- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- AN2-385-885/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01879-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria jos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. birželio 29 d. nutarimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. kovo 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54250-19 nutrauktas: 1) dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui P. S. dalyje D. S. atžvilgiu, nesant jos veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, požymių; 2) dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei E. S. dalyje M. S. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Prokurorė įpareigojo: ikiteisminį tyrimą atlikusį pareigūną baudžiamosios bylos kopiją (nuorašą) perduoti įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti; apie priimtą nutarimą informuoti suinteresuotus asmenis, išsiunčiant nutarimo nuorašą bei išaiškinant, kad nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Nutarimas įsiteisėjęs.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2020 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-1590-2020 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo D. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, už tai, kad D. S. 2019 m. gruodžio 22 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), konfliktavo savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje su sutuoktiniu M. S. bei su pačiais nepilnamečiais vaikais, dėl ko abu nepilnamečiai vaikai buvo streso būsenoje. Tokiais veiksmais D. S. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams ir netinkamai atliko tėvų pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Administracinėn atsakomybėn patraukta D. S. minėtą nutarimą apskundė apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi D. S. skundą atmetė ir paliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimą nepakeistą. Teismas savo sprendime konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. S. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje ji konfliktavo su savo vyru M. S., į konfliktą taip pat buvo įtraukti nepilnamečiai vaikai, dėl ko vaikai buvo streso būsenoje. Tokiais savo veiksmais D. S. neteisėtai trikdė savo nepilnamečiams vaikams naudotis savo teise į saugią aplinką, būtiną vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, sutrikdė jų emocinį ir dvasinį vystymąsi, nes vien tik tėvų konfliktas pakeltais balsais, nors ir be keiksmažodžių, tačiau kelią baimę vaikams, iškreipia vaikų suvokimą plėtojant nesmurtinio elgesio tarpasmeninius santykius.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta D. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, konstatavus, kad nepadarytas administracinis nusižengimas.
4.1. Apeliantė nesutinta su teismo padaryta išvada, kad jos pozicija, kai konflikto metu buvo siekiama apsaugoti dukrą nuo tėvo psichologinio ir fizinio smurto, yra laikoma gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
4.2. Apeliantės teigimu, tokios išvados priimtos neįsigilinant į esminius faktus, jos yra logiškai nepagrįstos ir neargumentuotos. Paminėjo, kad pats konflikto vykimo faktas nėra ginčijamas, tačiau pabrėžia, kad jo iniciatorius buvo M. S., kuris savo veiksmais ir išprovokavo konfliktą, įtraukdamas ir sūnų P. S. elgtis netinkamai dukros E. S. atžvilgiu. Šiame konflikte, anot apeliantės, jos interesas buvo išskirti konfliktuojančius vaikus. Ji nei sūnaus, nei dukros atžvilgiu smurto ar necenzūrinių žodžių nevartojo. Į konfliktą ji įsikišo tada, kai prasidėjo smurtiniai veiksmai prieš dukrą. M. S. buvo paprašyta išeiti iš kambario, kuriame vyko konfliktas ir dukra buvo streso būsenoje, niekaip negalėjo nusiraminti. Po to, kai sūnus P. S. pradėjo naudoti smurtinius veiksmus prieš dukrą E. S., taip pat buvo išprašytas iš kambario, kad dukra galėtų nusiraminti.
4.3. Apeliantė nesupranta, kodėl teismas laikosi tokios pozicijos ir akcentuoja tą faktą, kad ji iškelia vieno vaiko interesus labiau negu kito. Paminėjo, kad E. S. turi psichologinių problemų, lankosi pas psichiatrą dėl pastoviai tėvo naudojamo psichologinio smurto, ignoravimo, žeminimo. Dėl tokių aplinkybių dukra yra labai pažeidžiama ir jautri, o tokie konfliktai ir nepateisinamas elgesys gali sukelti sunkias ir neatstatomas pasekmes. Kai dukrai konflikto metu prasidėjo priepuolis, M. S. puolė ją filmuoti, tyčiotis, į patyčias įsitraukė ir sūnus P. S., kuris palaikė tokį tėvo elgesį, smurtavo. Mobilusis telefonas iš M. S. buvo atimtas, nes dukra nepageidavo būti filmuojama, prašė baigti taip elgtis, tačiau gražiuoju M. S. nesuprato ir toliau tęsė savo žeidžiančius veiksmus. Ji, siekdama nutraukti konfliktą, pati patyrė smurtą, kai tuo tarpu, M. S. ne tik, kad nesistengė konflikto užbaigti, tačiau jį dar labiau kurstė savo veiksmais, taip darydamas įtaką ir sūnui.
4.4. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jos elgesys konflikto metu nesiderina su tėvų pareiga tinkamai auklėti savo vaikus, rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, kad buvo panaudota tėvų valdžia priešingai vaiko interesams. Apeliantė įsitikinus, kad šioje situacijoje savo motinos pareigas atliko tinkamai, jos tikslas buvo apsaugoti dukros gerovę, išskirti konfliktuojančius vaikus, ką jai ir pavyko padaryti – apsaugoti dukros sveikatą nuo fiziškai ir psichologiškai smurtaujančio tėvo. Sūnus P. S. neneigia, kad užpuolė sesę, nes mėgdžiojo tėvą, todėl buvo sudrausmintas dėl tokio savo elgesio. Anot apeliantės, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrų teisės principų nuostatomis, tokie veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami.
