Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolė J. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė (duomenys neskelbtini) Patvarkyme atsisakyti tenkinti skolininko skundą nurodo, kad antstolės J. B. kontorai pateikti vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomieji raštai Nr. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) (konfiskavimo bausmė 2640 Eur išieškojimas) ir (duomenys neskelbtini) (BK baudos 48 MGL 2400 Eur išieškojimas) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), iš skolininko V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis vykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Šiuo atveju baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Termino pradėti vykdyti V. R. atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą pabaiga buvo (duomenys neskelbtini). Vykdomieji raštai pateikti antstolei vykdymui nepraleidus nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) vykdymo senaties termino, todėl turi būti vykdomi ir toliau. Ta aplinkybė, kad baudžiamuoju įsakymu skirta bauda iki šiol neišieškota, neduoda pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas, kadangi įstatymas nenumato pradėto vykdyti nuosprendžio (teismo įsakymo) įvykdymo pabaigos termino.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, įgyvendindamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš byloje pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė vykdo šias vykdomąsias bylas: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas V. R., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; piniginis išieškojimas – 2640 Eur automobilio (duomenys neskelbtini) valts. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma; 2) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas V. R., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; piniginis išieškojimas – 2400 Eur bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) Vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotame baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo V. R. baudžiamąją bylą; teismas pripažino jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nusprendė iš V. R. valstybės naudai konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2640 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) Vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotame baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo V. R. baudžiamąją bylą; teismas pripažino jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas, kurio pagrindu išduoti minėti vykdomieji raštai, įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu prašo nutraukti vykdomąsias bylas (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), motyvuodamas pasibaigusiu įstatymo nustatytu išieškojimo senaties terminu (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kadangi antstolė per 5 metus neįvykdė išieškojimo šiose vykdomosiose bylose.

Teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu, vykdytini pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtoje grėsmės būklėje. Pagal CPK 606 straipsnį galima išskirti sutrumpintą ir bendrąjį vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą. Sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dėl grąžinimo į darbą, bendrasis penkerių metų senaties terminas taikomas visiems kitiems vykdomiesiems raštams, išduotiems pagal teismo sprendimus.

Vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalimi, vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko šio Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų.

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas pažeistas nebuvo. Teismo baudžiamasis įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Termino pradėti vykdyti V. R. atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą pabaiga buvo (duomenys neskelbtini). Vykdomieji raštai pateikti antstolei vykdymui nepraleidus baudžiamojo įsakymo vykdymo senaties termino. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) antstolės buvo priimtas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, (duomenys neskelbtini) priimtas Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sąskaitų, (duomenys neskelbtini) – patvarkymas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas, (duomenys neskelbtini) – Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, (duomenys neskelbtini) – patvarkymas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas, (duomenys neskelbtini) – Raginimas įvykdyti sprendimą. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, (duomenys neskelbtini) – Vykdymo išlaidų apskaičiavimą, (duomenys neskelbtini) – Raginimą įvykdyti sprendimą, taip pat antstolė atliko kitus vykdymo veiksmus: (duomenys neskelbtini) tikrino skolininko turimą turtą VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, pateikė užklausą apie skolininką LR Gyventojų registrui, LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui.

Pažymėtina, kad pagal BK 96 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Antstolė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą priėmė, taigi, teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo senaties termino eiga baigėsi pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti ir BK 96 straipsnyje nustatytas senaties terminas nebuvo suėjęs. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties esmę pagrindžia tai, kad praėjus ilgam laikui po nuosprendžio įsiteisėjimo ir nepradėjus jo vykdyti, bausmės vykdymas tampa netikslingas, nes praranda savo prevencinę reikšmę ir nebeatitinka bausmės paskirties (tikslų) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-09 nutartis baudžiamojoje byloje 1S-3-197/2019). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką dėl BK 96 straipsnio išaiškinimo, vertinama, kad BK 96 straipsnio 3 dalyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai yra skaičiuojami būtent tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis), toliau pradėjus vykdyti nuosprendį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai nebeskaičiuojami ir nuosprendžiu paskirta bausmė (taip pat ir bauda) privalo būti vykdoma iki kol bus visiškai įvykdyta (Vilniaus apygardos teismo 2024-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1869-340/2024).

Pareiškėjas apie baudos paskyrimą, konfiskuotą pinigų sumą žinojo, tačiau pareigos jų sumokėti nevykdė nei gera valia, nei pradėjus vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Teismas daro išvadą, kad pats pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, siekiant sumokėti minėtose vykdomosiose bylose išieškomas sumas (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, šiuo atveju dėl pareiškėjo, o ne dėl antstolės veiksmų, išieškojimas vykdomosiose bylose nėra baigtas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti argumentai nepatvirtina antstolės skundžiamų veiksmų neteisėtumo, antstolė per keletą metų neįvykdė išieškojimo dėl pareiškėjo veiksmų (pareiškėjas vengė sumokėti), o ne dėl antstolės neveikimo, be to, ta aplinkybė, kad baudžiamuoju įsakymu skirta bauda iki šiol neišieškota, nėra pagrindas nutraukti vykdomąsias bylas, kadangi įstatymas nenumato pradėto vykdyti nuosprendžio (teismo įsakymo) įvykdymo pabaigos termino, todėl pareiškėjo skundas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo senaties pagrindu atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės J. B. veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.