Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1815-221/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
e2S-1815-221/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12645-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
Ž. G.
Ieškovas
L. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1815-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12645-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 3.1.18.2.11; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui Ž. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. G. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui Ž. G. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti dukters U. G., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 250 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai U. G. po 200 Eur nuo 2019 m. liepos 26 d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo, ieškovę paskyrė nepilnametei U. G. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, atmetė kitą prašymo dalį.

4. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog neužtikrinus reikalavimo bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs jo poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba, jo darbinės pajamos svyruoja nuo 186 Eur iki 500 Eur per mėnesį, atsakovas turi nekilnojamojo turto – penkis žemės sklypus, butą, ieškovė taip pat dirba, jos mėnesines pajamas sudaro apie 650–670 Eur darbo užmokestis, ieškovė neturi nekilnojamojo turto. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas sprendė, jog iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas – po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovę paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

5. Teismas, pažymėjęs, kad šiuo metu nėra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, sprendė, jog ieškovė neįrodė būtinybės iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priteisiant dukrai U. G. laikiną išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Neobjektyviai vertinti byloje pateikti įrodymai apie tėvų turtinę padėtį, dukros poreikius, motinos galimybes gauti pajamų, atsakovo turtinę padėtį.

1.2. Atsakovas visuomet kas mėnesį teikė dukters išlaikymui po 150 Eur, šios sumos pakanka patenkinti būtinuosius jos poreikius.

1.3. Neįvertinta, kad dukra neturi papildomų poreikių dėl sveikatos problemų ir tuo pačiu papildomų išlaidų. Ieškovė dirba, turi normalias kasmėnesines pajamas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros poreikiams kas mėnesį būtina 500 Eur, bet nepagrindė tokio išlaikymo dydžio, nepateikė detalios išlaidų lentelės. Šeima gyvena vieno kambario bute, būsto išlaikymo mokesčiai nedideli, juos apmoka atsakovas. Ieškovė neturi papildomų išlaidų, gaunamas pajamas naudoja tik savo ir dukros poreikiams tenkinti.

1.4. Teismo nurodyti duomenys, kad atsakovas dirba, neatitinka tikrovės. Atsakovas po 1 mėnesio nedarbingumo dėl kairės kojos kelio skausmų buvo priverstas išeiti iš tolimųjų reisų vairuotojo darbo. Nuo 2018 m. lapkričio 6 d. atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje, jo pragyvenimo šaltinis – bedarbio išmoka (pirmuosius 3 mėnesius – 515 Eur, kitus 3 mėnesius – 399 Eur, dar kitus 3 mėnesius – po 366 Eur). Iš šių pajamų atsakovas dukrai skyrė 150 Eur, kitus pinigus – buto mokesčiams sumokėti, maistui. Žemės sklypai negali tapti greitu pajamų šaltiniu siekiant skubiai vykdyti teismo nutartį.

1.5. Teismas laikiną išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo dienos, tačiau laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos už praeitą laikotarpį, jos taikomos tik nuo nutarties priėmimo dienos.

Atsiliepimas

7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Teismas nustatė laikiną išlaikymo dydį vertindamas preliminarius vaiko poreikius, vadovaudamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. U. G. – (duomenys neskelbtini) metų mergina. Jos poreikiai beveik kaip suaugusio asmens. Be būtinųjų poreikių (maisto, rūbų), mergaitei būtina pasiruošti mokyklai, ji šiemet bus (duomenys neskelbtini) klasės mokinė. Nuo rugsėjo pradžios U. G. papildomam mokymui reikalingi korepetitoriai, tam būtinos piniginės lėšos.

7.2. Atsakovas nenori prisiimti pareigos teikti dukrai tinkamą išlaikymą, siekia mažinti dukrai skirto išlaikymo dydį, dukros išlaikymo pareigą perkelti ieškovei.

7.3. Lietuvos teismai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką priteisiant vaikui išlaikymą vadovaujasi orientaciniu kriterijumi, kuris nustatomas pagal tuometinį Lietuvos vidutinio mėnesio atlyginimo dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatė 430 Eur minimalų mėnesinį atlyginimą.

7.4. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad daugiau nei mėnesį jis buvo nedarbingas. Atsakovas neturi sveikatos sutrikimų, kurie trukdytų atsakovui dirbti.

Atsiliepimas

8. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – darbo ieškančio asmens atmintinę. Atsakovas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto įrodymo, neargumentuoja jo priėmimo būtinybės. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą. Ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naują įrodymą – 2019 m. rugpjūčio 21 d. pinigų priėmimo kvitą už odontologines paslaugas. Ieškovei, kaip ir atsakovui, neprašant priimti pridėto įrodymo, neargumentuojant jo priėmimo būtinybės, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą įrodymą.

Dėl atsakovo atskirojo skundo

10. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – 200 Eur dydžio laikino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimas iš atsakovo.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

12. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

13. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto laikino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydžiu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad atsakovas yra bedarbis, todėl gali teikti nepilnametei dukrai tik 150 Eur išlaikymą, šios sumos pakanka patenkinti būtinuosius dukros poreikius.

14. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

15. Nesant duomenų, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, pirmosios instancijos teismas jai priteisė iš atsakovo 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas atskirajame skunde neneigia būtinybės nagrinėjamoje civilinėje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, tačiau nesutinka su nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties, sveikatos būklės, galimybės gauti didesnes pajamas bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

16. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių dukros amžių ((duomenys neskelbtini) metų) jos poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jos būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas atskirajame skunde teigia, jog šalių nepilnametei dukrai pakanka 150 Eur dydžio išlaikymo, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Dėl to atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad 150 Eur išlaikymas yra pakankamas patenkinti būtinuosius dukros poreikius, vertintinas kaip deklaratyvus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnametei dukrai priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas negali dirbti jokio darbo, gauti pajamas iš darbo santykių, atsakovas ieškojo darbo, tačiau dėl konkrečių aplinkybių jo negavo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

17. Atsakovas, teigdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik nuo nutarties priėmimo dienos, nenurodo konkrečios tai reglamentuojančios teisės normos, todėl šis jo atskirojo skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad ieškinys buvo paduotas 2019 m. liepos 26 d., o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2019 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praėjus 6 kalendorinėms dienoms nuo ieškinio padavimo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, atsakovas iš esmės sutinka su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, ginčija tik priteisto laikino išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradžios datą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė