- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-73-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. B.
- Pareiškėjas
- J. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-73-544/2019
teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00315-2018-0
2019 m. balandžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4509-940/2018 pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. B. dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. R. prašė atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, kuris buvo praleistas dėl svarbių priežasčių: po sūnaus netekties pablogėjusios jos sveikatos, išsilavinimo ir žinių stokos.
2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu dėl sūnaus M. R. nužudymo K. B. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme. Teismas jai priteisė 2 041 Lt (591,11 Eur) turtinei žalai ir 40 000 Lt (11 584,80 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui.
3. Nurodė, kad iš skolininko K. B. buvo išieškota tik 139,47 Eur. 2012 m. rugsėjo 28 d. antstolis surašė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, dėl vykdomojo dokumento grąžinimo bei išieškojimo negalimumo aktą. Po vykdomojo rašto grąžinimo ji keletą kartų kreipėsi į antstolį dėl tolesnio išieškojimo vykdymo, tačiau antstolis, nurodydamas, kad K. B. niekur nedirba, vykdomojo rašto nepriimdavo ir išieškojimo neatnaujindavo.
4. Nežinodama, kur daugiau kreiptis, kad apgintų savo pažeistas teises, 2018 m. sausio 3 d. ji kreipėsi su prašymu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri patarė kreiptis dėl teisinės pagalbos į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Tik iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojų sužinojo, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) yra nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdymui penkerių metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjai J. R. praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti, išduotam Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-2005 (Nr. 1NS-00082-349-2005-59), dėl 591,11 Eur (2 041 Lt) turtinės ir 11 584,80 Eur (40 000 Lt) neturtinės žalos išieškojimo iš K. B..
6. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-2005 (Nr. 1NS-00082-349-2005-59) dėl pareiškėjos J. R. sūnaus M. R. nužudymo, K. B. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme. J. R. iš K. B. buvo priteista 591,11 Eur (2 041 Lt) turtinei žalai ir 11 584,80 Eur (40 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendžio pagrindu 2006 m. gegužės 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas J. R. dėl priteistos žalos išieškojimo iš skolininko K. B.. Vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui L. J. ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0053/11/1211. 2012 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu antstolis, surašęs išieškojimo negalimumo aktą, užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma) grąžino išieškotojai J. R.. Antstolis pateikė duomenis, kad vykdant vykdomąjį dokumentą 2011 m. lapkričio 8 d. išieškojimas buvo nukreiptas į K. B. gaunamas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, kurių mokėjimas skolininkui buvo nutrauktas 2012 m. birželio 30 d. Vykdant išieškojimą išieškotojai buvo pervesta 139,47 Eur.
7. Pažymėjo, kad vykdomąjį dokumentą grąžinus J. R., naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti skaičiuotinas nuo dokumento grąžinimo išieškotojai dienos – 2012 m. rugsėjo 28 d. (CPK 607 straipsnio 3 dalis). Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 minėta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nagrinėjamu atveju taikytinas kreipimosi metu galiojančios teisės normos nustatytas penkerių metų senaties terminas, kurį pareiškėja yra praleidusi.
8. Teismas vertino, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, yra baigusi tik aštuonias klases, vykdomasis raštas buvo išduotas ir pateiktas vykdyti galiojant 10 metų senaties terminui, priteista suma yra 12 175,91 Eur, o išieškota – tik 139,47 Eur bei atsižvelgė į faktines aplinkybes, kad žala priteista nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl artimojo (sūnaus) netekties. Todėl sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atnaujinus praleistą terminą būtų pažeistas civilinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, teisingumo ar sąžiningumo principai, o pareiškėja tokiu savo elgesiu piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Taip pat pažymėjo, jog įstatymo nustatytas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra praleistas palyginus ne daug ir ne dėl pareiškėjos nepateisinamai pasyvaus, nesąžiningo procesinio elgesio, o dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, kurios įtakojo jos galimybes pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą per įstatymo nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju kelio užkirtimas išsiieškoti nurodytas skolas pareiškėjai sukeltų neproporcingai sunkias teisines pasekmes ir iš esmės prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo K. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimo netenkinti.
10. Nurodo, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, kuris pagrįstų, jog terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti pareiškėja praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Priešingai, pareiškėja turėjo visas priemones ir galimybes pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatytais terminais, tačiau pati buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Teismas nepagrįstai svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą laikė pareiškėjos amžių ir jos menką išsilavinimą. Nepakankamas teisinių žinių turėjimas negali būti vertinamas kaip svarbi termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastis.
11. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į termino praleidimo trukmę, bet ir į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju J. R. dėl išieškojimo su prašymu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kas aiškiai parodo, jog ji žinojo apie 5 metų senaties terminą. Tuo tarpu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja šališkai vertino byloje pateiktus įrodymus ir sprendimą priėmė vadovaudamasi vien tik pareiškėjos ir jos atstovo pateiktais argumentais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.
12. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus apie tai, kad jo sunki turtinė padėtis, kad jis negauna pajamų, turi sveikatos problemų, laisvės atėmimo vietoje neturi galimybės dirbti, o pareiškėja siekia bet kokiu būdu išsiieškoti priteistą žalą, žinodama, jog suinteresuotas asmuo už poros metų turėtų išeiti į laisvę neturėdamas nei gyvenamojo ploto, nei pajamų. Taigi, teismas realiai neįvertino apelianto finansinės padėties ir perspektyvų, susijusių su skolos išieškojimu.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pareiškėja J. R. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ji nesiėmė aktyvių veiksmų išieškoti priteistą žalą. Nurodyto antstolio patvarkymo neskundė, kadangi nebuvo tam teisinio pagrindo. Pats K. B. turėjo būti aktyvus ir privalėjo dėti visas pastangas, kad atlygintų padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
16. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjai atnaujintas praleistas terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
17. CPK 608 straipsnyje numatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi, vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos J. R. nurodytos priežastys – pasikeitęs teisinis reglamentavimas, pablogėjusi sveikata, teisnių žinių stoka pagrįstai pripažintos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą yra susijęs su sveikatos pablogėjimu ir yra byloje dėl žalos atlyginimo, kuriuos sąlygojo skolininko (apelianto) nusikalstami veiksmai, nužudžius pareiškėjos sūnų, taip pat tai, kad priteista yra 12 175,91 Eur, o išieškota – tik 139,47 Eur.
19. Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, kasacinėje praktikoje sprendžiama, kad, priešingai nei nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos, nustačiusios dešimties metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, redakcijos taikymo atveju, kai Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743) normos specialiai reglamentavo nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojančio CPK taikymo taisykles procesinėms situacijoms, atsiradusioms iki naujo CPK įsigaliojimo, šiuo atveju CPK 606 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480), įsigaliojusios nuo 2011 m. spalio 1 d., redakcijos, nustačiusios 5 metų, t. y. per pusę trumpesnį, terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, taikymui situacijoms, kai iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams vykdyti pateikimo terminas naujojo teisinio reglamentavimo įsigaliojimo dieną nepasibaigęs, įstatymų leidėjas specialiai nereglamentavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad CPK 606 straipsnio 2 dalis, nustatanti 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti be jokių išlygų taikoma ir iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams. Susiklosčiusi dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo procesinė situacija inter alia vertintina ir išieškotojo teisių, tiesiogiai kylančių iš Konstitucijos ir jos saugomų, apsaugos kontekste. Kasacinis teismas nurodė, jog Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016).
20. Pareiškėja J. R. 10 metų terminu apibrėžtas teises įgijo CPK pagrindu, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, nėra duomenų, kad teise piktnaudžiavo, todėl teisinio reguliavimo pataisomis, kuriomis per pusę sutrumpintas šių teisių įgyvendinimo terminas, jei iš išieškotojos būtų atimta teisė įgyvendinti teisėtai įgytas teises, būtų pažeisti jos teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atnaujino praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su skundžiamu sprendimu teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kiekvieną teismo argumentą savaip ir sau naudinga linkme interpretuojant, tačiau nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje susiklosčiusią faktine situaciją, pagrįstai vertino, kad tiek dėl savo amžiaus, tiek dėl menko išsilavinimo, teisinių žinių stokos pareiškėja ne iš karto galėjo suprasti termino pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą sutrumpinimo reikšmę jos teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad apeliantas akcentuoja tai, jog pareiškėja, gavusi antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, jo nustatytais terminais neskundė. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tuo metu tam nebuvo pagrindo, nes akte nurodytos aplinkybės atitiko tikrovę. Apeliantas skunde taip pat neginčija, kad tuo metu, kai antstolis priėmė aptariamą patvarkymą, jis neturėjo turto ir pajamų, iš kurių buvo galima vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą išieškotojos naudai.
22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apelianto sunki turtinė padėtis, pajamų, turto neturėjimas ar sveikatos pablogėjimas, negalėjimas dirbti laisvės atėmimo vietoje nepaneigia teismo sprendimo (nuosprendžio) privalomumo ir bendros jo vykdymo tvarkos bei skolininko pareigos sumokėti teismo priteistas sumas, taip bent iš dalies kompensuojant patirtą žalą nukentėjusiam asmeniui. Dėl tų pačių motyvų atmetami ir analogiški apeliacinio skundo argumentai.
23. Nėra pagrindo sutikti su apelianto tvirtinimu, jog pareiškėja šioje situacijoje neveikė taip operatyviai, kaip turėjo veikti. Priešingai, pareiškėjos kreipimasis į administracinių ginčų komisiją patvirtina, kad ji siekė aktyviai įgyvendinti savo teises, tačiau dėl žinių ir informacijos stokos buvo pasirinkusi netinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą. Kaip matyti, antrinė teisinė pagalba pareiškėjai suteikta 2018 m. sausio 24 d. sprendimu, pareiškimas pateiktas teismui – 2018 m. kovo 2 d. Nors penkerių metų senaties terminas baigėsi 2017 m. rugsėjo 27 d., tačiau jis praleistas nežymiai ir ne dėl pačios pareiškėjos nepateisinamai pasyvaus, nesąžiningo procesinio elgesio. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties termino taikymas nagrinėjamoje faktinėje situacijoje neproporcingai pažeistų pareiškėjos interesus, jos teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą.
24. Taigi, išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią ginčo situaciją, atsižvelgė į teisinių santykių prigimtį ir pobūdį, pareiškėjos delsimą kreiptis į teismą vertino visų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgė į termino taikymo pasekmes pareiškėjai ir pagrįstai nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis (CPK 608 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų atskirai nedetalizuoja, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo, be to, iš esmės dėl jų visų išsamiai ir pagrįstai jau yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas, kurio išvadoms pritariama.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.