Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. patikslintą ieškinį atsakovui M. N. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, kompensacijos už suteiktą išlaikymą priteisimą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. N., ir atsakovo M. N. patikslintą priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-12 sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio M. N. išlaikymui po 350,00 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2020-02-26 iki jo pilnametystės, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

2. Priteisti ieškovei iš atsakovo 480,00 Eur kompensaciją už ieškovės suteiktą didesnį išlaikymą D. N. laikotarpiu nuo 2020-02-26 iki 2020-05-15;

Su vaikais gyvena pas mamą jos name, moka už namo dalies išlaikymą. Kadangi su vaikais gyvena Klaipėdos rajone, vaikams būtinos išlaidos kurui arba viešajam transportui, kad susisiekti su Klaipėdoje esančiomis ugdymo, gydymo, laisvalaikio įstaigomis. Dukra D., kuriai 2020-05-15 suėjo 18 metų, po 2017 metų pradėjo mokytis Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kurioje mokymosi lygis buvo aukštesnis, todėl patyrė papildomų išlaidų korepetitoriams, mokymosi literatūrai, šimtadieniui, išleistuvėms, privalomiems kultūriniams renginiams. Dukra laiko egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti. 2016 metų pabaigoje D. patyrė traumą, plyšo čiurnos raiščiai. Dėl kojos traumos iškrypo stuburas, atsirado nuolatinis didelis nugaros skausmas. Siekiant palengvinti nugaros skausmus, gerinti laikyseną ir tvirtinti raumenis, 2019 metais D. pradėjo lan­kyti asmenines kineziterapijos treniruotes ir užsiiminėti sporto klube. Be to dukra turi problemų su skrandžiu (tyrimų metu rastos skrandžio žaizdelės), jai privalu sveika ir subalansuota mityba. Taip pat dukra lankysis pas okulistą, nes atsirado poreikis nešioti akinius. Dukra dėl brendimo susidūrė su odos problemomis, todėl reikalingos reguliarios kosmetologės paslaugos (veido valymas), specialios kosmetinės priemonės odos priežiūrai. Sūnus M. pradėjo mokytis Klaipėdos Vydūno gimnazijoje, muzikos klasėje. Pamokos trunka iki pavakarės, todėl perkami talonai maistui - 45,00 Eur per mėnesį, ir duodama po keletą eurų pavakariams. M. turi polinkį menui, kultūrai, papildomai lanko savo mokykloje meninio ugdymo programą - dainuoja chore, šoka, vaidina, visa papildomo ugdymo programa kainuoja 30,00 Eur per mėnesį, taip pat kainuoja apranga chorui, šokiams - 5,00 Eur per mėnesį, priemonės darbeliams 3,00 Eur per mėnesį. Spektaklių bilietai ir kelionės išlaidos apie 8,00 Eur per mėnesį. Sūnus lanko futbolą, papildomai reikia mokėti už aprangą - 30,00 Eur, sportinę įrangą, sporto inventorių, kuris naudojamas ir namuose, už dalyvavimą varžybose - 15,00 Eur per mėnesį, bei apie 10,00 Eur kai­nuoja kelionės Lietuvoje, ir apie 30,00 Eur kelionės į užsienį. M. lanko baseiną - 12,00 Eur per mėnesį. M. reikia lėšų draugų gimta­dieniams, knygoms, stalo žaidimams ir pan. Be to, M. turi odos problemų, ir jam reikalingos išlaidos veido priežiūros priemonėms. Šiai dienai ieškovės pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kuris yra apie 1680,00 Eur per mėnesį, jokio turto neturi. Tuo tarpu atsakovas turi nekilnojamojo turto.

Iki pat pilnametystės dukra D. gyveno su ieškove, didesnio išlaikymo atsakovas neteikė, todėl visą reikalingą išlaikymą suteikė ieškovė. Tinkamai įvykdžius dukros išlaikymo prievolę už laikotarpį nuo 2020-02-06 iki 2020-05-15 už save ir už atsakovą, įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl dukrai suteikto didesnio išlaikymo priteisimo. Atsakovo teiktas mėnesinis išlaikymas būdavo 170,00 Eur, o D. buvo reikalinga 350,00 Eur per mėnesį, todėl už atsakovą kas mėnesį suteikdavo dukrai 180,00 Eur skirtumą. Skaičiuojant per 1 mėnesio dieną gaunasi 6,00 Eur. Per laikotarpį nuo 2020-02-26 iki 2020-05-15 yra 80 dienų, kas sudaro 480,00 Eur, todėl prašos šią sumą priteisti iš atsakovo.

1. Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-12 sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2YT-1796-729/2017, dalį dėl nepilnamečio sūnaus M. N., gyvenamosios vietos ir nustatyti M. N. gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su tėvu M. N.;

2. Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-12 sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2YT-1796-729/2017, dalį dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiam sūnui M. N. ir priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam M. N. po 235 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą M. N.. Pervesti išmokas į atsakovo nurodytą banko sąskaitą;

4. Netenkinus 1-ojo punkto reikalavimo, nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. N. sekančiai:

4.1. Tėvas M. N., bendrauja su sūnumi M. N. du kartus savaitėje, t. y. antradienį ir ketvirtadienį, 16 val. pasiimdamas sūnų iš jo buvimo vietos (tai gali būti ir ugdymo ar mokymosi įstaiga) atitinkamai pagal įstaigose nustatytą dienotvarkę ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

4.2. Tėvas M. N., turi teisę bendrauti su sūnumi M. N. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais 18 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 18 val.;

4.3. Tėvas M. N. turi teisę kiekvienais poriniais metais su sūnumi M. N. praleisti Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 20 val., o kiekvienais neporiniais metais tėvas M. N. turi teisę su sūnumi sutikti Naujuosius metus, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki kitos dienos 20 val., ir Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventės dieną 10 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val.

4.4. Tėvas M. N., turi teisę bendrauti su sūnumi M. N. pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val., jei tą sekmadienį sūnus praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką;

4.5. Sūnus M. N. gimtadienį vienais metais (poriniais), švenčia su motina, kitais metais (neporiniais) su tėvu M. N.. Tėvas M. N. gimtadienio dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pagal jo mokymosi/ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 17 val., ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą dieną sūnus praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką;

4.6. Tėvas M. N. kiekvienais metais turi teisę praleisti su sūnumi M. N. ne mažiau kaip pusę sūnui suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais - antrąją atostogų laiko dalį. Atostogų metu pagal iš anksto suderintą grafiką su mama R. Č., tėvas pasiima sūnų pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val. ryto ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą atostogų dieną iki 18 val.;

4.7. Tėvas M. N. bendrauja su sūnumi M. N. savo kasmetinių atostogų metu, kai tėvo atostogos sutampa su nepilnamečio sūnaus vasaros atostogomis, vieną kartą metuose - ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų, apie atostogų grafiką informavus mamą, R. Č. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvo kasmetinių atostogų metu M. N. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val. ryto ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą (keturioliktąją kalendorinę) atostogų dieną iki 18 val.;

4.8. Nepilnamečio vaiko tėvai susitaria, kad dėl objektyvių priežasčių (sūnui susirgus, užsitęsus renginiams ugdymo įstaigoje ar mokykloje ir kitų nenumatytų aplinkybių) bendravimas su sūnumi atšaukiamas, nepilnamečio motinai informavus tėvą M. N. telefonu, SMS žinute ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, iki bendravimo pradžios likus 2 valandoms.

4.9. Nepilnamečio vaiko tėvai, atsižvelgdami į sūnaus interesus, įsipareigoja netrukdyti su sūnumi bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai sūnus praleidžia laiką pas vieną iš tėvų;

4.10. R. Č. informuoja tėvą M. N. apie pasikeitusią nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, jeigu ji nesutampa su motinos gyvenamąja vieta.

5. Priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog nepilnametis sūnus išreiškė norą gyventi su tėvu. Iš bendravimo su sūnumi suprato, jog jo ryšys su motina yra akivaizdžiai susilpnėjęs, sūnus nesijaučia užtikrintai, nejaučia reikiamo palaikymo ir šilumos iš motinos. Visa tai gali turėti neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, galiausiai neigiamai atliepti tolesniam sūnaus psichologiniam ir asmenybės formavimuisi. Nurodo, jog dirba, gauna pastovias pajamas, turi nuosavą būstą, todėl turi visas galimybes tinkamai pasirūpinti sūnumi, užtikrinant tiek kasdienius jo poreikius, tiek ir teisę į saugią aplinką. Netrukdys ieškovei bendrauti su sūnumi, todėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas ieškovei bendrauti su sūnumi yra netikslingas.

Ieškovė pateikė atsiliepimus į priešieškinį, patikslintą priešieškinį, kuriuose nurodė, jog vaiko noras bendrauti su tėvu nėra tapatus norui nuolat su tėvu gyventi. Sūnui nėra jokių kliūčių bendrauti su tėvu, kiek abu nori ir gali. Tokio amžiaus vaikas yra per mažas, kad galėtų adekvačiai ir objektyviai įvertinti persikraustymo pas tėvą ypatumus, nuolatinį gyvenimą kitoje vietoje, kitoje aplinkoje, kitokį režimą ir pati. Vaikas jau yra pripratęs prie savo gyvenamosios aplinkos, kartu gyvenančių asmenų (su atsakove gyvena jos mama bei sesuo, ir abi šalių dukros J. ir D.). Šie asmenys yra vaiko šeima, kuri esant poreikiui padeda vaikui ir gali juo pasirūpinti. Nuo 2017 metų birželio niekada nebuvo jokių trukdymų atsakovui laisvai bendrauti su vaikais, tačiau atsakovo noro nebuvo. Atsakovo siūlomas bendravimo tvarkoje nurodomas sūnaus paėmimo laikas nuo 16 val. negalėtų būti įgyvendinamas, nes M. niekada neatsilaisvina 16.00 val. Anksčiausiai jo ugdymo procesas baigiasi 16.35 val., po ko berniukas susiruošia ir iškart vyksta į futbolo treniruotę, kurios vyksta kiekvieną darbo dieną nuo 17.30. iki 19.00 val.. Penktadieniais treniruotės tęsiasi nuo 16.30 iki 18.00 val. Taigi, bendravimas anksčiausiai galėtų prasidėti 16.30. ar net 17.00 val. Atsakovas dirba pamaininiu darbo grafiku. Nesutinka, jog turėtų informuoti atsakovą apie bet kokias nenumatytas aplinkybes (užsitęsusį renginį, ugdymo procesą, sūnui susirgus ir kt.) iki bendravimo pradžios likus 2 valandoms. Su kitais bendravimo tvarkos punktais iš esmės sutinka.

Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadas, kuriose nurodė, jog šiuo metu atsakovo teikiamas vaikams išlaikymas yra nepakankamas vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka su M. atitinka vaiko interesus ir galėtų būti įgyvendinta. Nepilnamečio vaiko M. gyvenamosios vietos pakeitimas nėra tikslingas, berniukas nori gyventi su mama ir bendrauti su tėvu. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktas išvadas. Papildomai nurodė, jog tėvai negeba taikiai spręsti problemų, šalių sūnus M. įtraukiamas į jų konfliktus, M. nori dažnai bendrauti su tėvu, vaikas abu tėvus myli. Gyvenamosios vietos pakeitimas nėra tikslingas, berniukas patenkintas savo buities sąlygomis pas mamą, vaiko gyvenamoji aplinka yra jam saugi. Ieškovė tinkamai vykdo savo pareigas, ieškovė ir šalių sūnus lankėsi pas psichologą. Nepastebėjo, jog berniukas būtų perkrautas užklasine veikla.

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai, o priešieškinio reikalavimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo atmesti, sutiko, jog būtų nustatyta atsakovo siūloma bendravimo tvarka su M.. Ieškovė papildomai paaiškino, jog ne kartą raštu ir žodžiu prašė atsakovo, jog skirtų didesnį išlaikymą vaikams, tačiau atsakovas nesutiko, tuomet kreipėsi į mediatorių, atsakovas atsisakė taikiai spręsti, tuomet kreipėsi į advokatę, kuri paruošė ieškinį. Pasikeitė vaiko poreikiai, nes M. pakeitė mokyklą, pradėjo lankyti futbolo būrelį, kurio kaina - 10,00 Eur, taip pat sūnus dalyvauja varžybose, kuriose startiniai mokesčiai - 20 Eur, varžybos būna kelios per savaitę, karantino laikotarpiu varžybos nevyko, sūnus lanko privalomas papildomas pamokas mokykloje, kurios kainuoja 30 Eur. Šios išlaidos nurodytos užsiėmimai, lankomi būreliai, taip pat į šią sumą įeina apranga teatrui, šokiams, dailės priemonės. Laisvalaikis, inventorius ir kiti -120,00 Eur, į šią eilutę įeina gimtadieniai, žiemos pramogos, vasaros reikmenys, klaviatūros, stovyklos, baseinas, programėles - filmai, muzika, riedučiai. Su atsakovų tokių išlaidų nederina. Išlaidos kelionei - kurui 80 Eur ir 10 Eur miesto bilietas Klaipėdoje, 1,80 Eur iš Dovilų į Klaipėdą, sūnus jokių lengvatų negauna Klaipėda – Dovilai, o mieste yra pradinukams nuolaidos ir reikia mokėti 12 Eur. Būsto išlaidos per mėnesį 300,00 Eur, gyvena trise, telefonui, internetui - 10+7 Eur, išlaidos mokyklai - kanceliarinės prekės, dovanos mokytojams, darbeliams, klasės fondas, renginiai, pratybos 70,00 Eur vieniems mokslo metams, olimpiados. Vaikas neturi specialių poreikių, tačiau turi sveikatos problemų dėl odos, taip pat džiūsta lūpos ir reikia tepti, odos problemos atsirado po 2017 metų. Speciali sportinė apranga - 60 Eur, dvi poros batų, perka dvi aprangas per metus. Švarkas mokyklai - 45 Eur. Vasarą sūnus lankė tris stovyklas, vieną su nakvynę, kitas dvi dienines stovyklas, stovyklas su atsakovu nederino, dieninės stovyklos kaina 130,00 Eur. Iš valstybės gauna 70 Eur.

D. poreikiai pasikeitė - turėjo čiurnos traumą, gydėsi sanatorijoje, atsirado nugaros skausmai, pradėjo lankyti sporto klubą, asmenines treniruotes. Kreipėsi pagalbos į atsakovą, atsakovas skyrė 100 Eur, dukra lankosi pas korepetitorius po 20 Eur vienas užsiėmimas, matematikos ir lietuvių, mėnesiui 170 Eur, moka grynais, pinigus perveda į sąskaitą D., o ji sumoka mokytojui. Atsakovas D. buvo nupirkęs kompiuterį tačiau jis sugedo, todėl nupirko dukrai naują kompiuterį. Dukra akių problemos turi nuo 2020 metų, akinius pirko kai tapo pilnametė, bet tyrimus darė iki jos pilnametystės. Atsakovui buvo žinoma, jog reikia dukrai papildomų lėšų, 2019 metais atsakovas nupirko vieną striukę už 100,00 Eur. Atsakovas apmoka telefono išlaidas, tačiau šių išlaidų į lentelę neįtraukė. Į 480,00 Eur šią sumą įeina sportas, korepetitoriui - du kartai per savaitę (170 Eur), kosmetikai, kosmetologui, parfumerijai, vaistai, tepalai, dantų pasta. Į grafą papildomi užsiėmimai - įeina išlaidos - kineziterapeutas, korepetitorius neįtraukė. Jos atlyginimas padidėjo, gavo 2017 metais - 700,00 Eur, šiuo metu gauna 1100,00 Eur, įsipareigojimų neturi, darbingumas nėra sumažėjęs, išlaiko taip pat dvi dukras. Vaikus išlaikyti padeda jos motina, sesuo. Sutinka su bendravimo tvarka. Nesutinka, jog sūnus gyventų su tėvu, sūnus niekada neminėjo, jog norėtų gyventi su tėvu.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, ieškinio reikalavimą dėl sūnui priteistino išlaikymo tenkinti iš dalies ir priteisti M. išlaikymą po 235 Eur, o dėl kompensacijos atmesti. Atsakovas papildomai paaiškino, jog visuomet prisidėdavo papildomai prie vaikų išlaikymo, duodavo pinigų D. sportui, už telefonus moka. Žino, jog dukra lankėsi pas kineziterapeutą davė 200 Eur, bet kada nepamena, davė korepetitoriams, bet nepamena kiek davė. Žino, jog D. turi problemų dėl skrandžio, todėl reikia specialus maisto. Jo išlaidos komunaliniam 100,00 Eur, moka paskolą, gyvena su drauge, darbingumas nėra sumažėjęs, pajamos - 1200,00 Eur. Būtina keisti M. gyvenamąją vietą, nes ieškovė negeba išlaikyti vaiko, vaikas būna be nuotaikos, nenori važiuoti namo, bėga iš namų. Kai M., buvo pabėgęs iš namų, tada kalbėjo apie gyvenimą kartu, daugiau apie tai nekalbėjo. Mano, jog sūnui daro spaudimą, dėl to jis ir nepasako, jog nori gyventi su juo. Ieškovė nedraudžia bendrauti su vaiku. Žino, jog sūnus lanko futbolą, yra davęs pinigų varžyboms, pirko maistą, kai važiavo į varžybas. Su sūnumi sutaria gerai, visur būna kartu. Mano, jog nereikėjo keisti mokyklos bei futbolo būrelio, kuris vyko Gargžduose, ieškovė pati nutarė perkelti vaiką į kitą mokyklą, mano, jog dabar sūnui sunku mokytis, jo dienotvarkė per daug apkrauta. Mokyklose renginiuose nesilanko, nes jam niekas nepraneša. Vaikams visko užtenka, o kai paprašo visada padeda ir nuperka. Iš kredito įsigijo būstą Doviluose, tačiau jame negyvena, gyvena sugyventinės sūnus su drauge. Gyvena Gargžduose draugei priklausančiame bute. Bute Kaune gyvena tėvas. Skola pagal vekselius - 1000 Eur, kitų skolinių įsipareigojimų neturi. Porą kartų davė startinius mokesčius po 20 Eur ir pavalgyti duodavo 15 Eur, pirko specialus batus futbolui porą kartų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nurodo, jog teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo res judicata galios neįgyja, ir bet kuri iš šalių, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovas privalėjo byloje įrodyti, jog atsirado būtinybė (pagrindai) keisti jau nustatytą nepilnamečio sūnaus M. gyvenamąją vietą ir kokios priežastys tai sąlygoja.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus M. nuo gimimo gyveno su abiem tėvais, šalims 2017-06-12 nutraukus santuoką, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, šiuo metu berniukas gyvena su motina, taip pat kartu gyveno jo sesės, močiutė ir teta, berniukas yra motinos prižiūrimas, auklėjamas, ugdomas, išlaikomas, ieškovė domisi berniuko mokslais, ugdymu, laisvalaikiu, suteikia vaikui būstą. Atsakovas taip pat prisideda prie vaiko išlaikymo, mokėdamas teismo priteistą 170 Eur išlaikymą, papildomai sūnui paprašius nuperka daiktų, porą kartų davė pinigų varžybų startiniam mokesčiui bei maistui, atsakovas bendraudavo su sūnumi šalių sutartu laiku, o nuo 2020-10-13 bendrauja pagal teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė su vaikais gyvena motinai priklausančiame name, šiame name šalių sūnus gyveno ir po santuokos nutraukimo, gyvenamasis būstas yra tinkamas, gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiui vaikui. Atsakovas gyvena su sugyventine jai priklausančiame bute, nes atsakovui priklausančiame bute, kurį jis įsigijo už kreditą, gyvena sugyventinės vaikas, atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos vaikui. Ieškovė ir atsakovas dirba. Taigi abiejų šalių gyvenimo sąlygos atitinktų vaiko interesus ir būtų tinkamos šalių sūnui gyventi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikta išvada patvirtina, jog gyvenimo ir buities sąlygos pas ieškovę šalių nepilnamečiui vaikui yra tinkamos, motina tinkamai rūpinasi sūnaus ugdymu, sveikata.

Pabrėžtina, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti (CK 3.177 straipsnio). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Atsakovas teigia, jog sūnus jam išreiškė norą gyventi su juo, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, o byloje esantys duomenys, t. y. vaiko nuomonės išklausymo aktai, teismo psichologės rašytinė nuomonė, ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, jog vaikas išreiškė norą toliau gyventi su motina, šalių sūnus nei vieno pokalbio metu nėra nurodęs, jog norėtų pakeisti gyvenamąją vietą ir gyventi su tėvu, berniukas nurodė, jog su tėvu nori bendrauti. Su tokia vaiko nuomone taip pat sutiko Vaikų teisių apsaugos skyrius bei nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio berniuko interesus ir jo nuomonę, į esamą padėtį, į tai, kad berniukas nuo 2017 metų gyvena su motina, jų santykiai yra geri, buities ir gyvenimo sąlygos pas motiną yra geros, todėl jam šiuo metu geriausia gyventi su ieškove ir nėra pagrindo keisti jam įprastos gyvenamosios vietos. Iš teismo psichologės pateiktos rašytinės nuomonės 2021-04-07 nustatyta, šalių nepilnametis sūnus nurodė, jog su mama jaučiasi puikiai, jo ir mamos santykiai geri, motina jam yra artimesnė, nei tėvas, dabartinėmis gyvenimo sąlygomis yra patenkintas, su mama sutaria normaliai, psichologė pažymėjo, jog vaiko gyvenamosios vietos keisti nerekomenduoja. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad šalių sūnaus norai gyventi kartu su motina neprieštarauja vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi sūnumi, jo neprižiūri, gyvenamoji aplinka vaikui tapo nesaugi. Atsakovas teigė, jog motina ant sūnaus rėkia, varo jį iš namų, atima jo dovanotus žaislus ir tokiais veiksmais traumuoja sūnų. Teismas nurodo, jog iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo pakeitimo, vaikų teisių skyriaus specialistai nebuvo gavę jokios neigiamos informacijos dėl ieškovės netinkamo elgesio, taip pat atsakovas ir priešieškinyje nenurodė tokių faktų ir tik prasidėjus teisminiam procesui, atsakovas pradėjo teigti, jog ieškovė netinkamai elgiasi su sūnumi. Teismas neabejoja, jog prasidėjęs teisminis bylos nagrinėjimas turėjo neigiamos įtakos vaikui bei šeimos santykiams, tai patvirtina ir psichologės pateikti vaiko apklausos duomenys, be to tuo metu prasidėjo nuotolinis ugdymas, kuris vėlgi turėjo nemažą įtaką vaikui, tą patvirtina ir mokyklos pateikti duomenys, ieškovė neneigė, jog susidūrė su sunkumais, tačiau pabrėžė, jog šias problemas jau išsprendė, lankėsi pas psichologą, taip pat pas psichologą lankėsi ir šalių sūnus. Teismo vertinimu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog esama gyvenamoji aplinka šalių vaikui tapo nesaugia ir ją būtina pakeisti. Kitas svarbus aspektas, jog šalių sūnus gyvena su seserimis, tarp kurių taip pat yra susiformavęs glaudus ryšys, berniuko pateikti paaiškinimai teismo psichologei taip pat patvirtina, jog jo gyvenime sesės yra svarbiausios ir jis nori toliau su jomis gyventi.

Atsakovas teigia, jog vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista, nes motina negeba vaiko išlaikyti. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovo teiginiu, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė tinkamai rūpinasi vaiko poreikių tenkinimui, ieškovė tenkina ne tik vaiko būtinuosius poreikius, bet nemažai lėšų išleidžia vaiko laisvalaikiui, pramogoms, ugdymui.

Apibendrinant darytina išvada, kad bylos duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nustatyta šalių vaiko M. gyvenamoji vieta su motina pilnai užtikrina vaiko interesus, ieškovė turi galimybes tinkamai rūpintis vaiku, aplinka, kurioje šalių sūnus gyvena yra saugi, sūnus jau keturis metus gyvena su ieškove, berniukas nori likti gyventi su mama. Atsakovas neįrodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su juo labiau atitiktų vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina. Teismo vertinimu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su atsakovu prieštarautų vaiko norams ir neatitiktų vaiko interesų, šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieškove nepažeidžia vaiko interesų, nes ieškovė vaiku rūpinasi, prižiūri, išlaiko bei suteikia berniukui saugias gyvenamosios vietos bei aplinkos sąlygas, sudaro jam materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, mokytis bei ugdyti savo gebėjimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nėra pagrindo pakeisti teismo 2017-06-12 sprendimu nustatytos M. N. gyvenamosios vietos su motina, todėl priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Atmetus priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas, nes išlaikymas yra priteistinas iš to tėvo (motinos) su kuriuo vaikas negyvena ( CK 3.192-3.191 straipsnis).

Dėl atsakovo gyvenančio skyrium su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos pakeitimo.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalis). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.

Teismas nurodo, jog CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Esant tokia teisminiam reglamentavimui, teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nebuvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, tačiau kuri labiausiai atitinka vaikų interesus ir kurią realiai galima vykdyti.

Nagrinėjant bylas dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo yra būtina išklausyti vaiko nuomonę, jei vaikas sugeba ją išreikšti. Šiuo atveju vaiko nuomonė buvo išklausyta per psichologę ir vaikas nurodė, jog bendrauti su tėvu nori, jam tinka šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka, t. y. du kartus per savaitę - antradienį ir ketvirtadienį, taip pat kas antrą savaitgalį. Teismo vertinimu tokia bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus bei atsakovo gali būti realiai vykdoma. Kita vertus pateikti duomenys patvirtina, jog šalių sūnaus pamokos baigiasi 16.35 val., taigi bendravimas vaiko ir tėvo galėtų prasidėti tik nuo 16.35 val., todėl nustatytina, jog atsakovas su sūnumi bendrauja antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.35 val. iki 20 val. Ieškovė teigė, jog atsakovo prašoma tvarka negalės būti vykdoma, nes atsakovas dirba pagal grafiką. Teismo vertinimu atsakovo prašomas nustatyti bendravimo dažnumas su vaiku atitinka vaiko interesus, atsakovas nurodė, jog jis pasikeis darbo grafiką, jog galėtų vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką, be to pažymėtina ir tai, jog berniukas išreiškė norą kuo dažniau bendrauti su tėvu, todėl neleisti atsakovui bendrauti su sūnumi darbo dienomis ir palikti tik bendravimą kas antrą savaitgalį, tikrai neatitiktų vaiko noro, interesų, todėl riboti bendravimo nėra jokio pagrindo.

Atsakovas pageidauja bendrauti su sūnumi M. N. savo kasmetinių atostogų metu, vieną kartą metuose - ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų, taip pat nori bendrauti su sūnumi ne mažiau kaip pusę sūnui suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko. Teismas nurodo, jog kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti atostogas su vaikais. Teismas įvertinęs vaiko amžių, tėvo ir vaiko tarpusavio santykius bei ryšį, sprendžia, jog prašoma nustatyti atostogų trukmė atitinka vaiko interesus, tačiau atsakovo tvarka tikslintina, nurodant, jog atsakovas bendrauja 14 dienų vasaros atostogų metu ir pusę laiko sūnui suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų.

Atsakovas prie bendravimo tvarkos nurodo, kad ieškovė turėtų informuoti atsakovą apie vaiko susirgimus, užsitęsusius renginius ugdymo įstaigoje ar mokykloje ir apie kitas nenumatytas aplinkybes. Teismas nurodo, kad tokio pobūdžio klausimai reglamentuoja ne bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, tačiau sprendžia tėvo ir motinos santykius. Išaiškintina, kad tėvų gyvenimas skyriumi, niekaip neriboja jų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus, be to, pats atsakovas turi teisę bei pareigą domėtis vaiko ugdymu bei jo sveikata, domėtis apie renginius ir juose dalyvauti. Visi klausimai susiję su vaiko auklėjimu, ugdymu ir kt. privalo būti sprendžiami tarpusavio tėvų sutarimu ir teismas sprendimu negali daryti įtakos šioms tėvų pareigoms. Dėl minėtų aplinkybių teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl ieškovės ir atsakovo vienas kitam nustatomų pareigų bei dėl nepilnamečio auklėjimo ir pan. nėra nurodytina.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytas pozicijas, atsakovo galimybę bendrauti su vaiku, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą ir išsakytą poziciją bei siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, iš dalies tenkina atsakovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos bei nustato skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir gali būti realiai vykdoma.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat, bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina šalims, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl po kurio laiko, vieno iš tėvų nuomone, jeigu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nebeatitiktų geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Ieškovė prašo padidinti teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 350,00 Eur, motyvuodama tuo, kad išaugo šalių sūnaus M. poreikiai ir atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui nebepakanka. Atsakovas sutinka, jog vaiko poreikiai išaugo, tačiau mano, jog ieškovės prašoma išlaikymo suma yra per didelė, nepagrįsta, vaiko išlaikymui pakanka 470,00 Eur, todėl sutinka M. mokėti po 235,00 Eur išlaikymo.

Teismas nurodo, jog tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko (vaikų) poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

Pabrėžtina, jog sprendžiant tokio pobūdžio tarp šalių kilusį ginčą, t. y. išlaikymo dydžio pakeitimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Bylos duomenys patvirtina, jog nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo šalių sūnui priteistas išlaikymas, praėjo beveik ketveri metai, šiuo metu šalių sūnui yra vienuolika metų, berniukas pakeitė ugdymo įstaigą, mokosi muzikos klasėje, kurioje papildomi užsėmimai yra mokami, taip pat lanko futbolo būrelį, kuris vyksta Klaipėdoje, dalyvauja varžybose. Kadangi šalių sūnus gyvena Klaipėdos rajone, o mokykla bei neformalus ugdymas vyksta Klaipėdoje, tai atsirado papildomos išlaidos kelionei, kurių nebuvo iki 2017 metų. Įvertintina ir tai, jog išaugo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaiko pragyvenimui būtinų prekių kainos, pradėjus lankyti kitą ugdymo įstaigą bei lavintis užklasinės veiklos užsiėmime, atitinkamai išaugo poreikiai kultūrinei-socialinei veiklai, todėl akivaizdu, jog vaiko poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir iš atsakovo priteistas 170 Eur vaikui išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų berniukui augti ir vystytis.

Ieškovė, įrodinėja, kad šalių nepilnamečio M. išlaikymui, maitinimui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, vaistams, vitaminams, būreliams, kelionei, laisvalaikiui, buities prekėms bei kitiems būtiniausiam poreikiams kas mėnesį reikia apie 695 Eur. Nurodė, jog sūnui per mėnesį reikia: maistui – 170,00 Eur, rūbams ir avalynei 80 Eur, mokyklinėms reikmėms 40,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 10 Eur, būsto išlaikymo dalis -70,00 Eur, higienos reikmėms – 30,00 Eur, papildomiems užsiėmimams ir būreliams – 70,00 Eur, kelionės išlaidoms – 90,00 Eur, pramogoms, laisvalaikiui, inventoriui – 120,00 Eur, buities prekėms – 15,00 Eur. Teismo vertinimu vaikui gyvenant su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaiko poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta.

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui ir pan., tačiau ieškovės pateiktoje išlaidų lentelėje nurodoma būtina 695,00 Eur suma M., kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti, nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma vaiko laisvalaikiui, pramogoms, inventoriui skirtina suma kiekvieną mėnesį po 120,00 Eur yra pakankamai didelė ir nepagrįsta. Turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla. Ieškovė nurodo, jog per atostogas vyksta į keliones, taip pat sūnus vasaros metu būna stovyklose. Teismas pažymi, jog tėvai turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiui vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės ir su kuriuo nebuvo derintos išlaidos, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Ieškovės nurodoma 70,00 Eur suma vaikui tenkanti dėl būsto išlaikymo neatitinka pačios ieškovės pateiktų duomenų apie jos patiriamas išlaidas dėl mokamų komunalinių patarnavimų susijusių su būsto išlaikymu. Ieškovė nurodo, jog papildomiems užsiėmimas ir būreliams būtina 70,00 Eur suma, tačiau ieškovės paaiškinimai, taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, jog futbolo būrelis kainuoja 10,00 Eur, papildomi užsiėmimai mokykloje 30,00 Eur, taip pat nurodė, jog į šią sumą įeina startinis mokestis varžyboms 20 Eur, tačiau duomenų, jog varžybos vyksta kiekvieną mėnesį ir šalių sūnus privalo dalyvauti visuose varžybose duomenų nepateikta, todėl teismo vertinimu ieškovės nurodoma 70,00 Eur suma, įvertinus ir tai, jog valstybė skiria lėšų neformalaus vaiko švietimo programoms ir iš šių lėšų apmokamas vienas vaiko lankomas būrelis, yra per didelė ir nepagrįsta. Taip pat svarbu pažymėti, jog šalių vaikui valstybės yra mokama po 70,00 Eur išmoka, kuri skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti ir jos tikslas taip pat palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaiką, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaiko poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų, o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai. Teismo vertinimu kitos ieškovės nurodytos sumos yra būtinos, jog būtų patenkinti vaiko poreikiai, jų dydžiai yra protingi bei iš dalies pagrįsti byloje pateiktais įrodymais.

Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus pripažintina, kad ieškovės nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis. Teismas, įvertinęs berniuko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), taip pat įvertinus, jog berniukas neturi specialių poreikių, didelių sveikatos problemų, vaikui paprašius atsakovas nuperka daiktų, kartais batus bei rūbus, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 590,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių sūnaus amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas berniuko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis padidėjo ir per mėnesį sudaro 1185,68 Eur, atsakovas savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto, kurio vertė sudaro 40883,75 Eur, turi finansinių įsipareigojimų bankui ir per mėnesį moka 139,23 Eur, atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų, yra sumažėjęs jo darbingumas, nėra pateikta.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovės vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto, ieškovės gaunamos pajamos padidėjo ir per mėnesį sudaro apie 1434,00 Eur. Su ieškove šiuo metu kartu gyvena dar dvi pilnametės dukros, viena studijuoja Vilniuje, o D. dar mokinasi gimnazijoje, ieškovė išlaiko abi dukras. Ieškovė finansinių įsipareigojimų savo vardu neturi. Ieškovė sveikatos problemų neturi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys jaunos, darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, lyginant šalių gaunamas pajamas matyti, jog abiejų šalių pajamos nuo 2017 metų padidėjo, ieškovės gaunamos pajamos truputį didesnės nei atsakovo, tačiau ieškovė dar prisideda prie dviejų pilnamečių dukrų išlaikymo, o atsakovas kitų išlaikyti, aptart M., neturi, be to ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, o atsakovas turi du butus bei žemės sklypus, iš kurio galėtų gauti papildomai pajamų. Teismas nurodo, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, jog ieškovei ir taip tenka didesnė našta išlaikant sūnų, suteikiant jam gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Atsižvelgiant į vaiko poreikius, kuriems patenkinti būtina 590,00 Eur suma, abiejų tėvų pagerėjusią turtinę padėtį, įvertinus valstybės vaikui mokamą išmokos dydį – 70,00 Eur, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų sūnui skirti išlaikymui po 260 Eur. Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 260 Eur dydžio išlaikymu bei įvertinus tai, jog ieškovė iš savivaldybės administracijos kiekvieną mėnesį gauna 70,00 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, taip pat vaikui, besimokančiam bendro ugdymo mokykloje, valstybė skiria lėšų neformalaus vaiko švietimo programoms ir iš šių lėšų apmokamas vienas vaiko lankomas būrelis, yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas nurodo, jog CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.201 straipsnis, kuriame reglamentuojama išlaikymo pakeitimas nėra nurodyta nuo kada turėtų būti priteistas pakeistas išlaikymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog padidintas išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, tačiau svarbu pažymėti, jog šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, asmuo siekiantis pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymą, pirmiausia turi kreiptis dėl privalomos mediacijos taikymo ir tik tuomet į teismą.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008-08-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008 išaiškino, jog pasikeitus vaiko poreikiams atsiranda pagrindas pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti.

Šioje byloje konstatuota, jog vaiko poreikiai padidėjo, apie vaiko poreikių padidėjimą ieškovė atsakovą informavo raštu 2020-02-25, o 2020-02-26 kreipėsi dėl privalomos mediacijos ir nurodė, jog vaiko poreikiai padidėjo, prašė taikiu būdu išspręsti išlaikymo padidinimo klausimą. Taigi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą reiškė anksčiau nei kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2020-05-11, laikotarpiu nuo 2020-02-26 iki kreipimosi į teismą atsakovas didesnio išlaikymo sūnui neteikė, nors žinojo, jog vaiko poreikiai padidėjo ir jų patenkinimui nebepakanka jo skiriamo išlaikymo, todėl padidintas išlaikymas iš atsakovo priteistina nuo 2020-02-26, kai ieškovė kreipėsi dėl privalomos mediacijos.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu vaikui priteistą išlaikymą ir iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 260,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į mediaciją dienos, tai yra nuo 2020-02-26 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl kompensacijos priteisimo.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė jau 2019-01-18 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, prašydama padidinti vaikams, tame tarpe ir D. teikiamą išlaikymą, siūlydama taikiu būdu pasikeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl išlaikymo vaikams padidinimo, nurodė, kokie dukros D. poreikiai, kaip jie išaugo po santuokos nutraukimo, tačiau atsakovas nesutiko. 2020-02-25 ieškovė vėl kreipėsi į atsakovą, siūlydama taikiai išspręsti išlaikymo dukrai padidinimo klausimą, prašė padidinti dukrai mokamą išlaikymą. Atsakovas jokio atsakymo ieškovei nepateikė. Ieškovė, laikydamas įstatymo nustatytos privalomos mediacijos šeimos bylose, 2020-02-26 kreipėsi į mediatorių dėl mediacijos taikymo sprendžiant ginčą dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, tačiau atsakovas nepateikė sutikimo dėl mediacijos vykdymo, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, ieškinys teisme gautas 2020-05-11. Teismo vertinimu ieškovė tinkamai informavo atsakovą apie pasikeitusius dukros poreikius, be to pažymėtina ir tai, jog atsakovas neneigia, jog dukros poreikiai padidėjo bei sutiko atsiliepime mokėti iki dukros pilnametytės didesnį išlaikymą, tačiau nepaisant to, tuo laikotarpiu didesnio išlaikymo nemokėjo, todėl teismas laiko jog vaiko poreikiai padidėjo nuo 2020-02-26. Šalių dukra D. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė. Taigi laikotarpiu nuo 2020-02-26 iki 2020-05-15 ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie dukros išlaikymo.

Bylos duomenys patvirtina, jog iki pilnametystės dukra D. gyveno su ieškove, atsakovas dukrai mokėjo 170,00 Eur išlaikymą, didesnio išlaikymo atsakovas neteikė, nors pats teismo posėdžio metu bei atsiliepime pripažino, jog dukros poreikiai padidėjo ir jų tenkinimui sutinka mokėti po 235,00 Eur. Iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, jog tuo laikotarpiu atsakovas kartą davė pinigų kineziterapeutui, nupirko suknelę šimtadieniui, o tai leidžia daryti išvadą, jog visus kitus mergaitės padidėjusius poreikius tenkino ieškovė. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog šalių dukros poreikiai nuo 2017 metų padidėjo, pakilo maisto, rūbų, avalynės, kanceliarinių prekių kainos, be to šalių dukrai pradėjus lankyti gimnaziją Klaipėdos mieste, atsirado papildomos išlaidos transportui, taip pat šalių dukra turi sveikatos problemų, būtina lankyti kinezeterapijos užsiėmimus, kurie per mėnesį kainuoja 165,00 Eur, taip pat mergaitė turi problemų su skrandžiu, jai būtinas specialus maistas, kurio kainos yra aukštesnės, pradėjus mokytis Klaipėdoje, kur ugdymas yra aukštesnio lygio ir mergaitei įstojus į akademinę klasę, šalių dukrai buvo būti korepetitoriai. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog apie dukros sveikatos problemas, ugdymo įstaigos pasikeitimą ir lankymasis pas korepetitorius atsakovui buvo žinomi, bet jis tik kartą davė pinigų dukrai dėl apsilankymo pas kinezeterapiautą, be to negalėjo pasakyti kada tiksliai ir kiek kartų davė pinigų korepetitoriams, minėjo, jog davė 200 Eur kineziterapeutų, bet kada tai buvo, vėlgi negalėjo nurodyti, taigi visa dukros padidėjusi išlaikymo našta iš esmės teko ieškovei. Kaip minėta apie dukros padidėjusius poreikius ir jų tenkinimui patiriamas išlaidas atsakovas žinojo. Tačiau teismo vertinimu ieškovės nurodomas išlaikymo dydis 700,00 Eur per mėnesį yra per didelis, nepagrįstas, todėl įvertinus šalių dukros amžių, turimas sveikatos problemas, kurių gydymui bus skirtos papildomos lėšos, taip pat ugdymui papildomai skirtas lėšas, tai, jog atsakovas žinojo apie dukros sveikatos problemas ir dėl to patiriamas dideles išlaidas, taip pat padidėjusias kainas, infliaciją, laiko, jog dukros poreikių tenkinimui pakako 640,00 Eur sumos, įvertinus tai, jog šalių dukrai tuo laikotarpiu valstybės buvo mokama po 60,00 Eur išmoka, kuri skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti ir jos tikslas taip pat palengvinti tėvų finansinę naštą, todėl abu tėvai prie dukros išlaikymo turėjo prisidėti po 290,00 Eur. Atsakovo teiktas mėnesinis išlaikymas būdavo 170,00 Eur, o teismas nustatė, jog dukrai D. iš atsakovo buvo reikalinga 290,00 Eur per mėnesį, todėl ieškovei teko didesnė išlaikymo našta. Kadangi atsakovas skyrė tik 170,00, taigi už atsakovą kas mėnesį ieškovė suteikdavo dukrai 120,00 Eur skirtumą. Skaičiuojant per 1 mėnesio dieną gaunasi 4 Eur. Per laikotarpį nuo 2020-02-26 iki 2020-05-15 yra 80 dienų, kas sudaro 320,00 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys, priešieškinys patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Bylos duomenimis ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1900,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (už ieškinio, patikslinto ieškinio parengimą, atsiliepimo į priešieškinį, patikslintą priešieškinį parengimą, atstovavimą teisme), atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 1150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (150,00 Eur žyminis mokestis, 1000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų).

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės ir atsakovo atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokatų laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos yra pagrįstos ir nėra per didelė.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (71 proc.), atsakovo reikalavimai dėl gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo buvo atmesti, o reikalavimas dėl bendravimo tenkintas iš dalies (95 proc.), taigi priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (48 proc.), tai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 1349,00 Eur, o atsakovui priteistina iš ieškovės 552,00 Eur. Taip pat iš atsakovo priteistina 76,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina bendravimo tvarka.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1796-729/2017, dalį dėl M. N, priteisto išlaikymo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą M. N, po 260,00 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2020-02-26 iki M. N. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT- 1796-729/2017 dalį dėl bendravimo tvarkos atsakovo bendravimo tvarkos su M. N. ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1. Tėvas M. N., bendrauja su sūnumi M. N. du kartus savaitėje, t. y. antradienį ir ketvirtadienį, 16.35 val. pasiimdamas sūnų iš jo buvimo vietos (tai gali būti ir ugdymo ar mokymosi įstaiga) atitinkamai pagal įstaigose nustatytą dienotvarkę ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

2. Tėvas M. N., turi teisę bendrauti su sūnumi M. N. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais 18 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 18 val.;

3. Tėvas M. N. kiekvienais poriniais metais su sūnumi M. N. praleidžia Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 20 val., o kiekvienais neporiniais metais tėvas M. N. sutinka su sūnumi Naujuosius metus, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki kitos dienos 20 val., ir Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventės dieną 10 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val.

4. Tėvas M. N. bendrauja su sūnumi M. N. pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val., jei tą sekmadienį sūnus praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką;

5. Sūnus M. N. gimtadienį vienais metais (poriniais), švenčia su motina, kitais metais (neporiniais) su tėvu M. N.. Tėvas M. N. gimtadienio dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pagal jo mokymosi/ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 17 val., ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą dieną sūnus praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką;

6. Tėvas M. Nn. kiekvienais metais praleidžia su sūnumi M. N. pusę sūnui suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais - antrąją atostogų laiko dalį. Atostogų metu pagal iš anksto suderintą grafiką su mama R. Č., tėvas pasiima sūnų pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val. ryto ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą atostogų dieną iki 18 val.;

7. Tėvas M. N. bendrauja su sūnumi M. N. savo kasmetinių atostogų metu, kai tėvo atostogos sutampa su nepilnamečio sūnaus vasaros atostogomis, vieną kartą metuose - keturiolika kalendorinių dienų, apie atostogų grafiką informavus mamą, R. Č. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvo kasmetinių atostogų metu M. N. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val. ryto ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą (keturioliktąją kalendorinę) atostogų dieną iki 18 val.;

8. Atsakovas M. N. netrukdomai bendrauja su sūnumi M. N. visomis komunikacijų priemonėmis: telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais kiekvieną dieną.

9. R. Č. informuoja tėvą M. N. apie pasikeitusią nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, jeigu ji nesutampa su motinos gyvenamąja vieta.

Priteisti iš atsakovo M. N. 320,00 Eur kompensaciją ir priteistina 1349,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. Č..

Priteisti iš ieškovės R. Č. 552,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. N..

Priteisti iš atsakovo M. N. 76,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - nustatytą laikinąją bendravimo tvarką.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui M. N. vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.