- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- 1A-50-120-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Ieškovas
- S. V.
- Nuteistasis
- A. J. J.
- Civilinis atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Nukentėjusysis
- S. V.
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Sonata Žukauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiai-civilinei ieškovei S. V., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, nuteistajam A. J. J., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Dovilei Bogomolskytei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.
Tenkinti civiliniai ieškiniai ir neturtinei žalai atlyginti iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai S. V. priteista 1.420Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai dvidešimt litų) bei iš A. J. J. ir UAB “Sabaridana” solidariai – 12.580 Lt (dvylika tūkstančių penki šimtai aštuoniasdešimt litų).
Turtinės žalos atlyginimo dalyje nukentėjusiajai S. V. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
2010 m. spalio 21 d. nutartimi vienasmeniškai patikslintas skundžiamas nuosprendis ir nukentėjusiai S. V. priteista iš A. J. J. 1500 lt išlaidų apmokėtų advokatui už paslaugas.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. J. pagal BK 281 str. 1d. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 14 d. apie 15.30 val. Kaune, Vytauto Didžiojo tiltu vairuodamas maršrutinį miesto taksi automobilį „VW LT 28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , važiuodamas link Birštono gatvės, sankryžoje su Karaliaus Mindaugo prospektu, pažeidė KET 9, 133, punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, metereologines sąlygas, važiuodamas nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į metalinę tvorą, ją išlaužė, automobilio priekiu krito nuo nuolydžio ir priekine dalimi trenkėsi į žemę, padarydamas keleiviams S. V. - nesunkų, o V. S. - nežymų sveikatos sutrikdymus.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. J. J. apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nuosprendį iš jo priteistos neturtinės žalos dydžio bei advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti priteisimo dalyse pakeisti: priteisti solidariai iš jo ir iš UAB „Sabaridana" 5000 Lt. (penkis tūkstančius litų) nukentėjusiajai S. V. padarytai neturtinei žalai atlyginti bei atmesti 1500 Lt. (tūkstančio penkių šimtų litų) dydžio i nukentėjusios S. V. pareikštą eškinį advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Nurodė, kad nukentėjusios ieškinys dėl tokio dydžio neturtinės žalos jai priteisimo yra nepagrįstai per didelis ir savo dydžiu jis tokio pobūdžio bylose neatitinka susiformavusiai teismų praktikai. Įvertindamas neturtinės žalos dydį pinigais, teismas atsižvelgė tik į nukentėjusiosios S. V. interesus, bet neatsižvelgė į tai, kad jai padarytas sužalojimas – nesunkus, kad padarytas jis jai buvo neatsargiu nusikaltimu, kad to paties autoįvykio metu apeliantas taip pat buvo sužalotas. Neatsižvelgė teismas taip pat ir į jo turtinę padėtį. Jis, iš savo gaunamos pensijos, neturi galimybės uždirbti tiek, kad neturtinės žalos atlyginimui galėtų skirti tokią didelę iš jo priteistą sumą ir mano, kad teismas, priteisdamas tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, visiškai nesivadovavo teisingumo principu. Priteisdamas advokato atstovavimo išlaidas, teismas įstatymą taikė netinkamai. Pagal LR BPK 104 str. 2 d. tokias išlaidas teismas pirmiausiai turėjo pripažinti proceso išlaidomis ir tik po to galėjo spręsti ar šias išlaidas visa apimtimi galima priteisti ir išieškoti iš jo.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą, S. V. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad jai priteistas civilinis ieškinys įstatymiškai yra pagrįstas. Ji buvo sužalota, patyrė fizines, dvasines kančias, jai yra išlikę randai rankoje, ji buvo operuota, jos laukia dar ir naujos operacijos (varžtų ir strypo iš rankos išėmimas bei plastinė operacija šalinant randus rankoje), ji iki šiol jaučia baimę važiavimui viešuoju transportu, negali sistemingai tęsti studijų, sutrikusi yra josios klausa ir ji yra nedarbinga. Išlaidas advokato pagalbai apmokėti ji turėjo, tad jai jos priteistos yra pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkintinas. Teismo nuosprendis neturtinės žalos dydžio nustatymo bei jos priteisimo dalyje, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keistinas.
Dėl padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo
CK 6.250 str. neturtine žala laiko asmens patirtus fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir kt., teismo įvertinta pinigais.
Neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo įstatymai nenumato ir josios tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma, tad, šioje dalyje, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi ir negali būti taikomas. Būtent todėl teismai yra įpareigoti už tai priteisiama pinigine kompensacija kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtus skausmą, išgyvenimus ir kt.
Padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymas priklauso nuo žalą padariusio asmens kaltės, jo turtinės padėties, padarytos turtinės žalos dydžio, sukeltų pasekmių ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų įvertinimo. Vienas iš pagrindinių kriterijumi, nustatant atlygintinos padarytos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukeltos pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl dešinio žastikaulio lūžio, sužalota nukentėjusi buvo apeliantui neatsižvelgus į važiavimo sąlygas, kelio būklę, metereologines sąlygas ir to pasėkoje nesuvaldžius vairuoto automobilio, nuvažiavus juo nuo kelio, trenkusis į tvorą, kritus priekiu nuo nuolydžio bei priekine automobilio dalimi trenkusis į žemę.
Duomenys byloje rodo, kad, atlikus nukentėjusiai rankos operaciją, pooperacinė eiga vyko sklandžiai, rankos motorika ir intervacija, nesutriko (b.l. 26). 2010 m. kovo 23 d. specialisto išvados aktu nukentėjusiai nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas dėl dešinio žastikaulio lūžio (b.l. 41-42).
Nukentėjusios apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininiai išrašų duomenys (b.l. 165-170) rodo, kad 2011 m. lapkričio mėnesį gydymas jai tęsiamas buvo planine tvarka operaciniu būdu šalinant pooperacinius svetimkūnius. Teismo nuosprendžiu taip pat yra konstatuotas ir kosmetinės operacijos rando rankoje šalinimui reikalingumas. Nors, pasak nukentėjusios, ji jai padaryto sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, duomenų, kad jai padarytas sužalojimas atsilieptų josios galimybei gyventi visavertį gyvenimą, byloje nėra. Būtent tai pagrindo abejoti tuo, jog ji visiškai pasveiks, neduoda.
Skundo nagrinėjimo teisme metu apeliantas, draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ atstovui pareiškus, jog šis nukentėjusiai atlyginti turi ir atlygins ne teismo nustatyto 2420 lt dydžio, bet 8.632 lt dydžio neturtinę žalą, sutiko jai atlyginti dar 6.368 lt neturtinės žalos. Iš to išeitų, jog savo skundo šioje dalyje jis lyg ir nepalaikė, tačiau faktiškai skundo šioje dalyje jis ne tik, kad neatšaukė, bet ir prašė jo paduotą skundą tenkinti, todėl, įvertinus apelianto skundo motyvus, pagrindo palikti teismo nuosprendį šioje dalyje nepakeistą, kolegija nerado.
Pagal teismų formuojama praktika, faktiškai nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2.000 lt iki 10.000 lt (2K-64/2009, 2K- 401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt). Teismas, nustatydamas nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos piniginį dydį – 15.000 lt, pagrindo, nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos nustatyti didesnį, nei kad 10.000 lt atlygintinos neturtinės žalos piniginį dydį, nekonstatavo ir faktinių duomenų, kuriais remdamasis jis galėtų pagrįsti nukrypimą nuo formuojamos teismų praktikos, nenurodė. Tokių pagrindų nekonstatavo ir skundą išnagrinėjusi kolegija, tad, šiuo konkrečiu atveju, už nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą teismo priteistas 15.000 lt neturtinės žalos piniginis dydis neatitinka nei formuojamos teismų praktikos, nei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keistinas nustatant nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos dydį - 10.000 lt.
Dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo
Pagal 2009 m. birželio 2 d. vienerių metų laikotarpiui sudarytos draudimo sutarties (b.l. 75) metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 11 str., privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių asmenų, yra 2.500.000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2.500 eurų dėl neturtinės žalos), UAB DK „PZU Lietuva“ įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui neturtinę žalą, neviršijančią 2.500 eurų sumos, t.y. neviršijančia 8.632 lt.
Civilinei atsakomybei esant apdraustai, nukentėjusysis įgyja teisę draudikui ieškinį pareikšti tiesiogiai. Draudiko pareiga atlyginti konkretaus dydžio žalą kyla iš teisės normų, reglamentuojančių draudimo santykius ir pačios draudimo sutarties (3K-3-174/2005, 2K-410/2008). Tai reiškia, jog šiuo konkrečiu atveju, draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ nukentėjusiai turėjo atlyginti ne 2420 lt neturtinei žalai atlyginti, bet 8632 lt, todėl šioje dalyje teismas, nustatydamas draudimo bendrovei prievolę atlyginti nukentėjusiai 2420 lt dydžio žalą, netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus ir dėl to nuosprendis šioje dalyje. keistinas iš bendrovės „PZU Lietuva“ nukentėjusiai padarytai neturtinei žalai atlyginti papildomai priteisiant 6.212 lt.
Žalą, atsiradusią dėl darbuotojo, einančio savo darbines (tarnybines) pareigas, atlyginti privalo darbdavys (CK 6.264 str. 1 d.). Duomenys byloje neginčytinai rodo, kad apeliantas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, kaip UAB „Sabaridana“ darbuotojas atliko savo darbines pareigas. UAB „Sabaridana“ nuomos pagrindais priklausė apelianto įvykio metu vairuotas automobilis. Teismų praktika didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laiko darbdavį. Vadinasi, darbuotojo darbinių pareigų atlikimo metu naudojantis įmonei priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, atlyginti privalo įmonėi (3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008 ir kt), todėl likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis, t.y. 1.368 lt priteistini nukentėjusiai iš UAB „Sabaridana“, tad ir šioje dalyje teismo nuosprendis dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keistinas.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
BPK 106 str. 2 d. įpareigoja teismus, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš jo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Teismas priimtu nuosprendžiu sprendimo šiuo klausimu nepriėmė.
BPK normos įpareigoja teismus tokiu atveju nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti išieškoti BPK 362 str. nustatyta tvarka, tačiau, pažeisdama šiuos reikalavimus teisėja, vienasmeniškai priimta nutartimi (b.l. 151) skundžiamą nuosprendį pati pakeitė, priteisdama nukentėjusiai advokato paslaugoms apmokėti iš apelianto 1500 lt. Tokia teisėjos nutartis akivaizdžiai yra neteisėta ir nepagrįsta, tad naikintina.
Duomenys rodo, kad nukentėjusią 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos sutarties pagrindu, 2010 m. rugpjūčio 24 bei spalio 8 dienų pirmos instancijos teismų posėdžiuose atstovavo bei surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatė Sonata Žukauskienė, kuriai už tai nukentėjusiosios tikrai sumokėta yra 1500 lt (b.l. 110, 111-112, 119-120, 135-144), tad ji teisę į šių išlaidų atlyginimą įgijo.
CK 6.249-6.251, 6.263 str. įpareigoja nusikaltimu padarytą žalą atlyginti pilnai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atlygintos turi būti bet kokios advokatui apmokėtos sumos. Advokatams sumokėtos už paslaugas sumos turi būti dirbtinai „neišpūstos“. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad 1500 lt už atstovavimą nesudėtingoje baudžiamojoje byloje advokatei (b.l. 120) sumokėta buvo 2010 m. rugpjūčio 11 d., o atstovavimo sutartis su ja sudaryta buvo 2010 m. rugpjūčio 23 d. 2010 m. rugpjūčio 24 d. turėjęs vykti teismo posėdis, atidėtas buvo 2010 m. spalio 8 d. 11 val.(šio posėdžio trukmės laikas byloje neužfiksuotas) , o 2010 m. spalio 11 d. teismo posėdis užtruko nuo 11 val. iki 12:45 val., tad per abu teismo posėdžius advokatė juose užtruko maždaug virš 2 valandų. Advokato nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą vienos profesinio darvo valandos užmokesčio dydis advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis nustatyta 0,05 minimalios mėnesinės algos (toliau bus MMA). Konkrečiai už atstovavimą bylose dėl neatsargiais nusikaltimais padarytų nusikalstamų veikų nustatytas 1,5 MMA, už apeliacinio skundo parengimą - 0,6 MMA ir t.t. atlygis, tad, atsižvelgus į tai, kad pirmos instancijos teisme išnagrinėta byla sudėtinga bei didelės apimties, nebuvo, kad joje asmuo nuteistas yra už neasargaus nusikaltimo padarymą, kad pats bylos nagrinėjimo procesas užtruko neilgiau kaip 3 advokato profesinio darbo valandas, taip pat įvertinus advokato sugaištą laiką ruošiantis bylai bei laiką atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui, atsižvelgus į nukentėjusio ir civilinio ieškovo interesus bei siekiant objektyvaus abipusio turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, nukentėjusios prašoma priteisti 1500 lt suma advokato paslaugoms apmokėti yra per didelė, tad, tenkinant šį prašymą, iš apelianto priteistini 800 lt.
Nukentėjusią apeliacinio skundo nagrinėjimo metu 2010 m. gruodžio 20 d. sutarties pagrindu atstovavo gynėja S. Žukauskienė Šiai už paslaugas nukentėjusi 2010 m. gruodžio 13 d. kvitu sumokėjusi yra 700 lt., tačiau pagrindo ir šioje dalyje nukentėjusios prašymą pilnai tenkinti, nėra. Įvertinus advokatės sugaižtą profesinio darbo laiką, įvertinus tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra patenkintas bei tai, kad ir šioje dalyje nukentėjusios prašymas priteisti jai 700 lt atstovavimo išlaidų yra nepagrįstai didelis, nukentėjusiai iš nuteistojo priteistini 300 lt atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. J. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendį civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dalyje pakeisti:
- pripažinti, kad nukentėjusiai S. V. nusikalstamais nuteistojo J. J. veiksmais padaryta buvo 10.000 lt dydžio neturtinė žala ir likusiai neatlygintai šios žalos daliai atlyginti nukentėjusiai S. V. iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 6212 lt, o iš UAB „Sabaridana“ – 1.368 lt.
- priteisti iš nuteistojo J. J. 800 lt nukentėjusiai turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už darbą pirmos instancijos teisme bei 300 lt atstovavimo išlaidu advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant skundą apeliacinės instancijos tvarka.
Likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą.