Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-31 nutarimo, kuriuo D. K., a. k. 3 740417 0681, už pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. vasario 22 d. D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad 2012 m. gruodžio 21 d. statytojui D. K. buvo surašytas reikalavimas Nr. RE-663 (19.29) (toliau – Reikalavimas) adresu (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdyti jokių statybos darbų, kol nebus parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Reikalavimas statytojui išsiųstas registruotu laišku, kurio statytojas neatsiėmė iš pašto, todėl Reikalavimo kopija pasirašytinai D. K. buvo įteikta 2013 m. sausio 25 d. 2012 m. gruodžio 21 d. Reikalavime buvo fiksuota, kad ant išbetonuotų betono takų montuoja medines laikančiąsias konstrukcijas stoginėms, kurios sutvirtintos su įbetonuotais į žemės sluoksnį armatūros strypais. Konstrukcijų apatinės dalies plotis yra 2,4 m., aukštis nuo betonuoto pagrindo- 2,5 m., atstumas tarp atskiromis sekcijomis montuojamų konstrukcijų- 2,06 m. Konstrukcijos montuojamos 180 m² ir 4,94 m² žemės sklypo plote. 2013 m. sausio 28 d. atlikus patikrinimą ir 2013 m. vasario 1 d. atlikus grįžtamąjį (pakartotinį) patikrinimą aktu Nr. SPA-133 (19.2) buvo fiksuota, kad po Reikalavimo surašymo buvo toliau vykdomi statybos darbai ir montuojamos medinės konstrukcijos stoginėms apie 535 m² žemės sklypo plote, pradėta montuoti beasbestinė stogo danga, montuojami narveliai žvėreliams. Tuo D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 11 dalis, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 7 punktą, STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 52 punktą.

2013-05-24 Šiaulių apylinkės teismo nutarimu D. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 189⁴ str. 1 d. buvo nutraukta, nesant D. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius apskundė minėtą teismo nutarimą aukštesnės instancijos teismui ir Šiaulių apygardos teismas 2013-07-12 nutartimi konstatavęs, kad administracinė teisena D. K. atžvilgiu nutraukta nepakankamai įsigilinus į byloje esančias aplinkybes ir netinkamai vadovaujantis teismų praktika, panaikino šį nutarimą, grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

Šiaulių apylinkės teismas D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje 2013-09-20 priėmė nutarimą, kuriuo D. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ str. 1 d., padarymą skyrė 2000 Lt baudą.

Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal nubaustojo apeliacinį skundą, 2013-11-22 nutartimi panaikino 2013-09-20 nutarimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, motyvuojant tuo, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

2013-12-31 Šiaulių apylinkės teismo nutarimu D. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ str. 1 d., padarymą buvo paskirta 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda.

Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti 2013-12-31 Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Apelianto nuomone, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pirmiausia teismas turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009 ir kt.).

Skunde nubaustasis nurodo, kad LR ATPK 189 ⁴ str. l d. numatyta atsakomybė asmeniui už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymą nevykdymą. Kadangi ši teisės norma yra blanketinė, susijusi su statybos įstatymų ir kitų poįstatyminių aktų taikymu, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą teismas turėjo ištirti, ar pareigūno reikalavimas buvo teisėtas, neatsižvelgiant į tai ar šis sprendimas buvo jo skųstas, ar ne. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nuėjo lengviausiu keliu ir, nesigilindamas į jokius teisės aktus, pripažino jį kaltu pagal tai, kas buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Apeliantas teigia, kad iš priimto teismo nutarimo visiškai neaišku, pažeidė jis, kaip asmuo tuos teisės aktus, ar nepažeidė. D. K. kategoriškai teigia, kad jis nepažeidė LR Žemės įstatymo 21 str. l d. įtvirtinto reikalavimo naudoti žemės sklypą pagal tiesioginę paskirti, nes žemės sklypą, kuris yra žemės paskirties, naudojo pagal jo tiesioginę paskirtį t.y. žemės ūkio veiklai vystyti, nes užsiima švelniakailių žvėrelių auginimu. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir tai, kad buvo statomos tik stoginės, kurios yra laikomos kilnojamais daiktais, o tokiu atveju nei LR Statybos įstatymas, nei STR tokių statinių statybos nereglamentuoja.

Apeliantas teigia, kad pareigūno reikalavimo turėti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą nėra pagrįstas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei administracinio teisės pažeidimų protokole, nei reikalavime, nurodyti teisės aktai, kuriuos jis neva pažeidė, nėra nurodyta, kad statant stogines, yra reikalingas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5 d. pasakyta, kad „ Kaimo gyvenamosiose vietovėse šio straipsnio 1 d. 6 p. nustatytu atveju ir kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus žemės sklypus dalyti dalimis neleidžiama), perdalijami ar sujungiami, kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai yra formuojami kitos paskirties žemės sklypai naujų statinių statybai) ir kai formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių, taip pat kai miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančiose mėgėjų sodo teritorijose formuojami valstybinės žemės sklypai ar keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Kaimo gyvenamosiose vietovėse statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko ūkio Įstatyme nurodytas šių pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plėtros Žemėtvarkos projektai Žemės Įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Iš to seka, kad rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, reikia tik tada, kai yra statomi Ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai. Apeliantas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju žemės ūkio paskirties sklype nei ūkininko sodybos, nei pagalbinių ūkio ir kitos paskirties pastatų, kurie reikalingas statybos leidimas jis nestato. Todėl šioje stadijoje kaimo plėtros žemėtvarkos projektas nėra reikalingas.

LR Statybos įstatymo 33 str. 2 d. išvardija atvejus, kada statyba gali būti sustabdyta ir kad tokiu atveju privalomai turi būti surašytas statybos sustabdymo aktas. Šiuo konkrečiu atveju joks statybos sustabdymo aktas, taip kaip numatyta statybos įstatyme nebuvo apeliantui surašytas, nes statyba nėra savavališka, o tokių statinių statybai nėra taikomas nei statybos įstatymas, nei statybos techniniai reglamentai.

Be to, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinojo reikalingumo sąlygų (ATPK 17 str.). Jeigu jis būtų įvykdęs tokį pareigūno reikalavimą, tai žalą būtų patyręs ne tik jis pats pinigine išraiška, bet ir būtų nukentėję gyvūnai, nes juos reikėjo kažkur patalpinti. Jeigu jie nebūtų patalpinti į stogines, tai būtų žuvę. Nubaustasis teigia, kad jo įvykdytas pažeidimas nesąlygojo jokių materialinius nuostolių atsiradimo nei valstybei, nei jokiam kitam asmeniui, jis tokiu būdu apsaugojo gyvūnus nuo žūties.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantas laiko, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-31 nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 189⁴ str. 1 d.

LR ATPK 189⁴ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-11-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė reikalavimą dėl nesudėtingų statinių statybos darbų nevykdymo (78-81 b. l.), iš kurio turinio matyti, kad 2012-11-12 D. K. buvo surašytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), susijusių su betoninių takų įrengimu, kol nebus parengta projektinė dokumentacija (parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas). Šis reikalavimas D. K. asmeniškai pasirašytinai įteiktas 2012-11-12 (79 b. l.).

2012-12-21 buvo surašytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas dėl nesudėtingų statinių statybos darbų nevykdymo (18-21 b. l.), iš kurio matyti, kad 2012-12-21 D. K. buvo surašytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kol nebus parengta projektinė dokumentacija (parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas). Pastarasis reikalavimas D. K. asmeniškai pasirašytinai įteiktas 2013-01-25 (11 b. l.).

2013-01-28 buvo surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas, iš kurio turinio matyti, kad 2013-01-28 ir 2013-02-01 atlikus patikrinimą, ir grįžtamąjį (pakartotinį) patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad statybos darbai yra toliau vykdomi, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: montuojamos medinės konstrukcijos (6-15 b. l.).

2013-02-19 buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, iš kurio matyti, kad 2013-02-19 atlikus patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad statybos darbai yra toliau vykdomi ir baiginėjami: įrenginėjami narveliai žvėreliams, stiprinamos medinės konstrukcijos stoginėms, montuojami metaliniai apšvietimo stulpai (2 vnt. jau sumontuoti), statoma įranga vandens gręžiniui gręžti, atliekami paruošiamieji darbai teritorijos aptvėrimui (82-85 b. l.).

Visa tai patvirtina, kad D. K., neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neįvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto 2012-12-21 reikalavime Nr. RE-663 (19.29) duotų nurodymų – nevykdyti jokių statybos darbų, kol nebus parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Su tuo sutinka ir pats pažeidėjas.

Taigi, šios nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad D. K. veiksmai atitinka veikos, numatytos LR ATPK 189⁴ str. 1 d., požymius, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jis nubaustas pagrįstai.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė, ar pareigūno reikalavimas nevykdyti statybos darbų buvo teisėtas, nes tik už teisėtų reikalavimų nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas specialisto reikalavimas yra valstybės įgalioto asmens sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrinamas įstatymo numatyta tvarka, nagrinėjant suinteresuotų asmenų skundus.

Nagrinėjamu atveju, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto 2012-12-21 reikalavimas Nr. RE-663 (19.29) nevykdyti jokių statybos darbų, kol nebus parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, D. K. buvo įteiktas 2013-01-25. Minėtame reikalavime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau D. K. šia teise nepasinaudojo. Taigi, reikalavimas yra įsiteisėjęs ir pagrįstai laikomas teisėtu. Nagrinėti minėto reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi tai akivaizdžiai prieštarautų įstatymo numatytai minėto reikalavimo apskundimo tvarkai.

Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad nėra pagrindo ir netikslinga nagrinėti apelianto argumentų apie, kad jis nepažeidė LR Žemės įstatymo LR, LR Teritorijų planavimo įstatymo bei LR Ūkininko ūkio Įstatymo, kadangi tai neatsiejamai susiję su aukščiau minėto reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimu.

Be to aukštesnės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl jo veikimo būtinojo reikalingumo aplinkybėmis. LR ATPK 17 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų laikomas teisėtu, jis turi atitikti penkias sąlygas – turi grėsti realus, akivaizdus pavojus, kuris negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, ar padaryta žala daugiau/mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo nustatytas realus, akivaizdus gresiantis pavojus nei valstybinei ar viešajai tvarkai, nei nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai. Apelianto teiginys, kad nevykdant reikalavimo sustabdyti stoginių statybas švelniakailiams žvėreliams, buvo išvengta didesnės žalos, t. y. nuostolių, nepatvirtina realaus ir akivaizdaus pavojaus buvimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paties D. K. patirtus nuostolius reiktų vertinti kaip verslo riziką. Byloje taip pat nėra duomenų, kad minėtų nuostolių nebuvo galima išvengti jokiomis kitomis priemonėmis. Nenustačius D. K. veikoje būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų, nėra teisinio pagrindo nutraukti administracinę bylą.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013-12-31 nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-31 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.