Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2024-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-773-1218/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-07-29
Bylos Nr.
II-773-1218/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00794-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavelas Kujalis
Pažeidėjas
A. Ž.
Kategorijos
  • 17.11.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-773-1218/2024Teisminio procesoNr. 4-68-3-00794-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.16.; 22.1.6.; 22.1.12; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. liepos 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis,sekretoriaujant Daliai Antanavičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą pateikusiam asmeniui A. Ž.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. (toliau – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedusio, turinčio du nepilnamečius vaikus, dirbančio UAB „D.“ (vadovas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6898-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24232002774, 2024 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7158-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK:24229971403 ir 2024 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7376-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24229971312 (toliau – ir Nutarimai) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Institucijos Nutarimais Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis būdamas UAB „D.“ vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos Saugos eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimus, per penkias darbo dienas nuo pranešimų apie administracinius nusižengimus gavimo, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį (asmenis), kurie administracinių nusižengimų padarymo metu (2022 m. gruodžio 6 d. 15.48 val., 2022 m. balandžio 5 d. 15.42 val. ir 2023 m. spalio 26 d. 9.19 val.) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Institucijos Nutarimais Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos – 550 Eur bauda (2024 m. kovo 12 d. nutarimas) ir dvi baudos po 500 Eur (2024 m. kovo 13 ir 14 d. nutarimai).

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos Nutarimais Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6898-2024, 2024 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7158-2024 ir 2024 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7376-2024 panaikinti. Skundą Pareiškėjas motyvavo tuo, kad:

2.1. Atsakydamas į Institucijos elektroninius pranešimus dėl KET pažeidimų nurodė baudas paskirti jam, nes po dviejų metų nuo pažeidimų negali nustatyti asmens, kuris vairavo įmonei priklausantį automobilį įvykio metu. Paprastai, pranešimai dėl KET pažeidimo siunčiami dienos ar kelių bėgyje su vairuotojo nuotrauka, o ne po dviejų metų. Pareiškėjas pažymi, kad nuobaudos yra skiriamos tam, kad sumažinti nusižengimų skaičių, o šiuo atveju pareigūnai turi akivaizdų tikslą pasipelnyti. Jam paskirtos baudos už tai, kad nenurodė asmens (asmenų), kurie vairavo jo valdomai įmonei priklausančią transporto priemonę, nors pranešimuose Institucijai aiškiai nurodė, kad dėl KET pažeidimų kaltu asmeniui būtų fiksuojamas jis.

Atsiliepimas

3. Nesutikdama su Pareiškėjo skundu Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma A. Ž. skundo netenkint ir palikti galioti Institucijos priimtus Nutarimus. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad:

3.1. Paklausimas pateikti duomenis dėl 2023 m. spalio 26 d. leistino greičio viršijimo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2023 m. lapkričio 2 d., t. y. praėjus tik 7 d. po nusižengimo padarymo; 2024 m. sausio 23 d. išsiųstas antras paklausimas. Paklausimas pateikti duomenis dėl 2022 m. gruodžio 6 d. greičio viršijimo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2023 m. gruodžio 7 d.; 2024 m. vasario 28 d. išsiųstas antras paklausimas. Paklausimas pateikti duomenis dėl 2022 m. balandžio 5 d. greičio viršijimo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2022 m. balandžio 6 d.; 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2023 m. vasario 28 d. išsiųsti dar du paklausimai. Visi paklausimai išsiųsti įmonės oficialiu el. (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo negauta.

3.2. Visi KET pažeidimai padaryti automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nusižengimo padarymo metu priklausė UAB „D.“. Oficialiame registre yra nurodyta, kad įmonės elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo elektriniu paštu buvo siunčiami paklausimai dėl asmens duomenų pateikimo, kuris vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET. Taip pat matyti, kad būtent iš šio elektroninio pašto Pareiškėjas siuntė laiškus į ketpazeidimai@policija.lt išreikšdamas savo nepasitenkinimą. Taip pat laiške, kaip oficialus rekvizitas nurodomas būtent šis el. paštas. Akivaizdu, kad įmonės vadovas naudojasi būtent šiuo el. paštu.

4. Teisiamajame posėdyje Pareiškėjas skundą palaikė ir nurodė, kad nedelsdamas reagavo ir atsiliepė į Institucijos pranešimus. Informavo, kad pažeidimai buvo padaryti prieš dvejus metus. Automobilis, kuriuo buvo padaryti KET pažeidimai galėjo vairuoti tiek jis pats, tiek bet kuris iš dviejų kolegų. Nurodyti asmenį, kuris pažeidimų metu vairavo automobilį galėtų tada, kai gautų greičio matuoklių padarytas nuotraukos. Kadangi Institucija minėtos nuotraukos nepateikė, paprašė pažeidėju užfiksuoti save. Kartais jam ir jo kolegoms tenka važiuoti ilgus atstumus, todėl pakeliui gali pasikeisti, o po dviejų metų prisiminti, kas konkrečiu laiku vairavo automobilį yra praktiškai neįmanoma. Nesupranta, kodėl Institucija negali pateikti nuotraukos, kurioje būtų galima atpažinti automobilį vairavusi asmenį. Jo vadovaujamos įmonės veikla yra susijusi su transportu, todėl neretai gauna pranešimų dėl KET pažeidimų iš kitų šalių su nuotraukomis, kuriuose aiškiai matyti asmenį, kuris vairavo automobilį. Jeigu pranešimas apie pažeidimą būtų siunčiamas po mėnesio ar dviejų, dar būtų galima nustatyti asmenį, vairavusį transporto priemonę. Elektroniniame laiške Institucijai paprašė pažeidėju nurodyti save, o Institucija vis vien parašė, kad neinformavo apie automobilį vairavusį asmenį. Pranešimus apie trys KET pažeidimus gavo tą pačią dieną, maždaug vienos valandos bėgyje. Pažeidimai padaryti dviejų metų periode, todėl apie juos turėjo būti informuota panašiu laiko intervalu. Pažeidimas fiksuojamas tikslu jį užkardyti, todėl nesupranta kaip jį būtų galima pasiekti nenustačius, kas tiksliai padarė pažeidimą. Pažeidimas nebūtinai yra piktybinis, galbūt kažkas buvo nepastebėta ar pasikeitė, todėl kokia prasmė pažeidėja bausti po dviejų metų – užkardyti reikia iš karto. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Nutarimai ir nuobaudos dėl neinformavimo turi būti panaikinti, o atsakyti jis turi tik už užfiksuotus KET pažeidimus (greičio viršijimus). Pareiškėjas taip pat nurodė, UAB „D.“ vadovauja nuo maždaug 2018 metų; maždaug tuo pačiu laiku pradėjo naudoti elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Šį elektroninė dėžutė yra įmonės, tačiau ją taip pat naudoja kaip įmonės direktorius. Visus gautus pranešimus mato telefone. Pirminių Institucijos pranešimų, kurie nurodomi atsiliepime į skundą, negavo. Pranešimus gavo tik 2024 m. sausio ar vasario mėnesiu. Neturi jokio motyvo neigti laiško gavimą ar nereaguoti, o kito laiško gavimą neginčyti. Pareiškėjo nuomone tai nėra tinkamas informavimo būdas. Neatmeta tikimybės, kad pranešimo galėjo negauti dėl tam tikrų techninio pobūdžio klaidų.

Atsiliepimas

5. Posėdyje Institucijos atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Institucija atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

Skundas netenkintinas

6. Įstatymų leidėjas ANK XXXVI skyriuje (639-643 straipsniai) reglamentuoja skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus. Pagal minėto skyriaus ANK 641 straipsnio nuostatą, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, be kita ko, turi patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagrįstu nutarimas laikomas tada, kai prieš priimant sprendimą išaiškintos visos reikšmingos nagrinėjamai situacijai faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-259-1072/2023).

7. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs administracinės bylos medžiagą (Institucijos Nutarimus, Pareiškėjo skundą, Institucijos atsiliepimą ir kitus byloje esančius duomenis) taip pat išklausęs Pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdyje, priėjo išvados, kad skundžiami Institucijos Nutarimai neatitinka aukščiau nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, todėl turi būti panaikinti. Teismo vertinimu, Institucija nesiėmė visų būtinų priemonių Pareiškėjui informuoti apie jo valdomai įmonei priklausančiu automobiliu padarytus KET pažeidimus ir tokiu būdu pažeidė ANK 567 ir 573 straipsnių nuostatas ir jų taikymo praktiką. Dėl šios priežasties Pareiškėjas nežinojo apie pirminius Institucijos išsiųstus pranešimus ir SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų neįvykdė be kaltės.

8. Įstatymų leidėjas ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 431 straipsnio 1 dalies dispozicija yra priskirtina blanketinių dispozicijų grupei, nes konkrečiai neapibrėžia veiksmų už kuriuos asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tokiais atvejais neišvengiamai tenka remtis kitų įstatymų ir (ar) teisės aktų nuostatomis – nagrinėjamoje byloje aktualiu yra SEAKĮ, kurio 20 straipsnio 4 dalis įpareigoja juridinių asmenų vadovus ar kitus atsakingus asmenis pateikti ANK nustatytus duomenis apie asmenis, kurie nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę. ANK 431 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuojantį veikos požymį – administracinio nusižengimo pakartotinumas – kurį nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikoma griežtesnė sankcija.

9. ANK 611 straipsnio 2 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui esant juridiniam asmeniui, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per 5 (penkias) darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pateikti duomenis apie asmenį. Pažymėtina, kad esminę reikšmę turinti aplinkybė šios kategorijos bylose – tinkamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens informavimas apie padarytą administracinį nusižengimą ir pranešimo apie duomenų pateikimą išsiuntimas.

10. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas neginčijo to, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jo valdomai įmonei UAB „D.“ ir sutiko su Institucijos užfiksuotais KET pažeidimais, t. y., leistino greičio viršijimas 2022 m. gruodžio 6 d. 15.48 val., 2022 m. balandžio 5 d. 15.42 val. ir 2023 m. spalio 26 d. 9.19 val. Išvardintus KET pažeidimus, be kita ko, patvirtina Institucijos pateikta bylos medžiaga (b. l. 28, 38, 50). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „D.“ elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini) naudojamas nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 39). Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad tai yra įmonės elektroninio pašto dėžutė, tačiau ją naudoja ir kaip įmonės vadovas (turi tiesioginę prieigą). Kartu Pareiškėjas paaiškino, kad Institucijos pranešimus gavo tik 2024 metų pradžioje, t. y. 2024 m. sausio 22 d. protokolus (b. l. 24, 36, 46), ir tada nedelsdamas prisiėmė atsakomybę už padarytus KET pažeidimus, nes po dviejų metų nuo nusižengimų padarymo negalėjo nustatyti tuo metu faktiškai vairavusio asmens. Kitų anksčiau siųstų pranešimų iš Institucijos negavo. Institucijos atsiliepime, argumentuojant Pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuotų ANK 431 straipsnio pažeidimų, pažymima, kad paklausimai dėl duomenų pateikimo UAB „D.“ ir jos vadovui buvo išsiųsti neužilgo po administracinių nusižengimų padarymo. Po kurio laiko, Institucija išsiuntė pakartotinius paklausimus, bet jokių duomenų dėl KET pažeidimus įvykdžiusio asmens (asmenų) negavo. Institucijos pateikti Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad pranešimai buvo išsiųsti atsiliepime nurodytomis dienomis.

11. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl Institucijos pranešimų, kurie buvo išsiųsti į (duomenys neskelbtini) pašto dėžutę, gali iškilti pagrįstų abejonių dėl Pareiškėjo skundo motyvų ir paaiškinimų teismo posėdyje tikrumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visi pranešimai buvo siunčiami analogišku būdu, tačiau pagal Pareiškėjo paaiškinimus įmonė gavo tik tuos, kurie jam buvo išsiųsti 2024 metų pradžioje. Teisme, Pareiškėjas nurodė, kad neturi jokios motyvacijos ignoruoti pirmiau gautų pranešimų, o vėliau, jau praleidus įstatymo nustatytą penkių dienų terminą, nurodyti save KET pažeidimus įvykdžiusiu asmeniu. Kadangi jo valdomos įmonės veikla yra susijusiu su ekspedijavimu, prieš tai yra gavęs panašių paklausimų, todėl pateikdavo institucijų prašomus duomenis.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad pagal ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatą administracinį nusižengimą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija šaukimus ir kitus procesinius dokumentus gali siųsti alternatyviais būdais: a) per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo sistemą, b) elektroniniu paštu (jeigu asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti), c) registruotąja pašto siunta, d) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kai kuriuose teismų nutartyse, aiškinant ANK 573 straipsnio nuostatų taikymą, yra nurodoma, kad „įstatyme nėra įtvirtinta pareiga procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti visais įstatyme numatytais alternatyviais būdais“ (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-123-935/2024, AN2-213-1058/2024). Sunku nesutikti su šias apygardos teismo išaiškinimais, tačiau teismo vertinimu, esant abejonėms dėl to, ar išsiųstas pranešimas tikrai buvo gautas ir peržiūrėtas, būtina panaudoti bent jau kelis ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus dokumentų įteikimo būdus. Teismo manymu, tokia praktika atitiktų ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri įpareigoja įgaliotas institucijas ir pareigūnus, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

13. Naujausiose aktualiu klausimu priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti vien tik formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024). Asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turi įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024). Atsižvelgiant į šią teismų praktiką, konstatuojama, kad Institucija neįsitikino, kad reikalavimas pateikti duomenis dėl KET pažeidimų pasiekė Pareiškėją, todėl pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies ir 573 straipsnio 1 dalies nuostatas.

14. Teisės doktrinoje atvejis, kai asmuo sukelia įstatyme nurodytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir/ar kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas kaip kazusas. Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje įvykis vertintinas kaip teisinis kazusas, esant pažeidimo objektyviems požymiams, bet nesant subjektyviajam požymiui – kaltei. Įvertinęs ir išnagrinėjęs visą surinktą informaciją teismas mano, kad byloje yra pagrįstas pagrindas teigti, kad Pareiškėjas nežinojo apie automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytus KET pažeidimus ir jam išsiųstus Institucijos elektroninius pranešimus dėl duomenų pateikimo apie asmenį pažeidimo metu vairavusi įmonei priklausančią transporto priemonę, todėl SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų neįvykdė be kaltės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. Ž. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6898-2024, 2024 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7158-2024 ir 2024 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7376-2024 panaikinti ir administracinio nusižengimo teisena nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavelas Kujalis