- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- II-375-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01881-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Atas Molis
dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato – atstovui Daliui Mikulskiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2020 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-1517-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2020 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-1517-2020 M. S. (toliau – pareiškėjas) buvo skirtas įspėjimas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 22d., apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), konfliktavo su D. S. savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje bei konfliktavo su pačiais nepilnamečiais vaikais, dėl ko abu nepilnamečiai vaikai buvo streso būsenoje. Tokiais veiksmais M. S., panaudodamas tėvų valdžią priešingai vaikų interesams ir netinkamai atlikdamas tėvų pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate, pagal M. S. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54250-19, pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., dėl to, kad 2019 m. gruodžio 22 d., 15:00 val., (duomenys neskelbtini), D. S. fiziškai smurtavo prieš savo sutuoktinį M. S., kumščiu trenkė į veidą, keliu smogė į dešinę koją, konflikto metu sudaužė mobilaus ryšio telefoną Sony, 200 Eur. vertės. Taip pat smurtavo prieš savo sūnų P. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ranka sudavė į kairę ranką, po ko P. S. pajuto fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu pranešimai apie įtarimą buvo pateikti D. S., įtariant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., taip pat M. S., įtariant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., ir BK 140 str. 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorė Rūta Pečkaitytė, 2020-03-19 nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui P. S. dalyje D. S. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., požymių; taip pat nutraukė dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei E. S. dalyje M. S. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., požymių. Nutarime konstatuota, kad M. S. ir D. S. sukėlė konfliktą savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, patys konfliktavo ne tik tarpusavyje, bet ir su nepilnamečiais vaikais, dėl ko tiek P. S., tiek E. S. buvo streso būsenoje. Be to, M. S. ne tik kad nesiėmė jokių veiksmų nutraukti konfliktą, bet to konflikto metu filmavo streso būsenoje esančią dukrą ir tuo dar labiau eskalavo konfliktą, todėl nutraukus dalyje ikiteisminį tyrimą, spręstinas klausimas dėl M. S. ir D. S. atsakomybės pagal ANK 73 str. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorė Rūta Pečkaitytė, 2020-05-04 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54250-19, nesant M. S. ir D. S. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., požymių.
Pareiškėjas mano, kad skundžiamą nutarimą priėmusi tyrėja netinkamai susipažino su byloje esančių duomenų visuma, netinkamai juos aiškino ir taikė, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog M. S. yra kaltas padarius nusižengimą, numatytą ANK 73 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad 2019-12-22 įvykio metu pareiškėjui M. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninė išdavė medicinos dokumentų išrašą, patvirtinantį, jog M. S. nustatytas apatinės lūpos sumušimas kairėje, kairio žasto nubrozdinimas, dešinės šlaunies skausmas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. S. nustatyta apatinės lūpos sumušimas, pasireiškęs nubrozdinimu lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas kairiame žaste, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Pareiškėjas įvykio metu filmavo ir darė garso įrašą. Apklausiant įtariamuoju M. S., jis parodė, kad tai darė išskirtinai gynybos tikslais, jis filmavo savo nepilnametės dukros E. ir sutuoktinės D. S. agresyvų elgesį, aktyvius fizinio smurto prieš nepilnametį P. S. ir prieš jį (M. S.) veiksmus bei kartu siekė užfiksuoti savo pasyvią poziciją, nes M. S. stengėsi žodžiais drausminti E., kad ši nesimuštų, nesielgtų nederamai, kreipėsi pagalbos į sutuoktinę dėl dukros netinkamo ir agresyvaus elgesio tiek su juo, tiek su broliu, kuri į tai visiškai nereagavo, priešingai, buvo nusiteikusi prieš Pareiškėją ir jų sūnų P.. Jis ikiteisminio trimo metu pateikė garso ir vaizdo įrašus, kuriuos 2020-02-12 papildomos apklausos metu detalizavo: „2019-12-22 konflikto metu jis buvo įjungęs savo mobilaus ryšio telefoną ir darė garso įrašą, kuriame įrašas prasideda nuo mamos pasakymo E. „tu išvis nesileisk į kalbas“, tuomet E. pradeda itin grubiai įžeidinėti tėvą, sakydama: „je je je, tu užsičiaupk ..