4.5. Apeliantės teigimu, nagrinėjant administracinę bylą, jokie paaiškinimai iš jos nebuvo paimti, todėl daro prielaidą, jog tyrimas dėl administracinio nusižengimo buvo atliktas netinkamai, nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu yra taikoma nuobauda pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Anot apeliantės, nutarimas dėl administracinio nusižengimo negali būti teisėtas, nes nutarime sprendžiamas klausimas nebuvo ištirtas, nebuvo teisingai įvertinti įrodymai. Nėra įrodyta, kad jos veiksmuose buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis, dėl to nėra faktinio pagrindo atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime Institucija prašo palikti skundžiamą nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-373-1033/2020 nepakeistą ir D. S. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. D. S. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis sprendžiant jos kaltės klausimą, teigia, jog ji nepagrįstai pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nesutikimas su teismo išvadomis grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.
8. Patikrinus administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, teismo išvados pagrįstos bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
9. Tai, kad apeliantė padarė nurodytą administracinį nusižengimą, įrodyta minėto ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, jog M. S. ir D. S. sukėlė konfliktą savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, patys konfliktavo ne tik tarpusavyje, bet ir su nepilnamečiais vaikais, dėl ko tiek P. S., tiek E. S. buvo streso būsenoje. Tai patvirtina patys nepilnamečiai bei apklausti liudytojai – vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai K. D. ir V. J.. CK 3.165 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu; jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Toks D. S. ir M. S. elgesys nesiderina su tėvų pareiga tinkamai auklėti savo vaikus, rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Todėl galima teigti, kad M. S. ir D. S. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams ir spręstinas klausimas dėl M. S. ir D. S. atsakomybės pagal ANK 73 straipsnį. ANK 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais atvejais ir tvarka nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamojo byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami (b. l. 7-13). Kaip teisingai apylinkės teismas nurodė, įgaliota Institucija, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, minėto prokurorės 2020 m. kovo 19 d. nutarimo pagrindu, esant surinktų įrodymų pakankamumui, priėmė 2020 m. birželio 29 d. nutarimą, kuriuo už ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą D. S. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai apeliantės kaltę patvirtinančių duomenų, todėl nepagrįstas skundo argumentas, jog tyrimas dėl administracinio nusižengimo buvo atliktas netinkamai, nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu yra taikoma nuobauda pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.
10. Apygardos teismas pažymi, kad jos skundą nagrinėjant apylinkės teisme, D. S. prašymą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kokius nurodė ir apeliaciniame skunde. Visus šiuos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais sutinka ir jų detaliai nekartoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės parodymus neigiant kaltę, jos versiją, jog ji siekė konflikto išvengti ir apsaugoti savo dukrą nuo tėvo psichologinio ir fizinio smurto, laikė gynybine, vertindamas juos ne tik teismo posėdyje liudytoju apklausto M. S. parodymų, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir padarė teisingą išvadą, jog vaikų akivaizdoje vykstantis konfliktas tarp tėvų, t. y. tėvų netinkamas elgesys, traktuojamas kaip elgesys priešingas vaiko interesams. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamo įvykio metu D. S. konfliktavo su M. S. savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, taip pat konfliktavo ir su savo nepilnamečiais vaikais, nes iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad vaikai konflikte palaikė skirtingas pozicijas, t. y. sūnus palaikė tėvą, o duktė – motiną. O apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie konflikto kilimo priežastis veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi, svarbu nustatyti, kad konfliktas buvo, konfliktas vyko vaikų akivaizdoje, kas nagrinėjamu atveju ir buvo pagrįstai nustatyta. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad to paties prokurorės 2020 m. kovo 19 d. nutarimo pagrindu, administracinėn atsakomybėn patrauktas ir M. S., kurio skundas netenkintas ir paliktas galioti Institucijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 12-ANR_N-1517-2020 nepakeistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-375-1015/2020). Taip pat byloje nustatyta, kad šiuo metu tarp M. S. ir D. S. vyksta skyrybų procesas (civilinės bylos Nr. e2-20133-981/2020), šeimoje yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, į kuriuos, kaip jau buvo minėta, yra įtraukiami vaikai, kurie konflikte palaiko skirtingas pozicijas. Nors konflikto versijos pateikiamos skirtingai, bet, kaip minėta, ginčo dėl kilusio konflikto byloje nėra, o dėl šeimoje kilusio konflikto yra atsakingi tėvai, kurie jo tinkamai išspręsti nesugebėjo. Abu tėvai privalo rūpintis vaikų auklėjimu bei sudaryti jiems tinkamas sąlygas augti, vystytis ir tobulėti, todėl abu tėvai privalo pasirinkti tokį savo tarpusavio konfliktų sprendimo būdą, kad jis netraumuotų vaikų psichikos ir nepažeistų jų interesų. Tačiau konfliktas vyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje, juos įtraukiant į konfliktą ir šio konflikto nebuvo bandoma išvengti ar bent sušvelninti.
11. D. S. tiek pirmosios instancijos teisme nagrinėjant jos skundą, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad konflikto metu ji siekė apsaugoti dukrą nuo tėvo psichologinio ir fizinio smurto, tačiau byloje nustatyta, kad fizinis smurtas vaikų atžvilgiu nepasitvirtino ir dėl to baudžiamoji byla buvo nutraukta tiek apeliantės, tiek jos sutuoktinio atžvilgiu. Nors D. S. elgesys šiame konflikte buvo pasyvesnis, vis tik, tėvų konflikto metu ginant vieną vaiką, o kitą vaiką išvejant iš kambario ir uždarant duris, skaudžiai atsiliepia kito vaiko tiek emocinei, tiek ir psichinei gerovei. Todėl vaikų akivaizdoje vykstantis konfliktas tarp tėvų traktuojamas kaip elgesys priešingas vaiko interesams. Ir su tokiais apylinkės teismo nutarties motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
12. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.