Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Laimai Zajankauskienei,

viešame teismo posėdyje, surengtame mišriu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

9. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. L. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pagrindu – kaip užsienietė, kuri gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje – siekia gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

11. Pareiškėja teismui nurodė, kad ji nuo gimimo gyveno ir gyvena Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad D. L. turi savo vardu (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo liudijimą bei 1988 m. gegužės 23 d. išduotą tarybų socialistinių respublikų sąjungos piliečio pasą, o Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ji neturi ir niekada neturėjo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja 2025 m. lapkričio 6 d. prašymu kreipėsi į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrių, kuriame prašo suteikti jai Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka (el. b. l. 12). 2025 m. lapkričio 20 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriuje buvo atlikta asmens atpažinimo procedūra, kurios metu buvo nustatyta, kad pateiktoje nuotraukoje yra pareiškėja D. L., pareiškėją atpažinę asmenys – L. K. ir jo brolis A. K. (el. b. l. 95–96). Remiantis Gyventojų registro 2025 m. birželio 18 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-6754, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre asmens duomenų apie asmenį – D. L., nėra (el. b. l. 22). Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie pareiškėjos gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, pareiškėja suinteresuoto asmens buvo informuota apie tai, kad, norėdama gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, ji privalo kreiptis į teismą nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja iki 1993 m. liepos 1 d. apsigyveno Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje. Taigi pareiškėja su minėto fakto nustatymu sieja galimybę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

12. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 32 punkte nustatyta, jog asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios, yra laikomas užsieniečiu. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja ne tik minėtas įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įgyvendinimo įstatymas).

13. Pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 9 punktą leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje numatytu atveju. Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvoje iki nurodyto laikotarpio ir, kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis: 1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir 2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ir 3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.

14. Pagal Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445, 16.7. punktą įstatyme nustatytas leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad užsienietis gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

15. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

16. Remiantis byloje esančių duomenų visuma, konstatuotina, kad pareiškėja iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

17. Remiantis gimimo liudijimu, nustatyta, kad pareiškėja D. L. gimė (duomenys neskelbtini) kaime, tėvo S. L. ir motinos J. L. šeimoje (el. b. l. 104). Remiantis aštuonmečio mokslo pažymėjimu, nustatyta, kad pareiškėja D. L. mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje ir (duomenys neskelbtini) metais baigė aštuonias klases (el. b. l. 29–30). 1988 m. gegužės 23 d. pareiškėjai D. L. buvo išduotas Lietuvos tarybų socialistinės respublikos pasas (el. b. l. 27–28). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu, nustatyta, kad pareiškėja D. L. 1983 m. liepos 14 d. pradėjo dirbti Tiksliųjų prietaisų gamyklos mokslinio tyrimo institute (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) buvo atleista iš darbo pagal etatų mažinimą (el. b. l. 105–107). Pareiškėja D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos darbo vieta visą laiką buvo Vilniuje, Lietuvos Respublikoje, taip pat nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos niekuomet nebuvo išvykusi. Esant nustatytam faktui, kad 1993 m. liepos 1 d. pareiškėja dar dirbo Tiksliųjų prietaisų gamyklos mokslinio tyrimo institute (duomenys neskelbtini), o jos darbo vieta buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, labiau tikėtina išvada, jog pareiškėja tuo metu gyveno Lietuvos Respublikoje. Šią aplinkybę patvirtino pareiškėjos teismui duoti paaiškinimai, taip pat liudytojo L. K. parodymai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje pakanka duomenų spręsti, jog pareiškėja iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno Lietuvos Respublikoje.

18. Tiek pareiškėjos paaiškinimai, tiek liudytojo L. K. parodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėja ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje. Remiantis pareiškėjos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, ji nuo jos atleidimo iš darbo Tiksliųjų prietaisų gamyklos mokslinio tyrimo institute (duomenys neskelbtini) 1993 m. niekur nedirbo ir nedirba iki šiol. Pareiškėja paaiškino, kad ji iki šiol gyvena kartu su gyvenimo draugu liudytoju L. K. adresu (duomenys neskelbtini), taip pat tam tikrą laiką gyvena motinos gyvenamosios vietos adresu, nes apie aštuonerius metus ją prižiūri. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais pareiškėjos paaiškinimais, jie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtino liudytojo L. K. nurodytos aplinkybės, pareiškėjos paaiškinimai atitiko suinteresuotam asmeniui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kitą rašytinę bylos medžiagą. Todėl darytina išvada, kad byloje pakanka duomenų spręsti, jog pareiškėja ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

19. Dėl teisėto pragyvenimo šaltinio ir mokesčių Lietuvoje mokėjimo pažymėtina, kad pareiškėjai neturint galiojančio asmens dokumento, leidimo gyventi Lietuvoje, ji oficialiai įsidarbinti negali, tokiu būdu objektyviai negali mokėti ir jokių pajamų mokesčių. Kaip patvirtina teismo posėdžio metu pareiškėjos duoti paaiškinimai ir liudytojo L. K. parodymai, taip pat šių asmenų suinteresuotam asmeniui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės (el. b. l. 97–98, 21), pareiškėja yra išlaikoma liudytojo L. K., su kuriuo kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2025 m. gruodžio 19 d. išrašu, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 1992 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso liudytojui L. K. (el. b. l. 46). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja verstųsi kokia nors neteisėta veikla ir gyventų iš nelegalių pajamų. Gyvendama Lietuvoje, pareiškėja, kaip ir visi vartotojai, moka vartojimo mokesčius, taikomus prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, nuoseklius pareiškėjos paaiškinimus, liudytojo parodymus, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėja turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje, moka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius (įmokas) ir turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).

21. Teismo vertinimu, pareiškėja šiuo atveju įrodė visas sąlygas, reikalingas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad, pirma, prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, antra, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir, trečia, pareiškėja negalėjo kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja D. L. gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

23. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. L., gimusi (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.