- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-305-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02477-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- A. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-32442-986/2018 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S., prašydama: 1) pripažinti 2014 m. gegužės 28 d. atsakovui priklausančio 8.0300 ha dydžio (iš jų žemės ūkio naudmenų dydis 7,9100) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), terminuotos nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 21 610,32, Eur dydžio nuostolius; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė ieškovei E. G. septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas argumentais, jog atsakovas, pažeisdamas įstatymus, vienašališkai nutraukdamas terminuotą žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, atliko neteisėtus veiksmus, todėl privalo atlyginti ieškovei nuostolius, t. y. negautas ieškovės pajamas už likusį nuomos sutarties terminą (6 metų laikotarpį). Teismas pažymėjo, kad tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas. Ieškovė negautas pajamas grindžia jos dirbamos žemės plotais, todėl ji privalo ieškinyje konkrečiai nurodyti aplinkybes dėl dirbamos žemės sklypų plotų kiekvienais metais (nurodyti konkrečius žemės plotus, juos aiškiai identifikuoti, taip pat nurodyti, kuriais metais jie buvo dirbti) ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Jei dalis reikalaujamų įrodymų jau buvo pateikta su pradiniu ieškiniu, ieškinyje būtina nurodyti tik pateiktų įrodymų ryšį su ieškinio pagrindu (faktinėmis aplinkybėmis), t. y. juos susieti.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė visų sąskaitų faktūrų ir duomenų apie jai išmokėtas valstybės išmokas/paramą už būtent ieškinyje minimus dirbamos žemės plotus.
5. Ieškovė pareiškė du reikalavimus: vieną dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kitą – dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Teismo vertinimu, už pareikštus reikalavimus ieškovė turėjo sumokėti 561 Eur žyminį mokestį (75 Eur + 486 Eur), tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad ieškovė ieškinį apmokėjo tik 487 Eur žyminiu mokesčiu. Teismas nurodė, kad ieškovė turi sumokėti trūkstamą 74 Eur žyminio mokesčio sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė E. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Apeliantės nuomone, teismas šiuo atveju iš anksto reikalauja pateikti įrodymus, kurie gali būti pateikiami proceso metu.
6.2. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai jau susidarė išankstinę nuomonę dėl ginčo, kas reiškia, kad yra pažeidžiamas nešališkumo procese principas.
6.3. CPK įtvirtintas žyminio mokesčio dydžio sumokėjimas priklauso nuo procesiniais dokumentais keliamų reikalavimų, tačiau ne kiekvienas procesiniame dokumente keliamas reikalavimas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Apmokestinami žyminiu mokesčiu tik savarankiški reikalavimai (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). Ieškovė pareiškė du reikalavimus – pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti nuostolius. Akivaizdu, kad šie reikalavimai yra neatsiejami, kadangi netenkinus reikalavimo pripažinti sutartį neteisėtai nutraukta, kitas reikalavimas (priteisti nuostolius) negali būti tenkinamas. Todėl reikalavimas pripažinti sutartį neteisėtai nutraukta yra išvestinis ir žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme nuo kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taip pat nuo valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017).
10. Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog ieškovė, kaip ūkininkė, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame ir ieškovei išnuomotame žemės sklype vykdė ūkinę veiklą. 2017 m. gruodžio 3 d. atsakovas atsiuntė ieškovei pranešimą, kad nuo 2018 m. kovo 3 d. vienašališkai nutraukia terminuotą žemės nuomos sutartį, kadangi ieškovė iš esmės ją pažeidė (subnuomojo žemę trečiajam asmeniui be atsakovo žinios ir sutikimo). Ieškovė nurodo, jog ji niekada ginčo žemės niekam nesubnuomojo, jokių rašytinių ar žodinių sutarčių su jokiais trečiaisiais asmenimis nesudarinėjo. Iš nuomojamos žemės ji gaudavo pajamas už realizuotą žemės ūkio produkciją, išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už pasėlius, pirkdavo trąšas ir sėklas. Anot ieškovės, šias aplinkybes patvirtina jos banko sąskaitų išrašai už 2014–2017 metus, kuriuos ji pridėjo prie ieškinio, taip pat sąskaitos faktūros už realizuotą produkciją, sėklų ir trąšų pirkimą. Ieškinyje nurodoma, kad dėl didelės apimties pridedama tik dalis dokumentų kopijų, o teismui ar atsakovui pareikalavus – posėdyje bus pateiktos visos kopijos. Nuostolius (negautas pajamas) ieškovė skaičiuoja nuo 2014–2017 metais iš 1 ha žemės gautų pajamų vidurkio, pateikdama savo skaičiavimus lentelėje.
12. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškinio lentelėje nurodyti duomenys neatitinka ieškinio priedų. Kadangi ieškovė negautas pajamas grindžia jos dirbamos žemės plotais, ji privalo ieškinyje konkrečiai nurodyti aplinkybes dėl dirbamos žemės sklypų plotų kiekvienais metais (nurodyti konkrečius žemės plotus, juos aiškiai identifikuojant, taip pat nurodyti, kuriais metais jie buvo dirbti) ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Jei dalis reikalaujamų įrodymų jau buvo pateikta su pradiniu ieškiniu, ieškinyje būtina nurodyti pateiktų įrodymų ryšį su ieškinio pagrindu (faktinėmis aplinkybėmis), t. y. juos susieti. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė pateikė ne visas sąskaitas faktūras ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių valstybės mokamų išmokų/paramos dydį. Banko sąskaitų išrašuose nurodomi sąskaitų numeriai, kuro išlaidos, žemės mokesčiai, išlaidos už chemines medžiagas (trąšas, chemikalus ir kt.) ir pan., tačiau nepateikta įrodymų, kad patirtos išlaidos buvo panaudotos jos dirbamiems žemės plotams ar mokesčiams už juos sumokėti.
13. Apeliantės vertinimu, įrodymų (ne)pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
14. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė ir reikalavimo pagrindas bei ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
15. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio ir jo priedų turinį, sprendžia, kad pagal šiuos dokumentus galima pakankamai tiksliai apibrėžti ieškinio pagrindą, dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas.
17. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 str. 1 d.). Sutiktina su teismo išvada, kad įrodymų pateikimas negali būti „duozuojamas“ ar sąmoningai paliekamas vėlesnėms proceso stadijoms, tačiau pastebėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismui savarankiškai nustatyti šias aplinkybes ir konkrečius įrodymus, kuriuos šalis turi, bet jų neteikia teismui, praktiškai neįmanoma.
18. Be to, materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos nagrinėjant bylą iš esmės, todėl įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą. Ieškovės nuomone, ji pateikė ginčui spręsti reikalingus įrodymus, t. y. tinkamai įgyvendino CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, todėl bandymas riboti jos teisę (sampratą) dėl pateiktų įrodymų (ne)pakankamumo negali būti taikomas vadovaujantis jau aptartais šios nutarties 14-17 punktais ir CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu.
19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nepagrįstai įpareigojo ieškovę teikti teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl ši skundžiamos teismo nutarties dalis yra nepagrįsta.
20. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas susidarė išankstinę nuomonę dėl ginčo, o tai iš esmės pažeidžia teismo nešališkumo principą. Atkreiptinas dėmesys, kad šalis, mananti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas, turi teisę pareikšti jam nušalinimą (CPK 42 str.). Duomenų, jog šia teise apeliantė pasinaudojo, byloje nėra. Be to, apeliantės argumentai dėl teisėjo šališkumo iš esmės grindžiami prielaidomis, bet ne konkrečiais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus.
21. Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiama teismo nutarties dalimi, įpareigojančia ją sumokėti už neturtinio pobūdžio reikalavimą (dėl nuomos sutarties nutraukimo) 75 Eur žyminį mokestį. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad pati apeliantė pripažįsta, jog yra pareiškusi du reikalavimus: pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu (1) ir priteisti nuostolius (2). Tačiau, jos vertinimu, šie reikalavimai yra neatsiejamai susiję, kadangi netenkinus reikalavimo pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu negali būti tenkinamas ir antrasis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Todėl pirmasis reikalavimas kaip išvestinis žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
23. Byloje nėra ginčo, kad ieškinyje yra pareikšti du savarankiški reikalavimai, iš kurių vienas yra neturtinio pobūdžio (dėl sutarties nutraukimo), kitas (dėl nuostolių atlyginimo) – turtinio pobūdžio. Jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, už ieškinį mokėtinas žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. ieškinio sumą nustatant pagal bendrą visų ieškovo bendrai pateiktų ieškinio reikalavimų sumą. Minėta teisės norma nereglamentuoja nei „pagrindinių“, nei „išvestinių“ reikalavimų apibrėžties ir apmokėjimo žyminiu mokesčių ypatumų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kiekvienas iš ieškinio reikalavimų yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu atskirai, o ieškinio suma nustatoma pagal bendrą pareikštų reikalavimų sumą.
24. Žyminio mokesčio dydį reglamentuoja CPK 80 straipsnio nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuojant žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dydį, taikoma ne CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto (skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodytas 5 punktas), kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, bet CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto teisės norma, kurioje nustatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokėtinas žyminis mokestis yra du šimtai eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012).
25. Taigi, už pareikštą reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kai ieškinys pateiktas elektroninės formos, mokėtinas 150 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 7 d.), o už reikalavimą dėl 21 610,32 Eur nuostolių atlyginimo mokėtinas 486 Eur dydžio žyminis mokestis, iš viso – 636 Eur. Ieškovė, paduodama ieškinį, sumokėjo 487 Eur žyminį mokestį, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė sumokėjo per mažą žyminį mokestį.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrinant tai, kas nurodyta, ir vadovaudamasis šios nutarties 19 ir 24-25 punktų nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas pašalina iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus dėl ieškinio trūkumų, susijusių su papildomų įrodymų pateikimu, ir palieka iš esmės nepakeistą teismo nutarties dalį dėl mokėtino žyminio mokesčio už du savarankiškus ieškinio reikalavimus, t. y. teismo procesinį sprendimą (nutartį) dėl ieškinio trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia tikslingu nustatyti naują 7 dienų terminą nuo šios nutartie priėmimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Nustatyti naują 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties priėmimo dienos, ieškovės E. G. ieškinio trūkumams (trūkstamo žyminio mokesčio sumokėjimui) pašalinti.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.