Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

K. Š. Jungtinės Karalystės Norwich Karališkojo teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 2023 m. Baudžiamojo teisingumo akto 224A straipsnį (už tyčinį nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nurodant, kad nuteistasis privalo kalėti mažiausiai 17 (septyniolika) metų 6 (šešis) mėnesius.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi, tenkinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą: 1) pripažintas Jungtinės Karalystės Norwich Karališkojo teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 2) šiuo nuosprendžiu K. Š. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu (nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai) ir nustatyta suderinta bausmė – 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 17 d. gautas nuteistojo K. Š. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi atmestas nuteistojo K. Š. prašymas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistasis K. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį, peržiūrėti bylą, taikyti nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2573 buvo pakeistas BK 129 straipsnis, todėl teismas nepagrįstai netaikė jam šio įstatymo.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo prašymą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant prašymą ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Iš šios nutarties 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių matyti, kad K. Š. šiuo metu atlieka bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, t. y. už nužudymą kankinant ar kitaip itin žiauriai. Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek aukštesniajam teismui pateiktame skunde akcentuoja būtent Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2573, tačiau, priešingai nei teigia nuteistasis, šiuo įstatymu nebuvo keičiamas BK 129 straipsnis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. taip pat įsigaliojo kitas 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas Nr. XIV-3060). Šiuo įstatymu iš tikrųjų pakeistas BK 129 straipsnis, tačiau nagrinėjamu atveju šis pakeitimas K. Š. padarytos veikos nusikalstamumo nepanaikina, bausmės nešvelnina ir kitokiu būdu jo teisinės padėties nepalengvina. Įstatymu Nr. XIV-3060 pakeistas tik BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punktas, jį papildant naujais nusikalstamos veikos kvalifikuojančiais požymiais (negalia ir religija), tuo tarpu nuteistojo prašymo nagrinėjimui aktualus BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas nepasikeitė. Be to, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už nužudymą kankinant ar kitaip tint žiauriai, nuo BK priėmimo 2023 m. gegužės 1 d. nesikeitė, todėl, nesant pagrindo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ar švelninti už jos padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo prašymas pagrįstai atmestas.

Dėl nuteistojo K. Š. akcentuojamo nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio 2024 m. balandžio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 (toliau – ir Įstatymas Nr. XIV-2573) pažymėtina, kad nuteistajam galėtų būti aktualūs su bausmės skyrimu susiję straipsnių pakeitimai. Kita vertus, Įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių (reglamentuojančių BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių pakeitimus) nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik bylą nagrinėjant instancine tvarka, t. y. toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartis, kuria pripažintas Jungtinės Karalystės Norwich Karališkojo teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir yra vykdoma. Tai reiškia, kad šie BK pakeitimai, net jeigu jie ir lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios BK 3 straipsnio 2 dalies prasme, todėl taip pat netaikytini K. Š..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo K. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.