Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų teikimą dėl nuosprendžio patikslinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Š. nuteistas Jungtinės Karalystės Norwich Karališkojo teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu už tyčinį nužudymą, pagal 2003 metų Baudžiamojo teisingumo akto 224A straipsnį – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nurodant kad nuteistasis privalo kalėti mažiausiai 17 metų ir 6 mėnesius.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. birželio 17 d. gautas Marijampolės pataisos namų teikimas. Teikime nurodoma, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios. Prašoma patikslinti minėtą nutartį ir nurodyti, ar nuteistasis, pasibaigus dešimties metų kalėjimo režimui, turi būti perkeltas atlikti bausmę į pataisos namus, ar reikia vadovautis šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 83 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, ir nuteistasis privalo bausmę toliau atlikti kalėjime.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios BK 50 straipsnio 3 dalis, kurioje buvo numatyta, kad teismo skiriamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą nustato teismas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi nuteistajam K. Š. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nustatyta, jog 20 metų laisvės atėmimo bausmė atliktina tokia tvarka – pirmieji 10 metų kalėjime, likusi bausmės dalis – pataisos namuose.

BVK 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Be to, vadovaujantis BVK 69 straipsnio, kuriame reglamentuotas nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas, 6 dalimi, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Būtent šių teisinių normų pagrindu yra sprendžiamas nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, įstatymų leidėjas nėra numatęs teismų kompetencijos perkelti nuteistuosius iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 1S-239-312/2020). Be to, BVK 88¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji iš kalėjimo į pataisos namus perkeliami ir grąžinami iš pataisos namų į kalėjimą Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, jog teismas nuteistajam nebenustato laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, patikslintina, jog laisvės atėmimo bausmės vieta K. Š. nustatytina pataisos įstaigoje BVK 65, 69, 88¹ straipsnių nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Marijampolės pataisos namų teikimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi byloje Nr. E1-2478-1034/2018 K. Š. nustatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatytina pataisos įstaigoje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65, 69, 88¹ straipsnių nustatyta tvarka.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.