“ ir pavartoja necenzūrinį žodį, po ko seka jo pasakymas dukrai „E., išsiplauk burną, gerai“, toliau seka žmonos nuomonė apie jo santykius su sūnumi, komentarai iki įrašo 01.18 min. Nuo 06.13 min. iki 06.43 min. D. pokalbis su E. apie jį. Nuo 21.30 min. iki 24.02 min. D. praneša P. dėl ortodonto, pokalbis vyksta apie sūnaus nuvežimą pas ortodontą. 24.02 min. D. bendrauja pakeltu balsu. 24.18 min. D. P. sako „Klausyk, zanūda“ ir pradeda rėkti, įžeidinėti. E. pasiūlo važiuoti iš to beprotnamio greičiau. 25.36 min. girdimi D. komentarai P. atžvilgiu. 26.09 min. įsikiša E. Pareiškėjo atžvilgiu, sakydama: „Gal užsičiaupk, gerai, niekas tavęs neklausia“. 26.28 min. Įsikiša E. ir prasideda konfliktas. 27.37 min. E. jam pasako: „Dink nachui iš akių“. 28.20 min. seka D. ir E. komentarai. 28.50 min. P. paklausia E. ar jis debilas ir jie abu ginčijasi. Nuo 29.10 min. P. užeina pas E. į kambarį. 29.20 min. E. pasako „Blet“ ir puola ant P., jis tuo metu buvo tarpduryje, sakė, kodėl ji puola prieš P.. 29.23 min. E. ima mušti P.. 29.24 Pareiškėjas jau sako E.: „Klausyk, E.“. 29.24 min. P. nustumia E. nuo savęs ir pats atsitraukia ir tuo momentu į kambarį ateina D.. 29.27 min. P. sako: „klausyk, eik iš čia“ ir pastumia ranka į tarpdurį, sako eiti jam, čia keikiasi E. ant P.. 29.30 min. D. trenkia dešine ranka į kairį P. petį ir tokiu būdu, sakydama „Eik iš čia“ išstumia jį į koridorių, kuriame stovėjo jis ir užtrenkia kambario duris. 29.32 Pareiškėjas pasako D.: „Nu žinai ką“ ir atidaro vėl kambario duris ir įeina į kambarį sakydamas: „Tu mano akivaizdoje puoli...“, bet jam nebaigus pasakyti, tėvą užpuola kumščiais E., rėkia, keikiasi. Ji daužo rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, kiek turi jėgų. 29.46 D. atskyrė nuo jo E.. Jis išjungia įrašymą ir įjungia filmavimą, kad būtų vaizdas, kad būtų filmuojamas šis įvykis. E. užsipuola tėvą ir išmuša jam telefoną iš rankų. Antras įrašas pasibaigia tuo, kad D. ištraukia iš rankų jam telefoną ir meta jį iš kambario, koridoriaus pusę, ir trenkia jam dešine ranka, kumščiu į apatinę lūpą, kairėje pusėje. Tą matė ir P., kuris stovėjo šalia jų. Po to jis dar kartą įjungia įrašymą, kuriame D. pasilenkia ir kažką pasiima svetainėje. Tai buvo peiliai ir laikydama juos rankoje kita ranka, kaire ranka jam iš rankų griebia telefoną ir jį bando perlaužti spausdama į savo kairės kojos šlaunį. Jis ištraukė iš jos rankos telefoną, ji tuo metu M. pasakė, kad ji turi peilį ir stovėdama jam už nugaros, apdraskė kairį žastą ir spyrė, būdama jam už nugaros į dešinę šlaunį. Spyrė dešiniu keliu. Garso įraše, darytame, kai atvyko policijos pareigūnai, 07.46 min. D. atsako pareigūnams, kad jai ir E. fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Ar ji padarė kam nors fizinį skausmą, pasakė, kad mano, kad ne. 08.15 vai. D. sako, kad gal per stipriai P. nuo E. atitraukė“. P. S., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat patvirtino M. S. parodymus, įvykių seką, filmuotą, garso medžiagoje užfiksuotus įvykius, kuriais netikėti, manytina nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti yra visi šeimos nariai, kurie dėl įvykio nurodo skirtinas faktines aplinkybes, šeimos nariai pasidalinę į dvi puses - mama su dukra, tėvas su sūnumi, todėl siekiant nustatyti M. S. kaltus veiksmus, kurie sudarytų ANK 73 str. 1 d. numatytą sudėtį, duomenys byloje turėjo būti įvertinti itin kruopščiai ir atidžiai, objektyviai, atsižvelgiant į jų tarpusavio santykį, ryšį, visumą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas mano, kad jo kaltės nebuvimą neabejotinai patvirtina garso ir vaizdo įrašai, kurių darymas niekaip negali pateisinti D. S. smurtinių veiksmų prieš Pareiškėją ir jų sūnų P. ar pateisinti siekimą atimti iš M. S. telefonus, jog jis nefilmuotų ir neįrašinėtų garso, ar konflikto inicijavimą su sutuoktine ir dukra, kas sudarytų inkriminuoto pažeidimo sudėtį. Skundžiamą nutarimą surašiusi tyrėja manytina netinkamai įvertino aplinkybę, jog D. S. ir dukra E. mato, kad sutuoktinis, atitinkamai tėvas, įvykio dieną filmuoja ar įrašinėja garsą, tačiau vis tiek smurtauja, naudoja fizinę jėgą prieš sutuoktinį, atitinkamai tėvą, o D. S., matydama tokius dukros veiksmus, elgesį, išsakytus įžeidžiančio, žeminančio pobūdžio žodžius tėvo atžvilgiu, leidžia tai vykti ir neužkerta tam kelio, vietoj to, kad visiškai nereaguotų, toliau aštrina konfliktinę situaciją. D. S. jokiais būdais, viso konflikto metu, kuomet periodiškai E. smurtauja prieš tėvą ir įžeidinėja jį, nedėjo jokių pastangų nuraminti dukrą, todėl darytina išvada, jog konflikto iniciatorė ir konfliktą sukėlę ir toliau konfliktinę situaciją tęsiantys asmenys buvo ne Pareiškėjas, o D. S., kuri, atsižvelgiant į garso įraše užfiksuotą įvykį, matyt toleruoja tokį dukros elgesį su tėvu.
Pareiškėjas taip pat mano, kad skundžiamo nutarimo skiltyje „Pažeidimo esmė“ aprašomojoje dalyje tik formaliai nurodyta, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje Pareiškėjas konfliktavo su sutuoktine savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje bei konfliktavo ir su pačiais nepilnamečiais vaikais, tačiau nėra detalizuota, kokiais tyčiniais ar neatsargiais veiksmais, ar neveikimu M. S. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, būtent kuo pasireiškė konfliktavimas ir kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad M. S., taip elgdamasis, suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį. Nagrinėjamu atveju nors ir nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau tai nesudaro pagrindo pareigūnui, šiuo atveju surašiusiam skundžiamą nutarimą, eliminuoti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus surašymo reikalavimus, jų neišdėstyti skundžiamame nutarime, taip apribojant Pareiškėjo procesines teises - žinoti kaltinimo esmę, kaltus savo veiksmus ir kt. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad tyrėja net nevertino M. S., sūnaus P., kitų proceso dalyvių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, garso ir vaizdo įrašų, kurie manytina tik patvirtina, kad konfliktinę situaciją greičiausiai inicijavo dukra E., kuri itin grubiai, vartodama necenzūrinius žodžius pradėjo įžeidinėti tėvą / Pareiškėją, atitinkamai ir brolį P.. Dėl tokio dukros elgesio Pareiškėjas kreipėsi pagalbos į sutuoktinę, prašydamas sutramdyti dukrą E., po ko vėliau situacija išsivystė iki E. smurto panaudojimo prieš brolį P. ir tėvą / Pareiškėją, atitinkamai sutuoktinės D. smurto panaudojimą prieš sūnų P. ir sutuoktinį / Pareiškėją, kuris įvykį bandė užfiksuoti vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais, kurie manytina niekaip negali pateisinti, pagrįsti ar patvirtinti Pareiškėjo konfliktavimą su sutuoktine ar vaikais, atitinkamai kaltės ir veiksmų, nukreiptų prieš sutuoktinę ir vaikus buvimą, už ką galėtų kilti inkriminuotas administracinio nusižengimo padarymas. Tyrėja manytina netinkamai vertino minėtas faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad Pareiškėjo veikoje nėra kaltės ir tyčios padaryti inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas mano, kad jis neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nepriimtini ir netoleruotini bendraujant jam su sutuoktine D. ir dukra E., ar sukėlę jo nepilnamečiams vaikams baimę, stresą. Skundžiamame nutarime, visoje byloje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje manytina nėra detalizuoti ar kitaip atskleisti Pareiškėjo veiksmai, elgesys ar neveikimas, kuris akivaizdžiai traumuotų vaikų psichiką ir pažeistų jų interesus. Pareiškėjas priešingai, garso ir vaizdo įrašymo įranga stengėsi užfiksuoti dukros netinkamą elgesį su tėvu, atitinkamai su broliu, sutuoktinės tokio elgesio toleravimą ir manytina nepagrįsta konstatuoti, jog įrašinėjant garsą ir vaizdą namuose, Pareiškėjas atliko konfliktinius veiksmus, kurie šiuo atveju pasireiškė ar sudarė inkriminuoto pažeidimo dispozicijos objektyviosios pusės buvimą - tėvo valdžios panaudojimą priešingai veikų interesams, ar netinkamai atliko tėvų pareigą, ar tokiu būdu kitaip vaikams sukėlė baimę, streso būseną. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes Pareiškėjas mano, jog jis nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatas atsiliepimo nepateikė.
Pareiškėjas M. S. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad filmuodamas visą situaciją jis siekė atkreipti dėmesį, kad filmuoja ir kad mama ir dukra baigtų tuos savo veiksmus. Filmuodamas jis nesislėpė, jos viską matė. Garso įrašą pradėjo daryti, kai namuose kildavo įtampa. Kai jis kreipėsi į teismą dėl skyrybų, žmona pradėjo jam grasinti, kad išmes iš namų, dukrą nuteikinėjo, kad jis yra blogas tėvas. Prieš jį nuteikinėjo ir vaikų seneliai. Siekdamas save apsaugoti, kad jo neapkaltintų smurtavimu, jis įjungdavo garso įrašą. Jau kilus tam konfliktui, kai dukra puolė jį trankyti ir mama sudavė sūnui, tada jis pradėjo filmuoti, išjungęs garso įrašymą. Filmavimas nepatiko jo žmonai D. ir ji siekė sudaužyti telefoną. Apie tai, kad darydavo garso įrašus, jis žmonai nesakė, telefonas tiesiog gulėdavo. Gyvenamoji patalpa, kurioje vyko konfliktai, yra bendra jungtinė nuosavybė.
Pareiškėjo atstovas advokatas Atas Molis teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucija nedetalizavo, kuo pasireiškia tėvo veiksmai, kurie daro neigiamą socialinę aplinką vaikui. Pareiškėjas jokio konflikto neinicijavo. Konfliktą sukėlė dukra, o motina palaikė tokį netinkamą dukters, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, elgesį. Sutuoktinė nedėjo jokių pastangų, kai dukra pradėjo netinkamai elgtis su tėvu. Ši situacija buvo filmuojama, todėl mano, kad D. S. turėjo tinkamai elgtis ir sudrausminti vaiką, o ne leisti situacijai vystytis. Prašo skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Dalius Mikulskis teismo posėdžio metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nes šeimoje kilusiame konflikte dalyvavo abu tėvai, o tėvai turi pareigą saugoti vaikus nuo konfliktų.
M. S. kaltė, padarius nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, yra grindžiama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės 2020 m. kovo 19 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas tiek D. S., tiek M. S. atžvilgiu atitinkamai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas bei ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas įpareigotas baudžiamosios bylos kopiją perduoti įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti (b.l. 9-15).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui taip pat buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-54250-19 (2 tomai). Teismo proceso dalyviai buvo informuoti, kad šioje medžiagoje esančiais duomenimis bus vadovaujamasi nagrinėjant skundą.
M. S. skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato nutarimu M. S. administracinė nuobauda paskirta už ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 73 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal šį ANK straipsnį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.
Nagrinėjamu atveju M. S. kaltinamas tuo, kad nepilnamečių vaikų akivaizdoje konfliktavo su D. S. ir su pačiais nepilnamečiais vaikais, dėl ko abu nepilnamečiai vaikai buvo streso būsenoje ir dėl to M. S. kaltinamas netinkamai atlikęs tėvo pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje.
CK 3.155 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. S. mano, kad jis nepagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, kadangi jis jokio konflikto neinicijavo, konfliktą sukėlė dukra, o jo sutuoktinė nedėjo jokių pastangų sudrausminti dukrą dėl jos netinamo elgesio su tėvu ir broliu.
Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato pareigūnė tinkamai įvertino įrodymus bei pagrįstai pripažino M. S. kaltu, padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Pažymėtina, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).
Susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-54250-19 nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. Pečkaitytės 2020 m. kovo 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui P. S. dalyje D. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesant jos veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, požymių. Taip pat ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei E. S. dalyje M. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Prokurorės nutarime konstatuota, kad tiek D. S., tiek M. S. veiksmai savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, atsižvelgiant į jų intensyvumą, mąstą bei konkrečias veiksmų kilimo priežastis, negali būti vertinami kaip nusikalstami. Sukelto skausmo intensyvumas ir stiprumas, taip pat sukelto skausmo pavojingumas konkretaus žmogaus sveikatai ar gyvybei yra baudžiamosios teisės taikymo kriterijai. Šiuo atveju P. S. ir E. S. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Pats P. S. teigia, kad jam tik truputį skaudėjo, o po to teigia, kad skaudėjo gal tris dienas. E. S. tvirtina, kad po smūgio buvo paraudimas, tačiau apžiūrėjęs specialistas nenustatė jokių sužalojimų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų tarp P. S., E. S. ir D. S. bei M. S. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Todėl šioje baudžiamojoje tyrimo byloje nukentėjusiųjų parodymai dėl sukelto fizinio skausmo gali būti ne visai tikslūs, nes net ir sąmoningai nukentėjusieji tokioje situacijoje dažnai būna linkę pervertinti jiems padarytą žalą. Todėl vadovaujantis vien nukentėjusiųjų parodymais, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, negalima pagrįstai teigti, kad D. S. ir M. S. sukėlė fizinį skausmą savo nepilnamečiams vaikams. Todėl ikiteisminis tyrimas dalyje dėl sukelto fizinio skausmo P. S. ir E. S. nutrauktinas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo požymių, o D. S. ir M. S. taikytinos ANK nuostatos ir jie trauktini administracinėn atsakomybėn.
Tad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. S. konfliktavo su D. S. savo nepilnamečių vaikų vaikų akivaizdoje, taip pat konfliktavo ir su savo nepilnamečiais vaikais, nes iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad vaikai konflikte palaikė skirtingas pozicijas, t.y. sūnus palaikė tėvą, o duktė – motiną.
Pareiškėjas teigė, kad jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nes jis konflikto neinicijavo, jis tik žodžiais stengėsi sudrausminti savo dukterį E., kad ši nesimuštų, nesielgtų nederamai ir dėl tokio dukters netinkamo ir agresyvaus elgesio jo ir sūnaus P. atžvilgiu kreipėsi pagalbos į savo sutuoktinę D. S., kuri į tai visiškai nereagavo, bet buvo priešiškai nusiteikusi tiek prieš jį, tiek prieš sūnų P.. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas įvykio metu darė garso įrašą ir filmavo, kaip jis pats teigia, išskirtinai gynybos tikslais, siekdamas užfiksuoti savo nepilnametės dukters E. ir sutuoktinės D. S. agresyvų elgesį ir smurto naudojimą bei kartu siekė užfiksuoti savo pasyvią poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais garso ir vaizdo įrašais. Nustatyta, kad pateiktame garso įraše girdisi, kaip duktė nemandagiai ir necenzūriniais žodžiais kalbasi su broliu ir tėvu, į ką tėvas siūlo jai išsiplauti burną ir sako, kad čia yra kažkas baisaus, klausia D. (S.), kas čia vyksta. Į ką ši atsako, kad nereikia pradėti pokalbio ir nieko nevyks, kad jis plauna smegenis P.. M. S. klausia, ar žmona jį kažkuo kaltina ir tegul ji iš pradžių, prieš kažką sakydama, pasižiūri į save. Žmona į visa tai ramiai atsako, kad pasižiūrės ir bando išvengti tolimesnio pokalbio. Po to praėjus nemažam laiko tarpui mama su sūnumi kalba, kad jam reikės rytoj važiuoti dėl plokštelės pas daktarę, kalbasi, kada ten reikės būti ir panašiai. Tada į pokalbį įsikiša M. S. ir sako, kad jis gali nuvežti sūnų pas gydytoją. D. S. normaliu tonu sako, kad reikia važiuoti pas gydytoją patikrinimui dėl plokštelės, kurią sūnus nešiojo. Į tai M. S. pakeltu tonu žmonai atsako, kad jai reikia žmoniškai jam pasakyti, nes ji nemoka normaliai bendrauti. D. S. atsakė, kad tai jis yra „zanūda“ ir kad tai jis įsikišo į jų pokalbį, kad ji net ramiai pavalgyti negalinti. Po to jie tarpusavyje apsižodžiuoja, į jų pokalbį įsikiša duktė ir aiškina, kad tėvas iš jos tyčiojosi visą gyvenimą, siunčia tėvą keiksmažodžiais. Toliau tėvai tarpusavyje konfliktuoja, girdint vaikams, į pokalbį kišasi duktė, po to sūnus, po to duktė keikiasi, išvadina tėvą necenzūriniais žodžiais ir aiškina jam, kad šis dingtų, motina ją ramina.
Peržiūrėjus pareiškėjo penkis trumpus filmuotus vaizdo įrašus nustatyta, kad pirmame vaizdo įraše MOV_0141.mp4 užfiksuota, kaip E. S. sėdi nugara atsisukusi į tėvą, o kadre girdimas D. S. balsas sako, kad „čia tau už E., tu visada su ja taip elgiesi“. M. S. klausia „kas vyksta?“. Tuo metu atsisuka E. S., trenkė ranka per tėvo rankoje esantį telefoną, kuriuo filmuojama, sakydama „dink tu iš čia“. Antrame vaizdo įraše MOV_0142.mp4 užfiksuota, kad veiksmas vyksta kambaryje, kuriame yra visi keturi šeimos nariai, t.y. telefonu filmuojantis pareiškėjas, D. S., P. S. ir E. S.. D. S. sako, kad M. S. sudaužė dukters ausines, į ką M. S. atsako, kad tai yra Kalėdų senio jo nupirkta dovana. E. S. sėdi apsiverkusi ir į tokius tėvo žodžius reaguoja, pasiųsdama jį necenzūriniais žodžiais ir trenkdama per tėvo laikomą telefoną, kuriuo filmuojama. Trečiame vaizdo įraše MOV_0143.mp4 užfiksuota, kaip M. S., susijaudinusiu ir pakeltu tonu, kreipdamasis į savo sūnų P., aiškina, ar jis matė, kaip tas žmogus (turima omenyje D. S.) trenkė jam per veidą, rodo vietą, į kurią buvo trenkta ir sako, kad sūnus bus to liudininkas, klausia, ar jam kviesti policiją. D. S. ramiai atsako „kviesk“. P. S. rankoje laiko du peilius, rodo juos motinai ir padeda ant stalo. Ketvirtame vaizdo įraše MOV_0144.mp4 užfiksuota, kaip M. S. pakeltu tonu sako, „kaip aš su vaiku elgiuosi? Aš vaikui nieko nepadariau“. D. S. ranka bando atitraukti nuo savęs M. S. laikomą telefoną, kuriuo jis filmuoja, sakydama „baik šitą nesąmonę“. Penktame vaizdo įraše MOV_0146.mp4 užfiksuota, kaip M. S. sako, „ji man su peiliu grasina“ ir kreipiasi į sūnų klausdamas, ar šis girdėjo, kaip D. S. sakė, kad ji turi peilį. Į tai sūnus atako „taip, girdėjau“. M. S., toliau filmuodamas sako „peilius vaikas iš motinos atima“. D. S. atsako, kad jis kalba nesąmones, nes ji tik neša lėkštes. M. S. sako, kad jis kvies policiją, į tai D. S. atsako „kviesk, daryk ką tu nori“ ir išeina iš kambario. Sūnus P. motinai sako, kad „taip, tu grasinai“. Tada M. S. savo sūnui sako „tu pasakyk, kad ji dar man kumščiu į veidą trenkė“. Sūnus patvirtina, sakydamas „taip, trenkė“. Tada M. S., kreipdamasis į D. S. sako „tai ar man kviesti policiją, gražuole“, į ką ši ramiu tonu atsako „taip, kviesk tą policiją, ko tu man grasini“. Tada sūnus atsistoja prieš telefoną, kuriuo filmuojama ir sako „taip, ir man dar trenkė“. Tada M. S. pakartoja „ir dar sūnui trenkė, ačiū Dievui, kad viskas yra užfiksuota“. Tada D. S. nueidama sako, kad „visa diena ėjo link to, kad išprovokuoti“. M. S. seka iš paskos ir filmuodamas aiškina „D., tavęs niekas neprovokavo, mes tik bandėm kalbėtis apie P. dantistę“. Tada M. S. filmuoja kambaryje esančią savo dukterį E., kuri, verkdama telefonu kažkam skambina, atsisukusi į langą, nugara į tėvą. M. S. sako „štai prie ko privedama“. Į šiuos žodžius niekas nereaguoja ir nieko nesako, dukra verkdama stovi nusisukusi į langą, D. S. kažką ima iš spintos. Tada M. S. sako „tu man telefoną bandei sulaužyti“. Į šiuos jo žodžius vėl niekas nereaguoja, duktė toliau stovi ir verkia. Tada M. S. vėl sako „jeigu tu, D., nesivaldai, tai kreipkis į specialistus, jeigu tau neišeina suvaldyti savo emocijų“. Tuo metu D. S. eina, rinkdama kažkokius daiktus ir ramiai sako, kad M. S. galės būti vienas, kad ji čia negyvens. Tada M. S. sako, kad reikia nustoti jį terorizuoti, kaip taip elgtis negalima, kaip jos elgiasi. Į tai D. S. ramiai atsako, kad ji turi vaiką rašyti pas psichologą. Į tai M. S. atsako, kad tai jis sūnų užrašė pas psichologą, nes jis namie yra terorizuojamas savo mamos ir sesers. Į tai D. S., rinkdama iš spintų daiktus, atsako „nuo savo mamos? Geriau save prisimink“. Tuo metu tame pačiame kambaryje toliau stovi nusisukusi į langą E. S. ir verkia. M. S. sako žmonai, kad gerai, jog jam pavyko užfiksuoti jos tokį dabartinį elgesį. Į tai D. S. ramiai atsako, jog gerai, kad pavyko ir kad jis gali tuos įrašus nešti, kur nori ir ji nežino, ką jis tuo pasieks. Taip pat D. S. sako, kad ji žino, ką ji daro P., bet ar jis (pareiškėjas) žino, ką jis jau kelintus metus daro E.? Į tai pareiškėjas atsako, kad E. turi motinai padėkoti už tokį elgesį, už jos nustatinėjimą. Visas šis pokalbis vyksta toje pačioje patalpoje, kurioje stovi į langą nusisukusi E. S. ir verkia. Tada į pokalbį įsikiša P. S. ir klausia motinos „tu pasakyk, ką ji darė ...“. D. S. deda iš spintos į maišus daiktus, sakydama kad šiuose namuose jai kampo nėra, prašo uždaryti duris, nes jos dedasi daiktus ir bando uždaryti kambario duris. Sūnus P. neleidžia uždaryti durų, bet D. S. jas uždaro, pasilikdama kambaryje kartu su verkiančia E.. Tuo metu už durų stovintis M. S. sako sūnui „matai, kaip jos elgiasi, aš pats mačiau, kaip E. puolė tave su kumščiais, tik aš nespėjau įsijungti telefono“.
Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateiktais garso ir vaizdo įrašais neabejotinai nustatyta, kad šeimoje yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, į kuriuos, kaip jau buvo minėta, yra įtraukiami vaikai, kurie konflikte palaiko skirtingas pozicijas, t.y. sūnus palaiko tėvą, o duktė - motiną. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu tarp M. S. ir D. S. vyksta skyrybų procesas (civilinės bylos Nr. e2-20133-981/2020). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, garso ir vaizdo įrašus jis darė siekdamas tik apsiginti ir parodyti savo pasyvų elgesį, tačiau teismas, susipažinęs su šiais įrašais mano priešingai.
