Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovui D. B., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) išvadoje ir teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė vyriausioji specialistė A. M. nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu ir prašo jį tenkinti. Bendravo su atsakovo motina, tačiau ji nieko apie atsakovą nenurodė, išskyrus tai, kad atsakovas šiuo metu yra užsienyje (2020 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas, 16 min. – 17 min. 25 sek.).

Atsakovas D. B. atsiliepimo teismui nepateikė, į posėdį neatvyko, nors apie jį buvo informuotas viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas, kas mėnesį iki išlaikytinės pilnametystės mokamas periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (300 Lt), pinigines lėšas pervedant ieškovei uzufrukto teise.

Nagrinėjamoje byloje klausimas, susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtintomis pareigomis teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes, buvo išspręstas teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimu. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą (nutarimą) dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, formą. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį ar formą yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.

Teismas sprendžia esant pagrindo ieškovei reikalauti pakeisti teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimu priteistą išlaikymo dydį natūraliai dėl šalių nepilnamečio vaiko amžiaus padidėjus jo poreikiams, kadangi išlaikymas buvo priteistas kiek daugiau nei prieš 9 metus laiko, be to šalių dukra pradėjo lankyti mokyklą, todėl vaiko švietimui ir ugdymui skiriama lėšų suma padidėjo. Įvertintina ir tai, jog išaugo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaiko pragyvenimui būtinų prekių kainos, todėl akivaizdu, jog vaiko poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir atsakovo sutiktas mokėti 86,89 Eur (300 Lt) dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų, mergaitei augti ir vystytis (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. B. jo nepilnametei dukrai G. B. materialinį išlaikymą, iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur.

Ieškovė nurodo, kad būsto išlaidos (komunalinės paslaugos, buto nuomos mokestis) vidutiniškai per mėnesį vaikui kainuoja 65 Eur. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams (ieškovei), todėl teismas laiko, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė. Atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas su atsakovu visiškai negyvena, todėl 50 Eur dydžio suma, į kurią įeina nuomos, šildymo išlaidos, vanduo, elektra, šiukšlių išvežimas nelaikytina per didelė (Nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-2222-324/2015; e2A-29-544/2016). Ieškovė nurodo, kad maistui išleidžia 120 Eur. Ieškovė nurodo, kad nemokamas maitinimas dukrai nepriklauso, todėl kiekvieną mokymosi dieną dukrai dar duoda po 2 Eur. Laikytina, jog maitinimui tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 120 Eur. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko G. B. sveikatos sutrikimus ar kitus jos specialius poreikius. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus, o vaikui susirgus – vaistus. Taip pat vaikams yra būtinos higienos priemonės. Laikytina, jog sveikatos ir odontologo paslaugoms prekėms tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 30 Eur, o higienos priemonėms būtina suma yra 10 Eur per mėnesį, kadangi kas mėnesį nėra perkamas šampūnas, muilas, dantų pasta, šukos, skalbimo milteliai ir pan. Teismas laiko, kad 10 Eur suma per mėnesį kirpyklos paslaugoms, yra protinga ir būtina. Nors ieškovė įrodymais nepagrindė nurodomos aplinkybės, kad vaiko rūbams per mėnesį išleidžia 40–50 Eur sumą, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad jis greitai auga, vaikui daugiau reikalinga nupirkti šiltų rūbų, jie taip pat greičiau susidėvi, reikalinga mokyklinė apranga, todėl laiko, kad minimalius poreikius vaiko aprangai, avalynei užtikrinti būtina 65 Eur per mėnesį suma, o 5 Eur suma patalynei, rankšluosčiams nupirkti. Teismas laiko, kad 30 Eur suma per mėnesį išlaidoms susijusioms su mokyklos lankymu, t. y. vaikų gimtadieniai, ekskursijos, klasės fondas, sąsiuvinių, pratybų, knygų, kitų mokyklinių reikmenų pirkimas, taip pat yra protinga ir būtina suma. Ieškovė nurodo, kad laisvalaikiui ir pramogoms yra išleidžiama 30 Eur. Vaikui beveik (duomenys neskelbtini) metai, todėl pilnavertiškai vystantis jam reikalingi žaislai, kitokios lavinimo priemonės. Laikytina, jog laisvalaikiui – poilsiui, pramogoms bei žaislams tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 30 Eur. Ieškovė nurodo, kad jos ir sutuoktinio darbai yra pamaininiai, todėl jai tenka samdyti auklė, kuriai moka 10 Eur per dieną, todėl per mėnesį išleidžia apie 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nelanko dukros, su ja nebendrauja, jos neprižiūri, auklei yra paliekamos dvi ieškovės dukros, jas prižiūrėti reikia ne kiekvieną dieną, todėl teismas laiko, kad 100 Eur suma vaiko priežiūrai yra protinga. Ieškovės nurodomą 10 Eur dydžio sumą, kurią patiria duodama vaikui telefonui ir internetui teismas laiko pagrįstas. Nors ieškovė nurodo, kad 20 Eur išleidžia kitoms nenumatytos išlaidoms, tačiau jų nedetalizuoja, nesukonkretina. Atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (pvz.: vaiko kambario įrengimo, būtinų baldų ar kitų didesnių pirkinių įsigijimo, pan.), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo. Tačiau tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų.

Teismas sprendžia, jog vaikui būtiniems poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga suma yra 460 Eur. Kadangi ieškovė gali kreiptis dėl 60 Eur išmokos vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuotina, kad šalių dukros poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia 400 Eur (460 Eur – 60 Eur = 400 Eur).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, tai yra tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 600 Eur. Ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Taip pat neturi kilnojamojo turto – automobilio. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinę. Atsakovas D. B. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), jokių įrodymų apie savo darbo pobūdį, gaunamas mėnesines pajamas, galimai esančius kitus išlaikytinius (ieškovės teigimu, atsakovas turi dar dvi išlaikytines), turimą turtą teismui nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi. Taip pat pažymėtina, kad su ieškove gyvena dukra ir jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl atsakovo galimybė dirbti bei teikti dukrai išlaikymą yra didesnė.

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad atsakovas įrodinėjimo procese nebuvo tinkamai aktyvus ir nepateikė įrodymų apie savo realią materialinę padėtį, savo gyvenamosios vietos išvykdamas iš Lietuvos ieškovei nėra pranešęs, nors yra savo vaiko kreditorius. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad jo išlaikymo dukrai skola 2016 m. gegužės 17 d. sudaro 6 834,54 Eur.

Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios materialinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė, todėl teismas neturi galimybės įvertinti realios atsakovo materialinės padėties. Teismas sprendžia, kad atsakovas prie dukters išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, tai yra 250 Eur suma, kadangi (duomenys neskelbtini) net ir minimalios pajamos gaunamos iš uždarbio yra ženkliai didesnės (viešai prieinamais duomenis, apie 1 300 Eur atskaičius visus mokesčius), o ieškovė – 150 Eur suma (CK 3.194 straipsnio 1 ir 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Teismas konstatuoja, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo (CK 3.192, 3.201 straipsniai). Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsniai), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo diena, todėl materialinis išlaikymas G. B. padidintinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019 m. lapkričio 8 d.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė R. G.

Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Vaiko išlaikymas yra tęstiniai teisiniai santykiai, todėl CK 3.201 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, jog vaikų poreikiams išaugus ir atsakovui atsisakius padengti papildomas išlaidas, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 44,04 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą pakeisti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį, nuo kurio ieškovė buvo atleista (163,11 Eur (250 Eur – 86,89 Eur) x 12 mėn. x 1 vaikas = 1957,32 Eur; 1957,32 Eur – 3 proc. = 58,72 Eur; 58,72 Eur – 75 proc. = 44,04 Eur) (CPK 96 straipsnis).

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gegužės 24 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurių pagrindu ieškovei R. G. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 29 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. G. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 121,88 Eur (110,37 Eur advokato padėjėjo užmokestis + 11,51 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai (100 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 121,88 Eur.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 5 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-251-301/2010 G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą jo nepilnametei dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po du šimtus penkiasdešimt eurų (250 Eur).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti ieškovę R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt keturis eurus keturis centus (44,04 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą dvidešimt vieną eurą aštuoniasdešimt aštuonis centus (121,88 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas į valstybės pajamas (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.