Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 9 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu D. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį 900 Eur bauda, taip pat jam skirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 22 mėn.; automobilio „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti transporto priemonę, pažeidimas padarytas pakartotinai metų bėgyje.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2024 m. balandžio 26 d. gautas D. M. skundas, kuriame D. M. nurodo, kad atsiėmęs automobilį po jo nutempimo, jį (automobilį) pardavė dar aikštelėje. Po to važiavo namo išsikrauti daiktų ir juos išsikrovęs ketino transporto priemonę „Skoda Superb“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), atiduoti naujajam savininkui.

Liudytojas S. K. teismo posėdyje nurodė, kad pažįsta D. M., iš kurio pirko automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Iki automobilio įsigijimo sumokėjo beveik 150 Eur siekiančias išlaidas už automobilio saugojimą aikštelėje, nes dėl jo paties kaltės automobilis buvo priverstinai nuvežtas. Automobilį įsigijo už 500 Eur, kuriuos sumokėjo D. M. grynaisiais pinigais atsiimant automobilį. Automobilį įsigijo perpardavimo tikslais, nes tuo užsiima nuolat, todėl ir šiuo atveju tikėjosi iš to turėti pajamų, nes būtų jį pardavęs už 900 Eur. Vykdamas atsiimti automobilio atsivežė iš dalies jau užpildytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurią baigė pildyti automobilio atsiėmimo vietoje. Sutartyje nurodytas jos sudarymo laikas nėra taisytas, tiesiog jis kitaip parašytas, nes buvo nepatogu pildyti sutartį automobilyje. Po automobilio įsigijimo važiavo iki jo ar D. M. namų, bet juos sustabdė pareigūnai, kurie nesiaiškino jokių aplinkybių dėl automobilio priklausomumo, todėl ir apie sutartį nieko nepasakė. Po kurio laiko įregistravo sutartį VĮ „Regitra“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nors skundžiamu nutarimu D. M. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, jam skiriant baudą, specialios teisės atėmimą ir turto konfiskavimą, tačiau nagrinėjamu atveju D. M. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, skundžiama tik Institucijos nutarimo dalis, kiek tai susiję su jo vairuoto automobilio „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė, konfiskavimu. Sprendimas konfiskuoti turtą skundžiamas tuo aspektu, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jis priklausė ne pažeidėjui, o kitam asmeniui – liudytojui S. K., todėl, D. M. nuomone, jis negali būti konfiskuotas.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas jį padariusiam asmeniui užtraukia baudą nuo 800 iki 1000 Eur. Be to, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 7, 8 dalys). ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, už tokį administracinį nusižengimą, už kurį nubaustas D. M., turto konfiskavimas šiuo atveju numatyta kaip alternatyvi priemonė, kurios paskyrimas turi būti motyvuotas. Sprendimas, ar asmeniui, padariusiam ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, taikyti automobilio konfiskavimą, kiekvienu atveju turi būti priimtas atsižvelgus į visas bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-357-593/2018). ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu egzistuoja bent viena iš šios dalies 1–5 punktuose nustatytų sąlygų, pavyzdžiui, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį.

Dėl turto konfiskavimo, kaip administracinio poveikio priemonės taikymo, proporcingumo atkreiptinas dėmesys, kad nors egzistuoja viena D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ANR išrašas patvirtina, jog jis yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų (ne kartą yra baustas ne tik už vairavimą neturint tam teisės, bet ir už kitus itin pavojingus administracinius nusižengimus, kėlusius realią grėsmę eismo saugumui) ir daryti kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, tik dalis skirtų baudų sumokėta, be to, skiriamos baudos ir specialiosios teisės atėmimas jo nesulaikė nuo naujo transporto priemonės vairavimo atvejo. Teismo posėdyje D. M. negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties pats vairavo automobilį, kurį, jo teigimu, jau buvo pardavęs S. K., nors vykdami į aikštelę atsiimti automobilio turėjo ketinimą, kad ieškosis asmens, kuris galėtų parvairuoti automobilį, nes nė vienas iš jų neturėjo tokios teisės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad D. M. 2023 m. buvo nuteistas ir baudžiamąja tvarka už grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo neblaivus), dėl kurio jam buvo skirtas draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, taip pat taikytas automobilio konfiskavimas. Įvertinęs D. M. asmenybę, jo padarytą administracinį nusižengimą, teismas sprendžia, kad kartu su bauda ir specialiosios teisės atėmimu skirtas automobilio konfiskavimas šiuo atveju yra proporcinga (adekvati) poveikio priemonė.

Kartu su skundu teismui buvo pateikta 2024 m. kovo 21 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad D. M. automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė S. K. už 500 Eur 2024 m. kovo 21 d. 15.50 val., t. y. kad ji sudaryta likus 5 min. iki jų sustabdymo. 2024 m. kovo 21 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis VĮ „Regitra“ pateikta tik 2024 m. kovo 24 d., t. y. jau po sprendimo priverstinai nuvežti transporto priemonę į automobilių saugojimo aikštelę ir D. M. surašyto administracinio nusižengimo protokolo. Teismas šią sutartį vertina kaip tariamą sandorį, pateiktą tik siekiant išvengti turto konfiskavimo (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-557/2024). Atsiliepime į skundą pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad 2024 m. kovo 21 d. transporto priemonės „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laikas yra akivaizdžiai pakoreguotas (taisytas). Nors S. K. tai aiškina buvusiais nepatogumais pildant sutartį, tačiau visas kitas sutarties tekstas tokių taisymų neturi. Vizualiai atrodo, kad buvo taisyta iš 16.00 į 15.50 val. tam, kad sandorio laikas nebūtų vėlesnis už administracinio nusižengimo padarymo laiką (15.55 val.). S. K. ir D. M. taip pat nepagrįstai tvirtina, kad juos sustabdžius nebuvo aiškinamasi, kas yra automobilio savininkas, todėl ir nieko nepasakė apie sutartį, jos nepateikė.

Jeigu iš tikrųjų teismui pateikta sutartis būtų buvusi sudaryta iki automobilio sustabdymo, kaip tvirtina S. K. ir D. M., tai visiškai nelogiška, kad nė vienas iš jų jos nepateikė policijos pareigūnams, nors ją turėjo turėti su savimi, nes vyko būtent iš aikštelės, kurioje, jų teigimu, sutartis ir buvo sudaryta, be to, asmenys net neužsiminė apie tokios rašytinės sutarties egzistavimą (tik pasakė, kad parduotas), nors jiems abiem būnant automobilyje ir girdint policijos pareigūnė aiškinosi aplinkybes, kieno automobilis. Iš vaizdo ir garso įrašo matyti ir girdėti, kad pokalbyje su policijos pareigūne dalyvavo tiek D. M., tiek ir S. K.. Pareigūnei pasakius D. M., kad automobilis ne jo vardu, jis atsako, kad „mano“. Tada pareigūnė klausia D. M. „tavo jau?“, o S. K. atsako, kad „buvo“, tada D. M. pasako, kad parduotas. Tada S. K. pasako, kad jis pirkėjas.

Kaip paaiškino teismo posėdyje tiek S. K., tiek ir D. M., jie vyko iš aikštelės, iš kurios atsiėmė automobilį, nes jis buvo priverstinai nuvežtas, nes jį vairavo neturėdamas tam teisės S. K.. Tai rodo, kad šis automobilis ne pirmą kartą panaudotas darant tokio pobūdžio administracinį nusižengimą. Kadangi automobilis nebuvo konfiskuotas, o buvo grąžintas D. M., kaip savininkui, akivaizdu, kad kai dabar jį neturėdamas tam teisės vairavo pats savininkas D. M., tam, kad dar kartą būtų išvengta turto konfiskavimo, yra siekiama įtikinti sprendimą dėl konfiskavimo turinčius priimti subjektus, jog automobilis D. M. buvo parduotas dar iki jų sustabdymo. Pats D. M. teismo posėdyje patvirtino, kad automobilį pardavė, kad jis iš jo nebūtų atimtas, o S. K. tvirtina, kad automobilį pirko, nes jis verčiasi automobilių perpardavinėjimo veikla, tačiau tuo pačiu tvirtina, kad skolinosi pinigus, kad įsigytų šį automobilį. Nesutampa ir S. K. bei D. M. teisme duoti parodymai dėl už automobilį sumokėtos kainos. Sutartyje nurodyta 500 Eur kaina, kurią S. K. ir teigia D. M. sumokėjęs, nes tikėjosi jį pardavęs brangiau iš to gauti pajamų, o D. M. teigia, kad už automobilį S. K. jam sumokėjo 650 Eur, tik sutartyje įrašė mažesnę kainą (siekdami nemokėti mokesčių).

Visuma teismo aptartų aplinkybių sudaro pagrindą spręsti, kad iš tikrųjų automobilio savininkas administracinio nusižengimo padarymo metu buvo D. M., todėl pagrįstai nutarta konfiskuoti jam priklausantį automobilį. Be to, asmuo, prisistatęs automobilio pirkėju, jeigu ir būtų nustatyta, kad pateikta sutartis tikrai sudaryta joje nurodytu laiku iki jų sustabdymo, važiavo kartu su D. M., taip leisdamas ir sudarydamas sąlygas automobilį panaudoti administraciniam nusižengimui daryti. Jeigu tokioje situacijoje, kokia susiklostė šioje byloje, automobilio konfiskavimas nebūtų taikomas, o būtų sprendžiama dėl turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, būtų sudarytos sąlygos nesąžiningiems asmenims išvengti realaus administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo ir tą patį turtą ateityje vėl panaudoti teisės pažeidimams daryti.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog D. M. skundas atmestinas, o Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 9 d. nutarimas turi būti paliekamas nepakeistas, nes jis pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Netenkinti D. M. skundo ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.