Susipažinus su garso įrašais nekyla abejonių dėl to, kad dukters bendravimas su tėvu ir broliu nebuvo mandagus ir pagarbus, tačiau iš M. S. kalbėjimo manieros, kreipimosi į žmoną tono matyti, kad jis, kaip suaugęs žmogus nesistengia sušvelninti iškilusios įtampos, o kreipdamasis į žmoną kaltinamu tonu duoda suprasti, kad tai ji yra kalta dėl tokio dukters elgesio, ginčijasi su žmona dėl vaikų elgesio jų pačių akivaizdoje, nors auklėti ir prižiūrėti vaikus turi pareigą abu tėvai. Pažymėtina tai, kad iš įrašų matyti, jog žmona stengiasi neeskaluoti kilusio konflikto, ramina dukterį ir siūlo jai apskritai patylėti, pati taip pat daugiau tyli, tik atsako į M. S. replikas. Vėliau garso įraše girdėti, kaip M. S. įsikišo į ramų žmonos ir sūnaus pokalbį dėl vykimo pas odontologę ir vėl pakeltu tonu priekaištauja žmonai, kad ši nemoka jam normaliai paaiškinti, kur ir kada reikia važiuoti, nes jis galintis pavežti sūnų. Žmona neapsikentusi pavadina jį „zanūda“ ir sako, kad šis net neduoda jai ramiai pavalgyti. Sutuoktiniai toliau tarpusavyje apsižodžiavo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kur į jų pokalbį vėl įsikišo vaikai.
Įvertinęs šį garso įrašą teismas sprendžia, kad tokie M. S. veiksmai neduoda pagrindo manyti, kad žmonos elgesys buvo tik agresyvus, o jo elgesys šiose situacijose buvo tik pasyvus, nes jis, esant konfliktinei situacijai dėl asmeninių santykių, pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą, t.y. ginčytis su žmona nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kai kuriais epizodais pats eskalavo konfliktą, kreipdamasis į žmoną priekaištaujančiu tonu, nors pastaroji stengėsi kiek įmanoma daugiau tylėti, pirmoji pokalbio su juo nepradėdavo, vengė kontakto ir pakankamai ramiu tonu atsakydavo tik į M. S. išsakytas replikas. Pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad žmona ir duktė nežinojo, kad jų pokalbis yra įrašomas (daromas garso įrašas), todėl, manytina, kad toks šeimos narių bendravimas yra įprastas.
Peržiūrėjus vaizdo įrašus taipogi matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens elgesys konfliktinėje situacijoje nebuvo vien pasyvus ir nekeliantis šeimoje jokios įtampos. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. S. demonstratyviai mobiliuoju telefonu viską filmavo, sekiodamas žmonai ir dukrai iš paskos, nors duktė ir žmona ne kartą bandė parodyti, kad joms tai nepatinka ir nepriimtina, atitraukdamos ar ranka trenkdamos per telefoną, taip pat žmona sakė „baik šitą nesąmonę“, o duktė rėkė, kad jis iš čia (iš kambario) dingtų. Nepaisant to, M. S. toliau tęsė šiuos savo veiksmus, toliau viską filmavo (pažymėtina – namų aplinkoje, kur akivaizdu, kad visiems, ypač vaikams – norisi privatumo ir saugumo), sąmoningai į savo ir žmonos konfliktą įtraukdamas nepilnametį sūnų, klausdamas jo, ar šis matė, kaip žmona jam trenkė ir sakydamas, kad sūnus bus to liudininkas, taip pat liepė sūnui į kamerą sakyti, kad žmona M. S. grasino peiliu ir taip pat trenkė ir jam, t.y. sūnui. Sūnus vykdė šiuos tėvo paliepimus. Viso šio konflikto metu M. S. nepilnamečių vaikų akivaizdoje paniekinamu tonu vadino žmoną gražuole, klausdamas, ar jam kviesti policiją, taip pat klausė sūnaus, ar šis matė, kaip šitas žmogus,- turima omenyje vaiko mama, jam trenkė, tuo menkindamas motinos autoritetą vaiko akyse. Pažymėtina tai, kad dukrai daugiau apskritai nebendraujant su tėvu, stovint bei verkiant prie lango, o žmonai dedant daiktus į krepšius ir tylint, M. S. toliau jas abi filmavo, menkino žmoną vaikų akivaizdoje, sakydamas, kad jai dėl savo nevaldomų emocijų reikia kreiptis į specialistą, toliau pakeltu tonu bendravo su žmona, auklėdamas ją ir aiškindamas, kad taip elgtis negalima – kas akivaizdu, visiškai negali būti vertinama kaip jo nurodomas siekis filmuoti tik siekiant apsiginti (parodyti savo pasyvų elgesį ir pan.). Žmona ramiu tonu atsakė į kelias M. S. replikas bei uždarė kambario duris, tuo parodydama, kad ji daugiau nenori kalbėtis, o nori ramiai susikrauti daiktus ir išeiti su dukra. Tačiau net ir uždarius kambario duris, M. S. aiškino sūnui, sakydamas „matai, kaip jos elgiasi, aš pats mačiau, kaip E. puolė tave su kumščiais, tik aš nespėjau įsijungti telefono“, kas, teismo vertinimu, laikytina tik papildomos tolimesnės įtampos kėlimas tarp šeimos narių, o ne jos mažinimas, nors būtent toks elgesio modelis priderėtų jam kaip vaikų tėvui. Taigi šie argumentai, teismo vertinimu, lemia, jog M. S. nurodyti veiksmai negali būti traktuojami tik kaip siekis save apsaugoti.
Nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys apie tai, kad M. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata galimai nagrinėjamo įvykio metu, tačiau vien šis faktas negali būti pagrindu spręsti, kad jis administracinėn atsakomybėn yra traukiamas nepagrįstai. Pažymėtina tai, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad jis konfliktą pradėjo filmuoti jau po to, kai jam žmona sudavė į lūpą, o prieš tai darė tik garso įrašą (žmonai ir dukrai nežinant), iš kurio taipogi matyti, kad jo konfliktas su žmona ir dukterimi prasidėjo dar iki to momento, kai jam neva buvo suduotas smūgis. Nepaisant to, kad M. S. žinojo apie daromą garso įrašą, jis ir pats, kaip minėta - konflikto sušvelninti nebandė, dėl visko kaltino žmoną, priekaištaudamas jai vaikų akivaizdoje, taip į šį konfliktą įtraukdamas ir vaikus bei, akivaizdu, tokiu būdu keldamas įtampą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant iš garso įrašo, D. S. elgesys šiame konflikte buvo pasyvesnis, ji apskritai stengėsi daugiau tylėti, pati pokalbio su sutuoktiniu nepradėdavo, o tik keliais žodžiais atsakydavo į jo išsakytas jai replikas, be kita ko paminėdama, kad M. S. visą dieną stengiasi išprovokuoti konfliktą. Tuo tarpu M. S. jau pasibaigus apsižodžiavimui, vėl pirmas pradėdavo pokalbį, pakeltu tonu reikšdamas žmonai pretenzijas ar apskritai siūlydamas pasitikrinti jai psichinę sveikatą ir tokiais savo veiksmais dar labiau eskalavo ir taip jau įtemptą padėtį šeimoje. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad ne tik fizinio, bet psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje yra draudžiamas ir laikytinas tėvų valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad toks M. S. elgesys, t.y. konfliktavimas su žmona vaikų akivaizdoje, sąmoningas vaikų įtraukimas į konfliktą, eskaluojant ir taip įtemptą padėtį tarp šeimos narių, šio konflikto akivaizdus filmavimas, sekiojant šeimos narius - žmoną ir dukrą su telefonu, nors jam ne kartą žodžiu ir veiksmais buvo duota suprasti, kad tai joms nepatinka, kito sutuoktinio menkinimas vaikų akivaizdoje, siūlant pasitikrinti sveikatą (turima omenyje psichinę) pas specialistus, nesudaro vaikams saugios ir sveikos aplinkos, kad jie galėtų harmoningai vystytis ir neapsaugo jų nuo žalingo socialinės aplinkos poveikio. Pažymėtina tai, kad abu tėvai privalo rūpintis vaikų auklėjimu bei sudaryti jiems tinkamas sąlygas augti, vystytis ir tobulėti, todėl abu tėvai privalo pasirinkti tokį savo tarpusavio konfliktų sprendimo būdą, kad jis netraumuotų vaikų psichikos ir nepažeistų jų interesų. Kaip jau buvo minėta, duotu atveju tai padaryta nebuvo, konfliktas vyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje, juos įtraukiant į konfliktą, šio konflikto nebuvo bandoma išvengti ar bent sušvelninti, todėl M. S. pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nes jis panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams bei neapsaugojo vaikų nuo neigiamo poveikio ir jų psichikos traumavimo.
Teismas nesutinka su skundo argumentu, kad skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje tik formaliai nurodyti M. S. padaryti veiksmai, smulkiau jų nedetalizuojant, tuo apribojant jam galimybes gintis nuo kaltinimo. Pažymėtina tai, kad skundžiamame nutarime yra nurodyta konkreti įvykusio konflikto data ir vieta, taip pat blanketinė teisės norma, kurios pažeidimu yra kaltinamas M. S.. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, jog M. S. buvo apribotos teisės į gynybą, nes nutarime minimu laikotarpiu konfliktas tarp jo ir žmonos, įtraukiant į jį savo nepilnamečius vaikus, buvo vienas ir dėl šio konflikto net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, o abu tėvai patraukti administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2020 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 12-ANR_N-1517-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti M. S. skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2020 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-1517-2020 palikti nepakeistą ir M. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.