Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-23 · Administracinė byla Nr. I-1081-189/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-23
Bylos Nr.
I-1081-189/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03758-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1081-189/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03758-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–21) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019 m. balandžio 1 d., jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas rūsyje. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, atskirtas užuolaida, tuo pažeidžiant pareiškėjo privatumą, kadangi nuolat buvo stebimas Lukiškių TI-K pareigūnų. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose nebuvo ventiliacijos, jose buvo drėgna ir tamsu, buvo dulkių, veisėsi pelėsis, grybelis, švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nuo drėgmės puvo čiužiniai, užsiveisdavo parazitai, rūdijo lovos. Kamerose natūrali šviesa silpnai patekdavo į patalpas. Pareiškėjui buvo suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore 1,5 val., kas pareiškėjo nuomone, prieštarauja tarptautinių institucijų rekomendacijoms, kad nuteistiesiems ar suimtiesiems turi būti užtikrinama teisė ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, nebuvo šilto vandens. Lukiškių TI-K buvo nuolat įjungtas naktinis bei dieninis apšvietimas, kuris buvo labai stiprus. Pareiškėjas neturėjo galimybės išjungti naktinio apšvietimo, todėl neišsimiegodavo, jam nuolat skaudėjo akis ir galvą. Maistas yra nekaloringas (nuo 2 300 kcal iki 2 400 kcal). Pareiškėjas sportuoja, todėl maisto kiekis yra nepakankamas. Atkreipia dėmesį į tai, jog į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi su prašymu priimti jį į darbą, tačiau atsakymo į pateiktą prašymą negavo. Pareiškėjo teigimu, yra apie 30 laisvų darbo vietų, į jas pretenduoja daugiau nei 100 nuteistųjų. Pareiškėjas yra įgijęs profesinį išsilavinimą, neturi nuobaudų, todėl mano, jog Lukiškių TI-K nepagrįstai nesuteikia galimybės įsidarbinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–41).

Nurodo, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Kamerose langai pritaikyti vėdinti natūraliu būdu ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K teigimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose neturi. Lukiškių TI-K dirbtinis ir naktinis apšvietimas atitinka dirbtinio ir naktinio apšvietimo teisės aktuose nustatytas normas. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. yra suteikiama galimybė nusimaudyti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Jie subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas 2018 m. spalio 2 d. pokalbio metu buvo supažindintas su Nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-16 ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 12 d. įsakymu Nr. 1/05-9 „Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir gavo įsakymų bei nustatytos formos prašymą dėl priėmimo į darbą kopijas. Pareiškėjo pokalbis užregistruotas 2018 m. spalio 2 d. „Suimtųjų/nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale“ Nr. 7.43(20)-90. Pareiškėjas buvo informuotas, jog VĮ „Mūsų amatai“ yra ribotas darbo vietų skaičius, norinčiųjų dirbti daug, todėl pirmenybė dirbti yra suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka priėmimo į darbą kriterijus. Lukiškių TI-K administracija negali įpareigoti VĮ „Mūsų amatai“ priimti pareiškėją į darbą. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 30, 42–43).

Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildino iš to, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas buvo įrengtas kameros kampe ir visiškai neatskirtas nuo durų ir stebėjimo langelio.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 89, Nr. 114, Nr. 209. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. pranešime „Dėl G. K. skundo“ (b. l. 82–83) nurodoma, kad priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, 2012 m. – posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395, 2015 m. – posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417, 2016 m. – posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinių nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 46–49) patvirtina, jog Lukiškių TI-K tualetai nuo likusio kameros ploto atitverti pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)), darytina išvada, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Taip pat tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Šios išvados nepaneigtinos Lukiškių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą kalinimo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo pažeista iš viso 61 parą.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nebuvo ventiliacijos, jose buvo drėgna ir tamsu, buvo dulkių, veisėsi pelėsis, grybelis, švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitiko higienos reikalavimų. Čiužiniai puvo, užsiveisdavo parazitai, lovos rūdijo nuo drėgmės.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nustatyta, jog santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (HN 134:2015 16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas).

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-203/2005; LVAT 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose taip pat ne kartą išaiškinta, kad, atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, susijusius su higienos normos reikalavimų pažeidimais – t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje buvo kalinamas asmuo, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, tenka atsakovei (LVAT 2013 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-176/2013 ir kt.).

Šioje dalyje nagrinėjamos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas šioje dalyje nekonkretizavo, kada, kaip ir kuriose konkrečiose kamerose pasireiškė galimi pažeidimai. Be to, iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai buvo atliekami tuo metu, kai pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K nebuvo laikomas. Šiuo metu kamerų Nr. 89; Nr. 114; Nr. 209 būklės pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu nėra galimybės nustatyti. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjas dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, galimai netinkamos būklės, Lukiškių TI-K administracijai teikė skundus. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į LVAT formuojamą praktiką, laikytina, jog šioje dalyje nagrinėjamos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais, todėl nelaikytinos detalizuotu kalinimo sąlygų apibūdinimu. Vadinasi, atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų būkle (šalta, drėgna, pelėsis ir kt.), nėra nustatytas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lukiškių TI-K 2018 m. yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri patvirtina, jog Lukiškių TI-K atliekama šių patalpų priežiūra bei vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai (b. l. 87–90). Iš byloje pateikto 2018 m. kovo 23 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8) PA-1264 (b. l. 50–51) nustatyta, jog Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ar nuteistiesiems asmenims yra išduodami čiužiniai iš audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose ir tai atitinka HN 134:2015 41 punkto reikalavimus. Vadinasi, Lukiškių TI-K yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K atlieka graužikų ir buitinių parazitų prevenciją, todėl pareiškėjo argumentai dėl parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigia, jog Lukiškių TI-K nėra tinkamai užtikrinamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai pateko į patalpas ir visai jų neapšviečia. Apšvietimas buvo per stiprus, nuo jo pareiškėjui skaudėjo akis ir galvą.

HN 134:2015 higienos norma nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas), o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas).

Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2018 m. lapkričio mėn. pranešime „Dėl G. K. skundo“ (b. l. 82–83) nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kamerose dirbtinė apšvieta ne mažesnė nei 200 lx. Pažymi, jog HN 134:2015 reikalavimuose gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas nėra nustatytas. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjas dėl kamerų apšvietimo su skundais kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, šios aplinkybės nenurodo ir pareiškėjas. Kaip jau minėta, kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 16.7 punkto reikalavimais kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl naktinio apšvietimo įrengimo, kuris, pareiškėjo teigimu, trukdo miegoti, atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nesant kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo kamerose atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nebuvo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, jog Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepaneigus, jog Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimus. Skunde pareiškėjas nenurodė, kada Lukiškių TI-K nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (redakcija nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Įvertinus teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad minėta higienos norma karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose nenustato, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo teisę tik 1,5 val. pasivaikščioti gryname ore, kas prieštarauja tarptautinių institucijų rekomendacijoms, kuriose nurodoma, kad nuteistiesiems ar suimtiesiems turi būti užtikrinama teisė ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke.

Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje nurodyta, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK nustatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. Pagal kodekso 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1 val.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, kad jam buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke 1,5 val., o tai atitinka BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su teisės į pasivaikščiojimą įgyvendinimu. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kokiomis dienomis pareiškėjas neturėjo galimybės pasivaikščioti.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus 47 punkte numatyta, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų nesuteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore, o Lukiškių TI-K pareigūnai nebūtų leidę šia teise pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo pasivaikščiojimui skirto laiko yra atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog maistas yra nekaloringas (nuo 2 300 kcal iki 2 400 kcal). Pareiškėjas sportuoja, todėl maisto kiekis yra nepakankamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisės aktuose nėra išskirtas atskiras maitinimas sportuojantiems asmenims.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu suimtieji ir nuteistieji buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. pranešime „Dėl G. K. skundo“ (b. l. 82–83) nurodyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Įvertinus tai, laikytina, jog visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kokiu būdu jis nustatė, kad patiekalų kaloringumas yra mažesnis, nei turėtų būti. Nenurodė, kada ir koks maistas buvo pateiktas netinkamos kokybės. Be to, teismui nepateikti įrodymai, kad dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas kreipėsi su skundais į Lukiškių TI-K administraciją.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad maisto kokybė ir kaloringumas neatitinka teisės aktų reikalavimų, vertintini kaip subjektyvus paties pareiškėjo vertinimas, todėl šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi su prašymu priimti jį į darbą, tačiau atsakymo į pateiktą prašymą negavo. Pareiškėjo teigimu, yra apie laisvų 30 darbo vietų, į jas pretenduoja daugiau nei 100 nuteistųjų. Pareiškėjas yra įgijęs profesinį išsilavinimą, neturi nuobaudų, todėl mano, jog Lukiškių TI-K nepagrįstai nesuteikia galimybės įsidarbinti.

BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo įstaigos administracija. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 straipsnio 3 dalis). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 straipsnio 8 dalis).

Aiškindamas nurodytą teisinį reglamentavimą LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016 konstatavo, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Administracinių teismų praktikoje aiškinant minėtas teisės normas yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų.

Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio mėn. tarnybiniame pranešime „Dėl G. K. 2018 m. lapkričio 12 d. Nr. 123-3040 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties“ (b. l. 84–85) nurodoma, jog 2018 m. spalio 2 d. pareiškėjas pokalbio metu buvo supažindintas su Nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-16 ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1/05-9 „Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir gavo įsakymų bei nustatyto formos prašymą dėl priėmimo į darbą kopijos. Pareiškėjo pokalbis užregistruotas 2018 m. spalio 2 d. „Suimtųjų/nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale“ Nr. 7.43(20)-90.

Byloje pateikta „Suimtųjų/nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalo“ Nr. 7.43(20)-90 kopija (b. l. 44–45) patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. spalio 2 d. pokalbio metu buvo supažindintas su Nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-16 ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 12 d. įsakymu Nr. 1/05-9 „Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai‘ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadinasi, pareiškėjas buvo supažindintas su įdarbinimo tvarka. Be to, pats pareiškėjas neneigia, kad norinčių dirbti nuteistųjų ar suimtųjų yra daugiau, nei laisvų darbo vietų. Pareiškėjas teismui nepagrindė įrodymų ir nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti aptarto teisinio reglamentavimo nesilaikymo atvejus ar pažeidimus. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėjas skunde išreiškė subjektyviniu vertinimu paremtą savo nuomonę, nes vien tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su faktu, kad jam nebuvo paskirtas darbas VĮ „Mūsų amatai“, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neįdarbinamas nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai, jog jis yra įgijęs profesinį išsilavinimą, neturi nuobaudų, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, t. y. pareiškėjo kalinimo, pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas nepažeidžiant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-718/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012, 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2542/2012, 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iš viso 61 parą, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, epizodiškumą, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015, 2017 m. kovo 14 m. nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 70 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška