Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovams J. B.-K., A. K. dėl savininko teisių pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovė M. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, ieškovė bylą veda per atstovę advokatę Solveigą Gečaitę, kuri atstovauja ieškovę nagrinėjant bylą teisme, todėl byla išnagrinėta ieškovei M. G. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis).

6. Liudytoja N. G. D. S. P. parodė, kad ieškovė M. G. yra jos motina. Motina šiame name gyvena 48 metus. Pati šiame name gyveno 33 metus. Kiekvienam butui buvo numatytas rūsys ir visi žinojo, kur yra kieno rūsys. 2016 metais į namą įsikraustė atsakovų šeima. Jiems nepatiko jų rūsys, jie ieškojo didesnio ir užėmė svetimą rūsį. Prieš tai jie norėjo užimti motinos rūsį, nes A. K. šiame rūsyje norėjo pasidaryti sauną. Tuo tikslu jis buvo privedęs kanalizacijos vamzdį, kad būtų galima įsirengti pirtį. Motina nesutiko suteikti jam savo rūsį. Jis pradėjo vykdyti statybos darbus be kaimynų sutikimo, be projekto ir statybos leidimo. Jis savavališkai užmūrijo motinos rūsio langą. Pradėjo įvedinėti savo tvarką. Su kaimynais irgi norėjo apšiltinti namo sienas, kreipėsi į savivaldybę, jiems paaiškino, kad jeigu vyks renovacija, visas šiltinimas turės būti vienodas, namo sienas nudažys vienoda spalva. Pasiūlė atsakovui išardyti užmūrytą vietą ir atlaisvinti langą. 2017 metų rudenį, grįžusi iš Portugalijos sužinojo, kad atsakovai padarė tą remontą. Anksčiau rūsyje buvo stačiakampis langas. Ten buvo medinis rėmas su stiklais. Kai atsakovas darė remontą, langas buvo įstiklintas. Buvo apšiltinę langą sausomis pjuvenomis sulig langu ir iš viršaus uždėdavo skardos lakštą. Atsakovas nė karto nesiūlė jiems įstatyti langą. Kai langas buvo užmūrytas, raštu kreipėsi į savivaldybę dėl savavališkos statybos, bet savivaldybė nieko nepadarė. Žodžiu daug kartų sakė ir ji, ir mama atsakovui, kad jis atlaisvintų langą, bet jis jokių veiksmų nesiėmė. Raštu į atsakovą nesikreipė. Po to pasidarė rūsio planą ir identifikavo rūsį, įformino Registrų centre. Mama pradėjo reikšti pretenzijas, kai atsakovas užpylinėjo langą smėliu. Langas buvo reikalingas vėdinti rūsį. Šiuo metu rūsyje pradėjo kauptis pelėsis, drėgmė, nėra galimybės įjungti elektrą, nes laidai drėgni, krenta tinkas. Visi namo rūsiai turi langus, bet jie irgi užpilti pjuvenomis ir uždengti skardomis, o kai reikia, žmonės jais naudojasi. Atsakovas savo rūsyje pasidarė skalbyklą. Iki 2017 metų kasmet atidengdavo rūsio langą ir vėdindavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl pirmojo ieškinio reikalavimo

7. Ieškovė M. G. kreipėsi į teismą, reikšdama negatorinį ieškinį ir siekdama įrodyti, kad jos kaip nekilnojamojo daikto (buto su rūsiu) savininkės teisės pažeistos.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (2011-05-17 nutartis Nr. 3K-3-242/2011; 2012-07-09 nutartis Nr. 3K-3-344/2012).

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei M. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, plane pažymėtu R-10, esantis (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovams J. B.-K. ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini).

11. Antstolė Tereza Gerasimovič 2021-06-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiauriniame ir pietiniame fasade užfiksuoti rūsio langai (švieslangiai). Dalis rūsių langų šviesduobių užvertos metalinėmis skardomis (nuotraukos Nr. 1-13). Patekus į buto Nr. 5 rūsio patalpas nustatyta, kad rūsio sienoje, kuri orientuota į kiemą (šiaurinę pusę) yra išsidėsčiusi lango anga, kurios išmatavimai: 113 cm x 60 cm x 55 cm. Per visą plotį rūsio švieslangis yra užmūrytas fasado sienų šiltinimo plokštėmis (nuotraukos Nr. 14-23). Iš kiemo pusės, vietoje, kurioje konstrukciškai buto Nr. 5 rūsio langas išeina į kiemą, namo pirmame aukšte (jo rytinėje dalyje) yra atlikti fasado apdailos darbai, grindinys išklotas trinkelėmis, dėl ko rūsio lango angos ir šviesduobės nematyti (nuotraukos Nr. 24-28).

12. Taigi šie duomenys patvirtina, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-10, savininkė ir jos rūsio langas yra užmūrytas fasado sienų šiltinimo plokštėmis, o grindinys išklotas trinkelėmis, dėl ko rūsio lango angos ir šviesduobės nematyti. Atsakovai šias aplinkybes pripažino ir nėra ginčo, kad ieškovės rūsio langą užmūrijo būtent atsakovai. Esant įrodytoms abiem negatorinio ieškinio sąlygoms, atsakovams pereina pareiga įrodyti, kad jie elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus.

13. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

14. Atsakovai įrodinėjo, kad ieškovė žodžiu sutiko su jų vykdomais daugiabučio namo fasado dalies šiltinimo darbais, teigė, kad rūsio langas jai nereikalingas. Tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra. Priešingai, atsakovams įvykdžius minėtus darbus 2017 metais, 2018-10-01 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos konstatavo, kad daugiabučio namo fasado šiltinimo darbus atsakovai vykdė savavališkai.

15. Apibendrindamas išdėstyta teismas pripažįsta, kad ieškovė M. G. įrodė, kad jos kaip buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės teisės yra pažeistos, kadangi dėl atsakovų atliktų namo fasado šiltinimo darbų ji neteko rūsyje esančio lango. Atsakovai A. K. ir J. B.-K. neįrodė, kad vykdydami fasado šiltinimo darbus ir užmūrydami ieškovės rūsio langą laikėsi teisės aktų reikalavimų. Taigi atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad yra pagrindas patenkinti ieškovės M. G. pirmą ieškinio reikalavimą ir įpareigoti atsakovus J. B.-K. ir A. K. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti ieškovei M. G. nuosavybės teise priklausančio rūsio, esančio gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), lango angą bei prieigą iki jo į iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. pašalinti fasado šiltinimo medžiagas nuo ieškovei priklausančio rūsio lango angos bei pašalinti išklotas trinkeles iš išorinės rūsio lango pusės, paliekant laisvą prieigą prie rūsio lango iš išorinės gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pusės. Atsakovams nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti ieškovei pašalinti fasado šiltinimo medžiagas nuo ieškovei priklausančio rūsio lango angos bei pašalinti išklotas trinkeles iš išorinės rūsio lango pusės, paliekant laisvą prieigą prie rūsio lango iš išorinės gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pusės, o patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovų.

Dėl antrojo ieškinio reikalavimo

16. Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašė uždrausti atsakovams J. B.-K. ir A. K. pažeisti ieškovės subjektinę nuosavybės teisę ateityje.

17. Teismas pažymi, kad tokiu būdu suformuluotas reikalavimas yra ganėtinai abstraktus, tuo tarpu teismo priimamas sprendimas turi būti aiškus visiems proceso dalyviams bei sprendimą vykdantiems asmenims (antstoliui). Formuluodamas ieškinio dalyką, ieškovas brėžia teismui bylos nagrinėjimo ribas. Esant ieškovės antram reikalavimui tokiam, koks jis yra dabar, teismas negali nustatyti apie kokius konkrečiai pažeidimus eina kalba, dėl ko negali įvertinti kiek toks reikalavimas yra pagrįstas. Teismo posėdyje ieškovei, atstovaujamai advokatės S. Gečaitės, buvo siūloma tikslinti reikalavimą, tačiau ieškovė to nepadarė, todėl nesant aiškiai suformuluotam reikalavimui ir teismui neturint galimybių įvertinti jo pagrįstumą, šis reikalavimas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

19. Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 101,00 Eur žyminio mokesčio. Patenkinęs pagrindinį ieškovės reikalavimą, kuris ir buvo šio teismo proceso esmė, teismas laiko, kad ieškinys yra patenkintas visiškai, nepaisant to, kad skaičiuojant matematiškai, vienas reikalavimas buvo atmestas, todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 101,00 Eur žyminio mokesčio.

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovė patyrė 1500,00 Eur advokato pagalbos išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Spręsdamas dėl patirtų išlaidų pagrįstumo bei atsižvelgdamas į bylos apimtį, sudėtingumą, ginčo trukmę, teismo posėdžių skaičių, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai yra pernelyg didelės. Pažymėtina, kad byla nėra sudėtinga, ieškinio įrodomoji bazė mažos apimties, ruošiantis bylos nagrinėjimui ieškovei nebuvo būtina specialiai rinkti įrodymų, į bylą pateikti tik tokie įrodymai, kuriuos ieškovė jau turėjo žymiai anksčiau, nei prasidėjo teismo procesas, byla išnagrinėta per du posėdžius, todėl ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai mažinamos iki 1000,00 Eur ir priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu, CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus J. B.-K. ir A. K. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti ieškovei M. G. nuosavybės teise priklausančio rūsio, esančio gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), lango angą bei prieigą iki jo į iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. pašalinti fasado šiltinimo medžiagas nuo ieškovei priklausančio rūsio lango angos bei pašalinti išklotas trinkeles iš išorinės rūsio lango pusės, paliekant laisvą prieigą prie rūsio lango iš išorinės gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pusės. Atsakovams nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti ieškovei pašalinti fasado šiltinimo medžiagas nuo ieškovei priklausančio rūsio lango angos bei pašalinti išklotas trinkeles iš išorinės rūsio lango pusės, paliekant laisvą prieigą prie rūsio lango iš išorinės gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pusės, o patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovų.

Atmesti ieškovės reikalavimą dėl uždraudimo atsakovams J. B.-K. ir A. K. pažeisti ieškovės subjektinę nuosavybės teisę ateityje.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. K. ir J. B.-K. 101,00 Eur (vieną šimtą vieną Eur) žyminio mokesčio ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį Eur) advokato pagalbos išlaidų ieškovės M. G. naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.