Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovams J. B. – K. ir A. K. dėl savininko teisių pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti ieškovei nuosavybės teise priklausančio rūsio, esančio gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), lango angą bei prieigą iki jo į iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, tai yra pašalinti fasado šiltinimo medžiagas nuo ieškovei priklausančio rūsio lango angos bei pašalinti išklotas trinkeles iš išorinės rūsio lango pusės, paliekant laisvą prieigą prie rūsio lango iš išorinės gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pusės. Atsakovams nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti ieškovei pašalinti fasado šiltinimo medžiagas nuo ieškovei priklausančio rūsio lango angos bei pašalinti išklotas trinkeles iš išorinės rūsio lango pusės, paliekant laisvą prieigą prie rūsio lango iš išorinės gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pusės, o patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovų, uždrausti atsakovams pažeisti ieškovės subjektinę nuosavybės teisę ateityje ir priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai atsiliepimu į ieškovės ieškinį su juo nesutiko, prašė nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, įpareigoti atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti ieškovei nuosavybės teise priklausančio rūsio, esančio gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), lango angą bei prieigą iki jo į iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. pašalinti fasado šiltinimo medžiagas nuo ieškovei priklausančio rūsio lango angos bei pašalinti išklotas trinkeles iš išorinės rūsio lango pusės, paliekant laisvą prieigą prie rūsio lango iš išorinės gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pusės. Atsakovams nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti ieškovei pašalinti fasado šiltinimo medžiagas nuo ieškovei priklausančio rūsio lango angos bei pašalinti išklotas trinkeles iš išorinės rūsio lango pusės, paliekant laisvą prieigą prie rūsio lango iš išorinės gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pusės, o patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovų, atmesti ieškovės reikalavimą dėl uždraudimo atsakovams pažeisti ieškovės subjektinę nuosavybės teisę ateityje, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 101 Eur žyminio mokesčio ir 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovės naudai.

4. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl rūsio lango angos atlaisvinimo ir atkūrimo į buvusią padėtį.

5. Ieškovės atstovė 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad ieškovė pageidauja nagrinėjant vykdomojo rašto išdavimo klausimą būti atstovaujama advokato ir, kad jos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka, jog atstovė galėtų pasisakyti dėl ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą bei dėl atsakovų argumentų, jei atsiliepimas dėl ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą bus pateiktas.

6. Atsakovai 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriuo prašo vykdomojo rašto neišduoti ir teigia, jog teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai yra įvykdyti. Teigia, jog ieškovė prašydama išduoti vykdomąjį raštą klaidina teismą, elgiasi piktybiškai, konfliktuoja. Pažymi, jog visi nustatyti įpareigojimai yra įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2023 m. spalio 2 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-403-419/2023 išdavimo netekinti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

8. Teismas nurodė, kad atsakovai kartu su atsiliepimu pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus raštą, iš kurio turinio matyti, jog šiltinimo ir apdailos medžiagos nuo ieškovės rūsio lango angos yra pašalintos pagal to namo rūsio langų angų matmenis, o išorinėje lango pusėje įrengta rūsio duobė, tokiu būdu atlaisvinant prieigą prie rūsio lango iš išorės. Nurodytų aplinkybių ieškovė leistinais įrodymais nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą iš esmės įvykdė, todėl nutarė, jog nėra pagrindo išduoti ieškovei vykdomojo rašto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartį, kuria atsisakyta ieškovės 2023 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-403-419/2023. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovų pateiktą administratoriaus raštą, kadangi šis raštas priešingai nei nustatė teismas, ne patvirtina, o paneigia faktą, jog atsakovai įvykdė teismo sprendimą. Nurodo, kad minėtame rašte rūsio duobių plotas yra nurodytas skirtingas, o ir minėtame rašte nurodoma, jog nors apeliantės langas yra atvertas nuo apšiltinimo medžiagų, tačiau palikta atvira lango anga be lango, atsakovai lango rėmo, kurį būtų galima įstiklinti neįstatė.

9.2. Nurodo, kad administratorės pateiktas raštas patvirtina, jog rūsio duobė nėra atstatyta į buvusią padėtį, atsakovės rūsio duobės matmenys yra mažesni ir skirtingų matmenų nei kitų rūsių duobių, dėl ko toliau yra pažeidžiamos apeliantės teisės, apeliantė negali tinkamai naudotis rūsio patalpomis.

9.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad apeliantė leistinais įrodymais nepaneigė atsakovų nurodytų aplinkybių, tačiau teismas nesudarė galimybių apeliantei pateikti įrodymus ar duoti paaiškinimus. Teigia, jog apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. gavęs atsakovų atsiliepimą jau 2023 m. rugsėjo 27 d. išnagrinėjo apeliantės prašymą, dėl ko apeliantė turėjo tik 1 kalendorinę dieną išsakyti argumentus dėl atsakovų atsiliepimo. Teigia, jog teismas nesudarė galimybių paneigti atsakovų nurodytų aplinkybių, atsakovai patys pašalino medinį lango rėmą, reikalauja nupirkti plastikinį langą, kas leidžia spręsti, jog atsakovai teismo sprendimo neįvykdė, tai yra neatstatė padėties į iki pažeidimo buvusią padėtį.

10. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, nurodydami, jog su atskiruoju skundu nesutinka. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

10.1. Nurodo, kad atsakovai įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimui jį pilnai įvykdė, taip pat sumokėjo bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Teigia, jog išardžius apšiltinimo medžiagą, atkasus rūsio duobę, išbetonavus prieangio sienas apeliantė asmeniškai ir žodžiu patvirtino, jog darbai atlikti tinkamai, tačiau po šešių mėnesių persigalvojo, nurodo, kad ne visi darbai yra atlikti.

10.2. Nurodo, kad apeliantės ir jos atstovės buvo klausiama kokių matmenų turi būti rūsio duobė, tačiau jokie matmenys nebuvo pateikti, mano, kad taip buvo pasielgta siekiant ieškoti naujų neatitikimų ir tęsti konfliktą. Teigia, jog su atsiliepimu pateiktas raštas patvirtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra įvykdytas.

10.3. Nurodo, kad apie lango (jo rėmo) įstatymą nebuvo nurodymo, o teismo sprendimu buvo nurodyta pašalinti šiltinimo medžiagas. Teigia, jog faktą, kad lango nebuvo patvirtino pati apeliantė nagrinėjant bylą 2023 m. kovo 29 d. posėdžio metu. Pažymi, jog taip pat neaišku kokią dalį trinkelių reikia nuardyti, apeliantė jokių matavimų nepateikia, o ir be to, uždėti skardą ant duobės nėra racionalu, nes tai trukdys žmonių ir transporto priemonių judėjimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

13. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog atsakovai nėra įvykdę įsiteisėjusio teismo sprendimo pilna apimtimi, tai yra neįstatė lango, o paliko atvirą angą, o ir be to, rūsio duobė yra mažesnio ilgio ir gylio, nei kaimyninių rusių duobės. Atsakovai su šiais argumentais nesutikdami nurodo, kad teismo sprendimą yra įvykdę, išardė apšiltinimo medžiagą, atkasė rūsio duobę, išbetonavo prieangį, sumokėjo apeliantei bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad apeliantė jokių matavimų nepateikia, o ir atsakovai neturėjo pareigos įstatyti lango, kadangi teismo sprendimu nurodyta tik atlaisvinti rūsio lango duobę.

14. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 13 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas vykdomojo rašto pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išdavimo klausimą tinkamai taikė proceso teisės normas.

15. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Pagal CPK 587 straipsnį, vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusių teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu.

16. CPK 646 straipsnyje numatyta vykdomojo rašto išdavimo tvarka, kai vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Išieškotojui vykdomasis raštas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotąja pašto siunta. Išduodant vykdomąjį raštą, prie jo pridedamos turto arešto dokumentų ir kitų byloje esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti, kopijos (prie elektroninio vykdomojo rašto – skaitmeninės kopijos). Teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 646 straipsnio, 4–6 dalys).

17. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu (ne pagal taikos sutartį) ir esant pirmiau nurodytoms sąlygoms (nutarties 16 punktas) vykdomasis raštas turi būti išduodamas visais atvejais, nepaisant skolininko nuomonės. Tokią išvadą pagrindžia tai, kad teisės normos, reglamentuojančios vykdomojo rašto išdavimo tvarką, nenustato teismui pareigos, gavus prašymą išduoti vykdomąjį raštą, informuoti apie tai priešingą bylos šalį ir paprašyti jos nuomonės dėl vykdomojo rašto išdavimo. Priešingas aiškinimas lemtų tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje tarp šalių kilęs ginčas išspręstas iš esmės, priimant galutį teismo procesinį sprendimą, vykdomojo rašto išdavimo stadijoje galėtų kilti naujas ginčas, dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų vykdymo, kaip yra nagrinėjamu atveju.

18. Lietuvos apeliacinis teismas yra išskyręs tris sąlygas, kurioms esant, išduodamas vykdomasis raštas: 1) sprendimas turi būti vykdytinas; 2) sprendimas turi būti įsiteisėjęs (ši sąlyga nėra absoliuti); 3) išieškotojas turi pateikti teismui rašytinį pareiškimą išduoti vykdomąjį raštą (ši sąlyga nėra absoliuti) (V. V., D. A., „Teismo vykdomųjų dokumentų išdavimo tvarka“, Jurisprudencija, (duomenys neskelbtini)). CPK 646 straipsnio 6 dalis nustato vienintelę išlygą, kuomet vykdomasis raštas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu neišduodamas, tai yra kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad esant pirmiau aptartoms sąlygoms, vykdomojo rašto išdavimas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu yra teismo pareiga. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ir esant pirmiau nurodytoms sąlygoms vykdomasis raštas turi būti išduodamas visais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1328-1120/2021, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-37-739/2022).

19. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apeliantės (ieškovės) prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nesudarydamas galimybės taip pat apeliantei pateikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus dėl atsakovų pateiktų įrodymų esant pateiktam jos prašymui dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias tiek teismo sprendimo privalomumo principą, tiek vykdomojo rašto išdavimo tvarką ir sąlygas.

20. Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nustato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Nustačius, kad yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti (pavyzdžiui, pateikiami įrodymai, kad prašomas įvykdyti teismo sprendimas jau yra įvykdytas), antstolis turi atsisakyti jį priimti ir grąžinti pateikusiam asmeniui. Be to, jeigu antstolis, neturėdamas duomenų apie vykdomojo dokumento įvykdymą, priimtų vykdomąjį dokumentą vykdymui, vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, paaiškėjus aplinkybei, jog prievolę skolininkas yra įvykdęs iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas) arba laikoma baigta, jeigu vykdomasis dokumentas įvykdomas po to, kai vykdomasis dokumentas priimamas vykdyti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kadangi skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, o toks procesinis klausimas sprendžiamas tame pirmosios instancijos teisme, kuriame buvo išnagrinėta byla ar priimtas sprendimas (CPK 646 straipsnio 1 dalis), Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, dėl ko nutariama atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.