Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-03-28 · Administracinė byla Nr. eAS-235-520/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
eAS-235-520/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00421-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-235-520/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00421-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. SP1-3911 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas);

2) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Agentūros, pareiškėjai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja su skundu (per elektroninių paslaugų portalą pateiktas 2019 m. sausio 31 d.) taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. jai buvo įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą Agentūros ieškinį pateikimo. Ieškinyje buvo nurodyta, kad jo pagrindas yra Agentūros 2017 m. lapkričio 16 d. priimtas sprendimas Nr. SP1-3911 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Pareiškėjos teigimu, ji apie šį Sprendimą nebuvo girdėjusi, nes jis jai niekada nebuvo įteiktas. Pareiškėja 2018 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į advokatą, kuris 2019 m. sausio 3 d. kreipėsi į teismą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo ir 2019 m. sausio 7 d., kuomet buvo suteikta prieiga, susipažino su ieškinio priedais ir apie jų turinį informavo pareiškėją, todėl laikytina, kad pareiškėja apie Agentūros Sprendimą sužinojo tik 2019 m. sausio 7 d. Dėl to, kad ji (pareiškėja) nebuvo informuota apie Sprendimą, kurio pagrindu jai yra pareikštas ieškinys, ir nieko nežinojo apie jo vykdymą, negalėjo pasinaudoti teise jį apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. S. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. SP1-3911(11.2.12E) panaikinimo paduoti ir šios skundo dalies nepriėmė, kitą skundo dalį priėmė nagrinėti.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 137 „Dėl grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkte nurodyta, jog administruojančioji institucija (šiuo atveju Agentūra) per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt, jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną <...>. Taip pat teismas nustatė, kad, kaip raštu nurodė Agentūra, Sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu rasa.sakal@gmail.com – 2014 m. gegužės 26 d. Agentūrai pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškoje (reg. Nr. 14-1003822989-A1-1, toliau – ir Paraiška) nurodytu informavimo būdu, o išsiųstas elektroninis laiškas negrįžo kaip išsiųstas netinkamu elektroniniu adresu ar kaip neįteiktas.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai Sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjos nurodytu būdu, elektroninis laiškas nėra grįžęs kaip neįteiktas, todėl laikytina, jog pareiškėja skundą teismui dėl 2017 m. lapkričio 16 d. Sprendimo panaikinimo paduodama 2019 m. sausio 31 d. praleido terminą. Teismas pažymėjo, kad tai iš esmės susiję su pareiškėjos elektroninio pašto pasitikrinimu, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma objektyvia ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančia, sutrukdžiusia nustatytu terminu paduoti skundą, o kitų termino skundui paduoti praleidimą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėja nenurodė.

III.

Pareiškėja R. S. atskiruoju skundu teismo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. SP1-3911(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ panaikinimo paduoti.

Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, o termino atnaujinimo klausimą sprendė formaliai. Taip pat pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 137 „Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 9 punkte nustatyti dokumentų įteikimo skolininkui būdai raštu ir (arba) elektroniniu paštu; ar per informacines sistemas – administruojančios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt, jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu. Pareiškėjos nuomone, administracinėje teisėje teisės aktai negali būti aiškinami plečiamai, o termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai ir visos abejonės turėtų būti traktuojamos paramos gavėjo, kuriam taikomos tam tikros piniginio pobūdžio sankcijos, naudai. Taip pat pareiškėja laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog jai Sprendimas buvo įteiktas pareiškėjos nurodytu būdu, nes, pareiškėjos nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų sutikusi gauti informaciją iš Agentūros apie grąžintinas lėšas per Agentūros informacines sistemas, todėl Agentūra informaciją apie grąžintinas lėšas pareiškėjai turėjo pateikti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 9 punkte nurodytu kitu būdu: raštu ir (arba) elektroniniu paštu.

Taip pat pareiškėja nurodo, kad apie 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. SP1-2471 „Dėl susidariusios dalies skolos susigrąžinimo“ ji buvo informuota paštu 2017 m. rugpjūčio 31 d., t. y. iki Sprendimo priėmimo Agentūra apie priimtus sprendimus dėl grąžintinų lėšų pareiškėją informuodavo išimtinai tik paštu. Taip pat pareiškėja po gauto 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo buvo aktyvi ir iš karto jį skundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2017 m. spalio 10 d. sprendimu panaikino Agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą. Agentūra Komisijos sprendimo neskundė ir jis įsiteisėjo, todėl pareiškėja turėjo teisėtą pagrindą manyti, kad šis klausimas galutinai išspręstas.

Pareiškėja teigia, jog Sprendimo įteikimo momentas neaiškiai apibrėžtas teisės aktais ir nenustatyta, kad pareiškėjai Sprendimas neabejotinai įteiktas ir jai buvo žinomas jo turinys, tarp jų ir apskundimo tvarka, todėl sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą būtina visas abejones traktuoti pareiškėjos naudai ir vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tą aspektą, ar nebūtų tikslinga pareiškėjai suteikti teisę pasinaudoti teismine gynyba, siekiant užtikrinti visišką teisingumą.

Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju, teismui atsisakius leisti patikrinti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, galima daryti išvadą, kad pareiškėjai buvo nepagrįstai paneigta galimybė, nesutinkant su Agentūros Sprendimu, pasinaudoti teismine gynyba.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 9 punkte yra aiškiai nurodyta, jog Agentūra turi informuoti pareiškėją apie priimtus sprendimus dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jei skolininkas (pareiškėjas) sutiko, kad informacija jam būtų teikiama tokiu būdu.

Atsakovas pažymi, kad šia nuostata nėra įtvirtinta pareiga informuoti pareiškėjus apie priimtus sprendimus raštu ir elektroniniu paštu, nes jungtukas „arba“ leidžia atsakovui pasirinkti pareiškėjų informavimo būdą. Šiuo atveju pareiškėjai Sprendimas kartu su 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. BR6-12075 „Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“ buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) – 2014 m. gegužės 26 d. atsakovui pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų plotus paraiškoje (reg. Nr. 14-1003822989-A1-1) nurodytu informavimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos R. S. skundo dalį dėl dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. SP1-3911(11.2.12E) panaikinimo dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, nes pareiškėja šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos teigimu, ji atsakovo siųsto Sprendimo elektroniniu paštu negavo, be to, atsakovas turėjo Sprendimą atsiųsti paštu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Aiškindamas nurodytą ABTĮ nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2014 m. gegužės 26 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 14-1003822989-A1-1), kurioje nurodė adresą, mobiliojo telefono numerį, elektroninio pašto adresą, taip pat pažymėjo, kad informaciją pageidauja gauti elektroniniu paštu. Pareiškėja, pateikdama Paraišką, susipažino su įsipareigojimais, o būtent – pareiškė, kad yra susipažinusi su žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėmis, kuriose yra apibrėžti ir informacijos pareiškėjui pateikimo būdai: „baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia portale ir, jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti kitu būdu informuotas – vienu iš šių būdų. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiama tik rezultatų visuma. Informaciniame pranešime turi būti nurodyta, kad informacija apie fizinių ir juridinių asmenų gautą paramą (pareiškėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, savivaldybė, pašto kodas, iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gautos paramos suma, finansuojamų priemonių pobūdis ir aprašymas) bus paskelbta viešai (nurodant laiką, kada informacija bus paskelbta) visuomenei informuoti, taip pat gali būti perduota Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos audito ir tyrimų institucijoms, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus“.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. SP1-2471 (11.2.12E) atsakovas nusprendė, jog pareiškėja turi Agentūrai grąžinti pareiškėjai pervestą paramos sumą. Šis sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas ir paštu. Pareiškėja sprendimą skundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, o ši 2017 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 3R-307 (AG-252/04-2017) nusprendė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. SP1-2471 (11.2.12E), motyvuodama tuo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendimu neįpareigojo Agentūros atlikti administracinės procedūros veiksmų, apie tokios procedūros atlikimą nenurodyta ir sprendimo motyvuojamoje dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog Agentūra pareiškėją informavo apie atliekamą administracinę procedūrą, kurią atlikus buvo priimtas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. SP1-3911 (11.2.12E).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai Sprendimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas Paraiškoje, jog Agentūroje nėra duomenų, kad elektroninis laiškas pareiškėjai nebūtų įteiktas, tačiau pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų nustatyti, kada pareiškėjai buvo įteiktas elektroninis laiškas ir kada pareiškėja susipažino su Sprendimu. Nenustatyta, kad atsakovas būtų pareikalavęs gauti pranešimą apie elektroninio laiško gavimą iš pareiškėjos, taip pat nėra pateikta jokių duomenų – serverio išrašų ar kitos techninės dokumentacijos. Pareiškėja nurodo, kad ji elektroninio laiško negavo, o apie Sprendimą sužinojo tik po to, kai civilinėje byloje Nr. e2-838-847/2019 buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl skolos iš pareiškėjos priteisimo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada Sprendimas buvo įteiktas pareiškėjai, o iš esmės apsiribojo tik ta aplinkybe, kad Agentūra Sprendimą išsiuntė pareiškėjai, tačiau nustatant Sprendimo apskundimo termino pradžią teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kada pareiškėjai buvo įteiktas Sprendimas. Tik nustačius Sprendimo įteikimo datą, gali būti sprendžiama, ar pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skųsti Sprendimą, jei praleido, – tai dėl kokių priežasčių ir ar šios priežastys svarbios.

Kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė pagrindinės teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su Sprendimo įteikimo pareiškėjai data, šiai aplinkybei išsiaiškinti yra reikalinga surinkti papildomą informaciją ir ją įvertinti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, o pareiškėjos skundo dalies dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. SP1-3911(11.2.12E) panaikinimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos R. S. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti skundo dalį dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. SP1-3911 (11.2.12E), panaikinti ir pareiškėjos skundo dalies dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. SP1-3911(11.2.12E) panaikinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė