Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. birželio 29 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 12-ANR_N-1590-2020 panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė R. P. 2020 m. kovo 19 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-54250-19 medžiagoje nutraukė ikiteisminį tyrimą: 1) dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui P. S. dalyje D. S. atžvilgiu, nesant jos veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, požymių; 2) dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei E. S. dalyje M. S. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių; 3) įpareigojo ikiteisminį tyrimą atlikusį pareigūną baudžiamosios bylos kopiją (nuorašą) perduoti įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti; 4) apie priimtą nutarimą informuoti suinteresuotus asmenis, išsiunčiant nutarimo nuorašą bei išaiškinant, kad nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Nutarimas įsiteisėjęs (b. l. 7-13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja S. R. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, 2020 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 12-ANR_N-1590-2020 (toliau – Nutarimas), kuriuo D. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, už tai, kad D. S. 2019 m. gruodžio 22 d., apie 15.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konfliktavo savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje su sutuoktiniu M. S. bei su pačiais nepilnamečiais vaikais, dėl ko abu nepilnamečiai vaikai buvo streso būsenoje. Tokiais veiksmais D. S. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams ir netinkamai atliko tėvų pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje (b. l. 6).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai sprendimas priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. Remiantis VTAPĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu vaiko teisė į sveikatą įgyvendinama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. VTAPĮ 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Atitinkamai VTAPĮ 25 straipsnio 1 dalis numato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Minėtas įstatymas įtvirtina vaiko teisę į saugią aplinką – vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų ar kitų asmenų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip asmenų elgesys priešingas vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė R. P. 2020 m. kovo 19 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, remiantis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio) principo įtaką teisinei jurisprudencijai, kartu, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrų teisės principų nuostatomis, konstatavo, kad tiek D. S., tiek M. S. veiksmai savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, atsižvelgiant į jų intensyvumą, mąstą bei konkrečias veiksmų kilimo priežastis, negali būti vertinami kaip nusikalstami. Sukelto skausmo intensyvumas ir stiprumas, taip pat sukelto skausmo pavojingumas konkretaus žmogaus sveikatai ar gyvybei yra baudžiamosios teisės taikymo kriterijai. Šiuo atveju P. S. ir E. S. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Pats P. S. teigia, kad jam tik truputi skaudėjo, o po to teigia, kad skaudėjo gal tris dienas. E. S. tvirtina, kad po smūgio buvo paraudimas, tačiau apžiūrėjęs specialistas nenustatė jokių sužalojimų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų tarp P. S., E. S. ir D. S. bei M. S. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Todėl šioje baudžiamojoje tyrimo byloje nukentėjusiųjų parodymai dėl sukelto fizinio skausmo gali būti ne visai tikslūs, nes net ir sąmoningai nukentėjusieji tokioje situacijoje dažnai būna linkę pervertinti jiems padarytą žalą. Todėl vadovaujantis vien nukentėjusiųjų parodymais, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, negalima pagrįstai teigti, kad D. S. ir M. S. sukėlė fizinį skausmą savo nepilnamečiams vaikams. Todėl ikiteisminis tyrimas dalyje dėl sukelto fizinio skausmo P. S. ir E. S. nutrauktinas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo požymių, o D. S. ir M. S. taikytinos ANK nuostatos ir jie trauktini administracinėn atsakomybėn.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad M. S. ir D. S. sukėlė konfliktą savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, patys konfliktavo ne tik tarpusavyje, bet ir su nepilnamečiais vaikais, dėl ko tiek P. S., tiek E. S. buvo streso būsenoje. Tai patvirtina patys nepilnamečiai bei apklausti liudytojai – vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai K. D. ir V. J.. CK 3.165 straipsnyje „Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys“ įtvirtinta nuostata: „Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu. Jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas“. Toks D. S. ir M. S. elgesys nesiderina su tėvų pareiga tinkamai auklėti savo vaikus, rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Todėl galima teigti, kad M. S. ir D. S. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Todėl spręstinas klausimas dėl M. S. ir D. S. atsakomybės pagal ANK 73 straipsnį. ANK 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais atvejais ir tvarka nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamojo byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami (b. l. 7-13).

Įgaliota Institucija, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, esant surinktų įrodymų pakankamumui, priėmė Nutarimą, kuriuo už ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą D. S. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis to paties prokurorės 2020 m. kovo 19 d. nutarimo pagrindu, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas ir M. S., šiuo metu jo skundas nagrinėjamas teisme.

Nors D. S. savo kaltę neigė, nurodė, kad siekė konflikto išvengti ir apsaugoti savo dukrą nuo tėvo psichologinio ir fizinio smurto, tačiau tokią jos versiją teismas laiko gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad šeimoje yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, vyksta skyrybų procesas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinė byla Nr. e2-20133-981/2020), į tėvų tarpusavio konfliktus įtraukiami vaikai, kurie konflikte palaiko skirtingas pozicijas, t. y. sūnus – tėvą, o dukra – motiną. Konflikto kilimo versijos pateikiamos skirtingai, tačiau visi patvirtino, kad šeimoje konfliktas buvo, kurio šeimoje atsakingi asmenys – tėvai, tinkamai išspręsti nesugebėjo. D. S. pateiktoje konflikto versijoje visą laiką akcentuojama pagalba dukrai, kurios interesai iškeliami aukščiau, nei kito vaiko, t. y. sūnaus. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad būtent fizinis smurtas vaikų atžvilgiu nepasitvirtino ir dėl to baudžiamoji byla buvo nutraukta tiek D. S., tiek M. S. atžvilgiu, tačiau toks D. S. elgesys, kai aukščiau iškeliami vieno vaiko interesai, pateisinant savo netinkamus veiksmus kito vaiko atžvilgiu, kaip išstūmimą iš kambario ir durų uždarymą, skaudžiai atsiliepia kito vaiko tiek emocinei, tiek ir psichinei gerovei. Todėl vaikų akivaizdoje vykstantis konfliktas tarp tėvų, t. y. tėvų netinkamas elgesys, traktuojamas kaip elgesys priešingas vaiko interesams.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. S. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje ji konfliktavo su savo vyru M. S., į konfliktą taip pat buvo įtraukti nepilnamečiai vaikai, dėl ko vaikai buvo streso būsenoje. Tokiais savo veiksmais D. S. neteisėtai trikdė savo nepilnamečiams vaikams naudotis savo teise į saugią aplinką, būtiną vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, sutrikdė jų emocinį ir dvasinį vystymąsi, nes vien tik tėvų konfliktas pakeltais balsais, nors ir be keiksmažodžių, tačiau kelią baimę vaikams, iškreipia vaikų suvokimą plėtojant nesmurtinio elgesio tarpasmeninius santykius.

Išnagrinėjus D. S. administracinio nusižengimo bylą ir skundą, nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, todėl, įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas daro išvadą, kad Institucijos skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, paskirta teisėtai, naikinti ją nėra pagrindo, todėl D. S. skundo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti D. S. skundo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. birželio 29 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 12-ANR_N-1590-2020 (ROIK: 20112932379) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.