮ nuostatas atskiruoju skundu nutartis dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti gali būti skundžiama bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių, kuriems jos priimtos, be to, kitų kreditorių, jeigu jų patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus (pagal iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ redakciją – 250 Lt) ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus (pagal iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ redakciją – 250 Lt) (ĮBĮ 26 str. 6 d.). Šiuo atveju apeliantas yra kreditorius, t.y. dalyvaujantis byloje asmuo, todėl teisę skųsti nutartį, kuria patvirtintas kito kreditoriaus reikalavimas, iš esmės turi. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėta ĮBĮ norma negali būti aiškinama atsietai nuo bendrojo CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto principo, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar teisėtas interesas, ir negali paneigti šio principo. Neabejotina, kad tais atvejais, kai vienas iš kreditorių turi pagrindą manyti, jog patvirtintas kito kreditoriaus reikalavimas yra nepagrįstai didelis ar jis nepagrįstai padidintas bankroto proceso eigoje, tai pažeidžia pirmojo kreditoriaus, o taip pat likusių kreditorių interesus, nes tokiu atveju pastarųjų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybė mažėja. Tačiau tais atvejais, kai tvirtinamas mažesnis nei prašomas patvirtinti kreditoriaus reikalavimas ar jis sumažinamas bankroto proceso eigoje, iš esmės gali būti pažeisti tik asmeniškai šio kreditoriaus interesai, tuo tarpu kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus tik padidėja, kitaip tariant, jų teisės ar teisėti interesai nėra pažeidžiami.
Nagrinėjamu atveju D. B. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, kai buvo svarstomas klausimas dėl jo kreditorinio reikalavimo sumažinimo. Šiame kontekste pastebėtina, kad apelianto argumentas, jog apie skundžiamos nutarties priėmimą nebuvo informuotas pats D. B., paneigtinas dar 2014 m. spalio 10 d. įvykusio kreditorių komiteto posėdžio protokolu – šio posėdžio metu kreditorius (komiteto narys) D. B. prašė bankroto administratoriaus, kad jam būtų pateikta skundžiama nutartis (t. 12, b. l. 115-126). Taigi, D. B. apie skundžiamos nutarties priėmimą buvo žinoma jei ne nuo jos priėmimo, tai bet kuriuo atveju - prieš beveik pusmetį iki apelianto atskirojo skundo pateikimo. Pažymėtina, kad pats D. B. jo kreditorinio reikalavimo sumažinimo neskundė, jokių pavedimų apeliantui atstovauti jo interesus nėra davęs. Todėl jis pats praėjus trims mėnesiams ne tik negalėjo paduoti atskirojo skundo, bet ir nebūtų galėjęs prašyti atnaujinti praleistą terminą nutarties apskundimui (CPK 307 str. 3 d.), atitinkamai to negalėtų ir apeliantas net jei jam būtų pavesta atstovauti D. B..
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas negali paduoti atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties ir jau vien dėl to apeliacinis procesas kaip pradėtas pagal atskirąjį skundą asmens, neturinčio teisės jį paduoti, nutrauktinas (CPK 5 str. 1 d., 315 str. 2 d. 2 p.).
Dėl termino atskirajam skundui paduoti
Nepaisant pirmiau paminėto, teisėjų kolegija pasisako ir dėl kitos aplinkybės, kuri lemia apeliacinio proceso nutraukimą.
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ją (teisę) riboja laikas. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.).
CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – ĮBĮ, be to, kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. ĮBĮ nereglamentuoja tokių atskirųjų skundų padavimo tvarkos ir terminų, todėl, remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalimi, tokių nutarčių apskundimo tvarkai taikytinos CPK nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti.
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (kreditoriaus) AB DNB banko prašymą (t. 12, b. l. 56-58) dėl BUAB „Gertauta“ kreditoriaus D. B. finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo), priėmė 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria paminėtą prašymą tenkino ir patvirtino patikslintą (sumažintą) D. B. 2 266 090,88 Lt kreditorinį reikalavimą (t. 12, b. l. 68-70). Apeliantas - BUAB „Gertauta“ kreditorius, kurio 18 263,67 Lt kreditorinis reikalavimas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartimi, atskirąjį skundą dėl paminėtos pirmosios instancijos teismo nutarties padavė tik 2015 m. kovo 13 d. (t. 13, b. l. 46), t. y. praėjus beveik dešimt mėnesių nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Pateikęs atskirąjį skundą, praleisto termino atnaujinti jis neprašė, teigdamas, kad skundžiama nutartis jam buvo įteikta tik 2015 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo raštinėje, todėl termino atskirajam skundui paduoti jis nepraleido (t. 13, b. l. 46-48). Tačiau vien tik apelianto teiginiai apie skundžiamos nutarties sužinojimo momentą, t.y. tik jam nuvykus į Kauno apygardos teismą, faktinių aplinkybių kontekste neleidžia pripažinti, kad būtent šis momentas ir turėtų būti laikomas termino apskundimui skaičiavimo pradžia. Visų pirma, kartu su atskiruoju skundu jokių įrodymų teiginiams apie priimtos nutarties sužinojimo faktą tik Kauno apygardos teisme pagrįsti nepateikė. Antra, iš byloje esančio 2015 m. vasario 23 d. BUAB „Gertauta“ septintojo kreditorių susirinkimo protokolo duomenų akivaizdžiai matyti, kad bent jau šiame susirinkime, kuriame dalyvavo ir apeliantas, buvo aptartas skundžiamos nutarties pasekmių klausimas (t. 13, b. l. 8-28, t. 14, b. l. 4-15). Pats apeliantas susirinkimo metu nurodė, kad jis turi galimybę ją skųsti. Esant tokiai faktinei situacijai, aplinkybė, kad apeliantas skundžiamą nutartį iš teismo gavo tik 2015 m. kovo 13 d., nelaikytina esmine vertinant termino atskirajam skundui paduoti eigos pradžią bei pabaigą. CPK 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamos į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Taigi, net sutikus, kad apeliantas nežinojo apie net prieš dešimt mėnesių priimtą nutartį, akivaizdu, jog jis turėjo neginčytiną, objektyvią galimybę susipažinti su skundžiama nutartimi žymiai anksčiau nei 2015 m. kovo 13 d., t. y. iš karto po 2015 m. vasario 23 d. įvykusio kreditorių susirinkimo, tačiau šios procesinės teisės tinkamai neįgyvendino. Tai suponuoja vertinimą, kad jis, atskirąjį skundą pateikęs tik 2015 m. kovo 13 d., praleido septynių dienų terminą, skaičiuotiną nuo objektyvaus sužinojimo momento.
Todėl konstatuotina, kad atskirasis skundas paduotas praleidus apskundimo terminą. Svarbių priežasčių jo atnaujinimui apeliantas nenurodė, teisėjų kolegija aiškių priežasčių tam savo iniciatyva neįžvelgia (CPK 307 str. 2 d., 338 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad, teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, ne tik išsprendžiamas įmonės teisinio statuso pasikeitimo klausimas, bet ir pradedamos vykdyti įmonės bankroto procedūros, sukeliančios ar galinčios sukelti atitinkamas teises ar pareigas ne tik įmonės kreditorių, bet ir kitų subjektų teisėtiems interesams; bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas, tokio pobūdžio bylose vyrauja viešasis interesas, todėl šalių elgesys teismo turi būti vertinamas itin atidžiai.
Pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, pateiktą praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą septynių dienų terminą, turėjo atsisakyti tokį skundą priimti. Juo labiau, kad pirmiau nurodytos aplinkybės apie tai, jog apeliantas sužinojo apie skundžiamą nutartį ne 2015 m. kovo 13 d., o gerokai anksčiau, buvo matomos iš byloje jau buvusio 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo protokolo turinio (t. 12, b.l. 8). Kadangi ši aplinkybė nustatyta bylą nagrinėjant tik apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties, nutrauktinas ir kitu pagrindu – dėl termino apskundimui praleidimo (CPK 315 str. str. 2 d. 1 p., 5 d., 338 str.).
Dėl E. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą
Pirmosios instancijos teismas išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo E. G., kurį apeliantas atskirajame skunde nurodė suinteresuotu asmeniu. Tačiau iš bankroto bylos duomenų matyti, jog šis asmuo nėra BUAB „Gertauta“ kreditorius, nes Kauno apygardos teismas dar 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi išbraukė jį iš BUAB „Gertauta“ kreditorių sąrašo, jo kreditorinį reikalavimą perėmus D. B. (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Todėl vien dėl to, kad apeliantas atskirajame skunde nurodė šį asmenį suinteresuotu, šis netapo dalyvaujančiu byloje asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant nei faktinių, nei teisinių prielaidų išvadai, jog šis asmuo yra BUAB „Gertauta“ kreditorius, taigi, jam nesant byloje dalyvaujančiu asmeniu, nebuvo ir jokio teisinio pagrindo siųsti jam atskirojo skundo kopiją atsiliepimui pateikti (CPK 317 str. 1 d.) bei jį priimti. Todėl teisėjų kolegija dėl E. G. pateikto atsiliepimo argumentų nepasisako. Šiame kontekste pastebėtina, kad šis atsiliepimas negali būti laikomas prisidėjimu prie atskirojo skundo jau vien dėl to, kad atsiliepime keliamas savarankiškas reikalavimas, be to, prisidėti prie apeliacinio/atskirojo skundo gali tik asmenys, patys turintys savarankišką teisę tokį skundą teikti (CPK 305, 309 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties.