Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. 2018-12-26, apie 05.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo savo vardu registruotą, (duomenys neskelbtini) priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį "Audi A6", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 50/2019(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 str. tvarka ištirti, įrodymai:

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Laidavimo skyrimo motyvai

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gai­lisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo at­sa­komybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas (b. l. 123), už nusižengimą, padarytą iki nusikalstamos veikos, buvo baustas su administraciniu nurodymu už nedidelį greičio viršijimą, bauda sumokėta, todėl galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b. l. 124-125), dirba, seniūno charakterizuojamas labai gerai (b. l . 133), savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo tėvas A. P. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamojo tėvas (b. l . 121), jis nėra teistas (b. l. 159), nėra baustas administracine tvarka (b. l. 160), seniūnės charakterizuojamas labai gerai (b. l. 158), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 157). Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad A. P. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoju, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą, kuris yra artimiausias žmogus kaltinamajam, kuris pats niekada nebuvo teistas ar baustas ir įstatymų nepažeidinėja, todėl jis yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą savo darbovietei kaltinamasis atlygino, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Į vertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus valstybės BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam, atsižvelgiant į nustatytą jo girtumo laipsnį, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vienerių metų ir šešių mėnesių terminui.

Įvertinus tai, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) girtumo laipsnis, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur (ANK 422 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus daugiau nei 1.5 promilės negali būti švelnesnė finansine prasme net ir neskiriant kriminalinės bausmės, nes tai neatitiktų teisingumo principo kai už sunkesnį ir pavojingesnį teisės pažeidimą asmuo būtų nubaudžiamas švelniau nei už lengvesnį. Todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minėta minimali administracinė bauda, tačiau artimesnis minimaliam dydžiui, nes kaltinamasis minimalų atlygį, o didelė įmoka iš esmės reikštų tą pačią sankcijoje numatytą finansinę bausmę, nuo kurios kaltinamasis atleidžiamas (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką pada­rė naudodamasis automobiliu, kuris yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemo­nė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, o automobilis, kurį jis vairavo, jam nepriklauso ir jis bus grąžintas UAB „mogo.LT“, nes jis kaltinamojo buvo lizinguojamas, ir jis turėjo tik teisę valdyti automobilį. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad automobilio ar jo vertės konfiskavimas, nėra būtinas norint užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018) kaltinamajam šioje byloje neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, pa­nai­kin­tinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas perduotinas valstybės įmonei “Regitra”.

Automobilis "Audi A6", valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), saugomas Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK, adresu Lazdijai, Lazdijos g. 5 (b. l. 30, 62-63), grąžintinas (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį tėvo A. P. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

- uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 28 d;

- paskirti 20 MGL (dvidešimties minimalių gyvenimo lygių) dydžio įmoką, kuri sudaro 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų), į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB banke, ir banko kvitą pateikti Alytaus apy­linkės teismo Lazdijų rūmų raštinei.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikin­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. vairuotojo pažymėjimą išduotą Didžiojoje Britanijoje DVLA 2014-07-09 – 20121-11-21, (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės įmonei „Regitra“ po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Automobilį "Audi A6", valst Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK, adresu Lazdijai, Lazdijos g. 5, perduoti(duomenys neskelbtini).

Išaiškinti R. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. P. ir laiduotojui A. P. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.